Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-614-123/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-02-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2S-614-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00136-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
E. G.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-614-123/2015

Teisėja A. Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-00136-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji buvo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos narys – sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymas reikalingas palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su J. S. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, civilinės metrikacijos skyriuje santuokos niekada neregistravo ir nesudarė. (Duomenys neskelbtini) J. S. mirė ir paaiškėjo, kad pareiškėja formaliai neturi teisės pretenduoti nei į po jo mirties likusį, nei į bendrai santuokoje užgyventą turtą. Nurodo, kad pagal tuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka galėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai galėjo būti padaryta tik tuo atveju, jei ji buvo sudaryta nuo 1992-11-02 iki 2001-06-30, todėl formaliai E. G. ir J. S. nebuvo leista kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-09 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, grąžino pareiškėjai 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškimu darytina išvada, jog juridinio fakto nustatymas jame nurodytais motyvais pareiškėjai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl pareiškėja neturi galimybės apeliuoti konkrečiais klausimais ir yra priversta kartoti visus pareiškimo motyvus. Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjai atsirastų teisinės pasekmės ir ji galėtų formaliai priimti palikimą. Tai, kad santuoka buvo sudaryta bažnyčioje, negali apriboti pareiškėjos turtinių teisių, nes ji faktiškai buvo J. S. sutuoktinė. Mano, kad jai nėra prieinami kiti teisinės gynybos būdai, kreiptis dėl formalaus santuokos perregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje nėra įmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas, kad juridinio fakto nustatymas jame nurodytais motyvais pareiškėjai negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

CPK 270 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Prašymą teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. Atsižvelgdamas į CPK 135 straipsnio 2 dalį, teismas turi reikalauti, kad pareiškime būtų ne tik nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą. Jeigu pareiškėjas prašo išreikalauti įrodymus, jis teismui turi nurodyti priežastį, kodėl jų negalima pateikti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškimu darytina išvada, jog juridinio fakto nustatymas jame nurodytais motyvais pareiškėjai negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pareiškimas negali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šaliai efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Laikytina, kad teismo nutartimi neatskleista bylos esmė, nutartis yra be motyvų.

Teismo pareiškimo priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalint išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė