Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei L. P., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra suėjęs, nes mirties faktas buvo įregistruotas tik 2016-05-10, paaiškino, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tik 2018-06-04 valstybė paveldėjo palikėjo turtą, todėl prašė atnaujinti praleistą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-13 mirė palikėjas V. Ž., jo mirtis Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota 2016-05-10. V. Ž. buvo V. Ž. individualios įmonės „V.“ savininkas, ir ši įmonė liko skolinga VSDFV biudžetui 378,35 Eur, iš jų 32,25 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 326,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 19,38 Eur delspinigių. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog 2016-05-23 pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl informacijos pateikimo apie mirusiojo įpėdinius; 2016-05-31 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikimo priėmimo; 2016-11-15 kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl skolos padengimo; valstybei pavedėjus turtą, 2018-06-29, 2018-08-08 pakartotinai kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl skolos padengimo iš paveldėto turto. 2018-06-04 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį valstybei perėjo šis V. Ž. turtas: butas su statiniais: 1/8 ūkinių pastatų, 1/8 kiemo statinių, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) V. Ž. individuali įmonė (duomenys neskelbtini)

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vis tik CK 5.63 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus“. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos reikalavimas padengti 378,35 Eur skolą yra kildinamas iš mirusiajam V. Ž. priklausiusios individualios įmonės „V.“ mokestinių prievolių ir iš individualios įmonės savininko subsidiarios prievolės atsakyti už individualios įmonės neįvykdytus sandorius, t. y. reikalavimai yra susiję su paveldima individualios įmonės veikla, tad teismas sprendžia, kad pareiškėja negali būti praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą, nes šiuo atveju trijų mėnesių terminas iš viso nėra taikomas, atitinkamai nėra taikomas ir trijų metų naikinamasis terminas, todėl pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo patvirtinti pareiškėjo VSDFV Mažeikių skyriaus 378,35 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas (LR Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir R. J., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-05-15 parengtoje apžvalgoje Nr. AC-47-1, apibendrindamas teismų praktiką bylose dėl paveldėjimo, pažymėjo, kad paveldint individualią įmonę, įmonė yra paveldima kaip turtinis kompleksas, kaip objektas. Be palikėjo teisių (reikalavimų), taip pat paveldimos ir palikėjo prievolės (pareigos). Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, o visų turtinių santykių atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis. Vadinasi, jau nuo savininko V. Ž. mirties, valstybė paveldėjo ir įmonės „V.“ turtą, ir skolas, ir yra už jas atsakinga neviršijant jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti, mokestinės prievolės, kurių įvykdymo reikalauja pareiškėjas, yra tiesiogiai susijusios su mirusiuoju V. Ž. ne kaip su fiziniu asmeniu, o kaip su individualios įmonės savininku, todėl darytina išvada, kad valstybė, paveldėjusi V. Ž. turtą, neviršijant paveldėto įmonės savininko turto vertės, tuo pačiu prisiėmė ir subsidiarią pareigą atsakyti už V. Ž., kaip individualios įmonės savininko, prievoles, įskaitant ir pareigą atsiskaityti su pareiškėja. Teismui nėra pateikta duomenų apie V. Ž. individualios įmonės „V.“ finansinę padėtį, mokumą, be to ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, pagal kurią tokio pobūdžio bylose nėra reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo, todėl teismas šiuo atveju negali spręsti klausimo dėl pareiškėjos reikalavimo patvirtinti pareiškėjo VSDFV Mažeikių skyriaus 378,35 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.