Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui, nukentėjusiajai I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-16778.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Ž. (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 200 eurų bauda dėl to, kad nuo 2022 m. lapkričio 20 d. 01 val. 23 min(duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklindančios muzikos, tokiais savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad reaguoja į nusiskundimus, ėmėsi priemonių: nuo vienos sienos patraukė kolonėlę, uždarė šoninį išėjimą, kad garsas neitų į lauką, žemadažnis praktiškai yra išjungtas. Butas (duomenys neskelbtini)priklauso nekilnojamojo turto agentūrai, pasiūlė nukentėjusiajai išsinuomoti butą, bet ji nesutiko. Nurodė, kad turi kelis barus Vilniuje ir Kaune. Klaipėdoje prieš 5 metus tikrai buvo kita garso aparatūra, nebuvo garso izoliacijos. Klaipėdoje, iš visų jo barų, muzika groja silpniausiai. Kituose baruose tokių problemų nekyla.

Nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje parodė, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami ir iki lapkričio 20 d., taip pat buvo rašomi skundai Klaipėdos miesto savivaldybei. Kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad būtų atlikti matavimai, to pradėjo reikalauti ir savivaldybė tam, kad galėtų priimti sprendimus. Lapkričio 20 d., apie 01.00 val., buvo atlikti matavimai, nustatyta, kad garsas sklido iš baro „(duomenys neskelbtini)“, nes žiemos metu jokie barai lauke neveikia. J., mergina atlikusi matavimus, nuėjo į barą ir paprašė išjungti muziką. Bute buvo tikrai tylu, jokio triukšmo nesigirdėjo. J. išėjus iš baro, vėl buvo įjungta muzika, tada kvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai kviečiami dėl to, kad niekas nesikeičia. Namas yra C lygio ir nėra pritaikytas naktinio baro veiklai. Buto (duomenys neskelbtini)savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė yra. Butas ir nuomojamas, nuolat jame negyvena. Šiuo metu butas tuščias. M. B. siūlė nuomotis, bet ji nesutiko jam išnuomoti. Lapkričio 20 d. atvyko į butą, nes buvo susitariusi su NSC, kad atvyktų atlikti matavimus, tuo metu bute negyveno.

Liudytojas policijos pareigūnas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklinda muzika. Atvykus pas pareiškėją, bute girdėjosi muzika fone ir žemadažnio garsai. Surinkus visą medžiagą, nusileido į apačią ir nuėjo į barą. Bendravo su apsauga ir paprašė pakviesti atsakingą darbuotoją. Butas yra virš baro. Dėl įrašo parodė, kad jame tik tarpusavyje pakalbėjo, ką kiekvienas asmeniškai supranta, bet pareiškėjos bute girdėjosi muzika.

Liudytoja policijos pareigūnė V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl triukšmo. Kiek atsimena, kvietė moteris. Nuvažiavo į jos butą, bute girdėjosi muzika žemu dažniu, ir tikrai trukdė poilsiui. Dėl įrašo paaiškino, kad lauke muzikos negirdėjo, o pareiškėjos bute girdėjosi muzika.

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos centro kontrolės skyriaus specialiste. 2022 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo atliekant grįžtamąjį matavimą. Matavimai buvo atliekami nuo 00.45 val. iki 1.30 val., matavimai atlikti veikiant triukšmo šaltiniui. Po to nuvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, paprašė išjungti muziką, kad galėtų atlikti matavimus bute. Po pirmo matavimo buvo atlikta grįžtamoji kontrolė ir tam tikruose diapazonuose buvo nustatytas žemadažnio garsų viršijimas, t. y. žemadažnio garsai neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų nustatytų normų. Kai buvo pareiškėjos bute, girdėjo žemadažnio garsus, bet vien iš klausos negalėjo pasakyti, ar tai buvo infragarsas ar žemadažnis. Matavimai parodė, kad bute buvo girdimas žemadažnio garsas. Infragarsas – tai garsas iki 16 Hz, o žemadažnis – garsas nuo 16 Hz iki 200 Hz. Akte yra nurodytas tyrimo rezultatas, kad yra viršijamos žemadažnio garso normos. Išvadoje nustatyti virš higienos normų nustatyti trikdžiai trikdo žmogaus ramybę. Matavimas yra suminis, t. y. kai iš viršijimo vertės jau išminusuotas matavimo, atlikto išjungus muziką, rezultatas. Plačiai paaiškinti negali, nes tai nėra jos kompetencija. Išvadą rašė pagal pateiktą laboratorijos protokolą, o protokole yra įvertinta viršijimo vertė išminusavus. Kad būtent iš to baro sklido triukšmas, parodo tyrimo rezultatai. Birželio 19 d. grįžtamojo patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp kilusio triukšmo ir baro „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatytas, nes matavimo metu aplinkui buvo labai didelis triukšmas, visos lauko kavinės veikė. Taigi buvo nuspęsta atlikti dar vieną patikrinimą lapkričio mėnesį, ir tik tada buvo vertinama grįžtamoji kontrolė. Ar galėjo sklisti žemadažnio garsas iš kitų butų, pasakyti negali. Pareiškėjos bute girdėjo tuos pačius garsus, kurie buvo leidžiami bare „(duomenys neskelbtini)“. Atlikdami matavimus nematė, kad būtų atvažiavusi policija.

Peržiūrėjus policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašą, padarytą „Body“ kamera, matyti, kad pareigūnai pagal pareiškėjos iškvietimą eidami į įvykio vietą, t. y. priartėję prie pat baro „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavyje kalbėjo: „Nu ir kur čia triukšmas yra?“ (01.37). Toliau vaizdo ir garso įraše matyti, kad pareigūnai užeina į pareiškėjos butą, ir su pareiškėja nusileidžia į apačią (b. l. 15).

Iš 2022 m. lapkričio 20 d. BIRT ataskaitos nustatyta, kad, 01.35 val. atvykus nurodytu adresu, baras „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą. Nuėjus pas pareiškėją, jos bute girdėjosi, kaip sklinda garsi muzika iš pirmame aukšte esančio baro „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja paaiškino, kad prieš iškviesdama policiją buvo išsikvietusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojus, kurie atliko triukšmo lygio matavimus.

Iš pateikto teismui 2022 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės Visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento patikrinimo akto Nr. (3-12 4.80Mr)PA-3700 nuorašo nustatyta, kad patikrinimo išvadoje nurodyta (patikrinimas vietoje pradėtas 2022 m. lapkričio 20 d. 00.45 val., patikrinimas vietoje baigtas – 2022 m. lapkričio 20 d. 01.30 val.), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 punkto (įvertintojo garso slėgio lygio LR, įvertinus neapibrėžtį ± 4,4 dBA, (nustatyta 31 dBA, reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dBA) ir didžiausiojo F laikinio svertinio ir A dažninio svertinio garso slėgio lygio LAFmax, įvertinus neapibrėžtį ± 3,0 dB (nustatyta 43 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 30 dB) ribiniai dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) ir 11 punkto (aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₁ ribinis dydis 40 Hz dažnyje (nustatyta 11 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 0 dB) normas ir 200 Hz dažnyje (nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis – 12 dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius ir aiškiai pastebimų diskrečių tonų infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₂ ribiniai dydis 40Hz dažnyje (nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis – 10 dB), 100 Hz dažnyje (nustatyta 31 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 20dB) ir 200 Hz dažnyje (nustatyta 39 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 22 dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 488 straipsnis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą (ANK 488 straipsnio 1 dalis), užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudėtis, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos priimto nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Institucijos 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį 200 Eur bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 01:23 val., nesiėmė veiksmų, dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklindančios muzikos, tokiais savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji I. B. būtų turėjusi pagrindo nurodyti neteisingas aplinkybes, jog triukšmas sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Kaip liudytoja apklausta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos centro kontrolės skyriaus specialistė J. J. patvirtino aplinkybes, kad 2022 m. lapkričio 20 d. būnant pareiškėjos I. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo žemadažnio garsus, vien iš klausos negalėjo pasakyti ar tai buvo infragarsas ar žemadažnis, tačiau kad būtent iš baro sklido triukšmas, parodo tyrimo rezultatai. Taip pat parodė, kad pareiškėjos bute girdėjo tos pačius garsus, kurie buvo leidžiami bare „(duomenys neskelbtini)“. Kaip liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. L. ir V. K. patvirtino, kad pareiškėjos bute girdėjosi žemadažnio garsas. Todėl atmestini pareiškėjo nurodymai, kad galbūt garsas sklido ne iš baro „(duomenys neskelbtini)“.

Apie tai, kad M. B. 2022 m lapkričio 20 d. nesiėmė veiksmų dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai skindančios muzikos, patvirtina ir 2022 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės Visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento patikrinimo aktas Nr. (3-12 4.80Mr)PA-3700 (patikrinimas vietoje pradėtas 2022 m. lapkričio 20 d. 00.45 val., patikrinimas vietoje baigtas – 2022 m. lapkričio 20 d. 01.30 val.), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 punkto ( įvertintojo garso slėgio lygio LR, įvertinus neapibrėžtį ± 4,4Dba, (nustatyta 31 dBA, reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dBA) ir didžiausiojo F laikinio svertinio ir A dažninio svertinio garso slėgio lygio LAFmax, įvertinus neapibrėžtį ± 3,0dB ( nustatyta 43 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 30 dB)ribiniai dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) ir 11 punkto ( aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₁ ribinis dydis 40 Hz dažnyje ( nustatyta 11dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 0 dB) ir 200 Hz dažnyje ( nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis - 12 dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius ir aiškiai pastebimų diskrečių tonų infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₂ ribiniai dydis 40Hz dažnyje ( nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis – 10 dB), 100 Hz dažnyje ( nustatyta 31 dB, reglamentuojamas ribinis dydi – 20dB) ir 200 Hz dažnyje ( nustatyta 39 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 22dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) reikalavimus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos centro kontrolės skyriaus specialistė J. J., šie žemadažniai garsai kiekvienam žmogui gali būti girdimi skirtingai, tačiau jie akivaizdžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, jog policijos pareigūnų girdimas kalbėjimas tarpusavyje: „Nu ir kur čia triukšmas yra?“ įrodo, jog jokio triukšmo nebuvo. Kaip ir minėta, policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios bute girdėjo žemadažnio garsus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006, taip pat 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012).

Tesimas patikrinęs šios administracinio nusižengiamo bylos duomenis, konstatuota, kad pagal ANK 488 straipsnį M. B. yra nubaustas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nutarimu aptariamą nusižengimą M. B. padarė pakartotinai, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškų nusižengimų padarymą ( b. l . 35-45), jam paskirta administracinė nuobauda - 200 Eur bauda, atitinka ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog panaikinti 2022 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16778-2022, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16778-2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.