Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2700-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2S-2700-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27887-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistics“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“
Civilinė byla Nr. e2S-2700-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27887-2018-2
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34142-845/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ dėl lizingo sutarčių pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „RS Logistics“ ieškinį (e. b. l. 1–11) atsakovei UAB „Luminor Lizingas”, kuriame prašoma pakeisti lizingo sutartis Nr. 201403389; Nr. 201500698; Nr. 201501498; Nr. 201501497; Nr. 201501496; Nr. 201501495 (toliau – ir Lizingo sutartys).

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti Lizingo sutartis su ieškove, kadangi ieškovė neturi finansinių galimybių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų padengti 48 080,69 Eur dydžio įsiskolinimo. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pats ginčas taptų beprasmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (e. b. l. 86–87) ieškovės UAB „RS Logistic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad teismas nesprendžia dėl ieškinio pagrįstumo, o tai reiškia, kad šioje stadijoje teismas nevertina atsakovų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo fakto. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24565-808/2018 pagal ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinį atsakovei UAB „Luminor lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas, nurodytas civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018, iš esmės sutampa su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje. Taigi akivaizdu, jog ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas reikštų ieškinio iš dalies patenkinimą civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018, o tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirčiai.

5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių gynimo būdas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Apeliantė ieškovė UAB „RS Logistic“ pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 94–97), kuriame prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

7. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamame sprendime padarytos išvados neatitinka tikrovės, yra niekuo nepagrįstos ir negali būti pagrindu netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, jog civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 ieškovė neprašo uždrausti nutraukti Lizingo sutarčių, tačiau prašo pripažinti jų nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje ieškovė prašė teismo uždrausti nutraukti Lizingo sutartis. Akivaizdu, kad tai yra du skirtingi dalykai, todėl teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimo dalykas sutampa su kitoje byloje reiškiamu reikalavimu neatitinka tikrovės.

8. Civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 atsakovė yra pateikusi tripliką, kuriuo pripažino, kad Lizingo sutartys yra atnaujintos, todėl, pasak atsakovės, nebeliko ginčo dalyko ir nagrinėjamą bylą reikėtų nutraukti. Tačiau iš kito atsakovės rašto matyti, jog atsakovė prašo ieškovės sumokėti 48 080,69 Eur skolą per 30 kalendorinių dienų ir grasina vėl nutraukti šias sutartis, minėto įpareigojimo neįvykdžius. Atsakovė yra išsiuntusi ieškovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimą, kuriuo nurodo, kad ieškovės skola sudaro 31 451,56 Eur ir prašo šią sumą padengti per 14 dienų, nes priešingu atveju ji vienašališkai nutrauks Lizingo sutartis. Iš tokio atsakovės elgesio akivaizdu, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes Lizingo sutartis ji atnaujino vien tik tam, kad galėtų nustatyti ieškovei tokias pareigas, kurių neįvykdžius, šios sutartys dar kartą būtų nutrauktos.

Atsiliepimas

9. Atsakovė klaidina ieškovę nurodydama skirtingas jos skolos sumas, taip sukurdamas situaciją, kuomet ieškovė negali objektyviai įvykdyti prievolės atsakovei, nes neaiškus skolos dydis. Tokiu būdu nesprendžiama situacija iš esmės. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, kaip ir atsakovės nesąžiningo elgesio, nevertino ir neatsižvelgė į realią grėsmę, kad Lizingo sutartys tikrai bus nutrauktos ieškovei nesumokėjus atsakovės nurodytos sumos.

10. Teismas neatsižvelgė į realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kuri kyla jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Kaip žinia, ieškovė pareiškė ieškinį dėl sutartinių santykių modifikavimo. Pagal teisminę praktiką, pakeisti galima tik nenutrauktą sutartį, kuri dar galioja. Tuo atveju, jei sutartis nutraukta, ieškinys dėl sutarties pakeitimo yra atmetamas. Todėl pirmosios instancijos teismas savo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo praktiškai išsprendė bylą, kadangi akivaizdu, kad pagal atsakovės visą elgesį ir veiksmus atsakovė sieks nutraukti Lizingo sutartis.

11. Teismo skundžiama nutartis ne tik kad pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą, tačiau ir sukuria prielaidas ateityje rastis naujoms byloms ir reikalavimams. Tuo atveju, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė nutrauks Lizingo sutartis, ieškovė siekdama, kad jos pareikštas ieškinys dėl Lizingo sutarčių pakeitimo faktiškai galėtų būti nagrinėjamas, neturės kito pasirinkimo, tik kaip ginčyti atsakovės naujai atliktą Lizingo sutarčių nutraukimą, inicijuojant naują bylą teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

12. Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti Lizingo sutartis.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė dėl to, kad ieškovės pašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas reikštų ieškovės pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 tenkinimą iš dalies.

16. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinyje keliamų reikalavimų, ieškovė prašo teismo pakeisti Lizingo sutartis, t. y. kelia ginčą dėl sutarčių modifikavimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė prašo teismo uždrausti atsakovei nutraukti Lizingo sutartis. Tuo tarpu iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18549-2018-7) pagal ieškovės UAB „RS Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Luminor Lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškiniu prašo pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtų. Sulyginus civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 ieškovės keliamą materialųjį reikalavimą su nagrinėjamoje byloje ieškovės keliamu procesinio pobūdžio reikalavimu, matyti, jog tokie reikalavimai nėra sutampantys.

17. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, teigdamas, jog byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018 keliamu ieškovės reikalavimu, bei kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas reikštų ieškinio iš dalies patenkinimą civilinėje byloje Nr. e2-24565-808/2018. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą.

18. Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

19. Kaip minėta, ieškinys pareikštas dėl teisinių santykių modifikavimo. Tokio pobūdžio ieškiniams, t.y. dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo), paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014). Taigi, šiuo atveju ginčo šalių tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, kuris nereikalautų priverstinio įvykdymo.

20. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankami susiję su šios bylos dalyku, nes byloje nebus sprendžiama dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad būsimo teismo sprendimo galbūt nebus galima įvykdyti dėl paties apeliantės veiksmų, t. y. jeigu ji nemokės įmokų pagal kredito sutartis ir atsakovė šias sutartis vienašališkai nutrauks. Tačiau tokiu atveju, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai: teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius dėl sutarties vykdymo, kurie nesudaro šios bylos dalyko. Be to, laikinosios apsaugos priemonės apribotų ir atsakovės teisę į savo interesų gynybą ir pažeistų vieną esminių civilinėje teisėje sutarties laisvės principą. Pažymėtina, jog šalių sudarytose Lizingo sutartyse yra numatytas nebaigtinis sąrašas (8.3.1–8.3.14.6 p.) sutarties nutraukimo pagrindų, suteikiančių teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau ieškovė prašo apskritai uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis. Šis faktas leidžia spręsti, kad ieškovė iš tiesų siekia įteisinti savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o ne realiai užtikrinti būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju prieštarautų proporcingumo, ekonomiškumo principams.

21. Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nėra CPK 144 str. 1 d. nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-34142-845/2018 palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina