- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 2-5-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00249-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- V. P., Ž. J., V. B.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė, Vidmantas Žilinskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei N. Š., jos atstovui pagal įgaliojimą P. Š., advokatui Vidmantui Žilinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. patikslintą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių V. P. ir V. B. priešieškinį ieškovei N. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms V. P., V. B. ir Ž. J., kuriuo, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti ieškovei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šią patalpų naudojimosi tvarką ir skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksu: kambariu 2-5, 14,88 kv. m. ploto; atsakovei V. P. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksu: kambariu 2-6, 15,02 kv. m. ploto; atsakovei V. B. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: kambariu 2-4, 7,92 kv. m. ploto, sandėliuku 2-2 3,06 kv. m. ploto; atsakovei Ž. J. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: virtuve 1-4 6,39 kv. m. ploto, kambariu 1-5 8,11 kv. m. ploto, sandėliuku 1-3 3,12 kv. m. ploto, koridoriumi 1-2 2,36 kv. m. ploto, tambūru 1-1 6,18 kv. m. ploto; skirti bendram naudojimui N. Š. ir V. B. šias patalpas: tambūrą, pažymėtą indeksu 2-1 2,24 kv. m. ploto ir virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3 6,67 kv. m. ploto; priteisti iš atsakovių valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad naudojimosi tvarka ginčo gyvenamuoju namu tarp šalių nebuvo nustatyta ir teisiškai įforminta, todėl ginčo namu buvo naudojamasi pagal pasirinktas šalių šiame name patalpas, nesant bendro sutarimo, kurios neatitiko kiekvienos šalies, įgytas sandoriais, dalis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. liepos 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d. išrašais, ginčo nekilnojamojo turto dalys priklauso: ieškovei N. Š. – 23/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei V. B. – 23/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei V. P. – 23/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovei Ž. J. – 31/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendras gyvenamojo namo plotas yra 75,75 kv.m. Kadangi šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria kaip naudotis gyvenamajame name esančiomis patalpomis pagal joms priklausančias turto dalis, ginčas spręstinas teismine tvarka. Ieškovė siūlo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektą, kadangi dėl pasidalijimo su atsakovais nėra bendro sutarimo, atsižvelgiant į tai, kad ginčo name būtų atskiros, izoliuotos patapos kiekvienai šaliai; kiekvieno bendraturčio turimą dalį bendrojoje nuosavybėje; naudojimosi daiktu racionalumą; naudotis vienodo vertingumo patalpomis. Ieškovė N. Š. teismo prašo skirti jai naudotis patalpomis, pažymėtomis gyvenamojo namo plane indeksais: kambariu 2-5 14,88 kv. m. ploto, nes šiam kambariui įsivedė elektros apskaitos autonominį prietaisą. Atsakovei V. P. skirti naudotis kambariu 2-6 15,02 kv. m. ploto, nes atsakovė V. P. šiame ginčo kambaryje taip pat yra įsivedusi elektros energijos apskaitos prietaisą, kuris apskaito jos sunaudojamą elektros energiją tik šiame ginčo kambaryje. Be to atsakovė atliko šio kambario pertvarkymus: išgriovė krosnį, užmūrijo perėjimą į kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-5 bei atliko kitus kambario pertvarkos darbus. Atsakovei Ž. J. skirti naudotis virtuve 1-4 6,39 kv. m. ploto, kambariu 1-5 8,11 kv. m. ploto, sandėliuku 1-3 3,12 kv. m. ploto, koridoriumi 1-2 2,36 kv. m. ploto, tambūru 1-1 6,18 kv. m. ploto. Šiomis patalpomis iki sandorio naudojosi atsakovės motina G. J., o iki jos, G. J. motina J. Š.. Todėl ieškovė mano, kad ši siūloma naudojimosi tvarka atitiks atsakovės Ž. J. poreikius, nepažeis jos lūkesčių ir atsakovė galės racionaliai jomis naudotis. Atsakovei V. B. skirti naudotis kambariu 2-4 7,92 kv. m. ploto ir sandėliuku 2-2 3,06 kv. m. ploto. Atsakovė gyvena JAV, į Lietuvą grįžtą retai, ieškovė asmeniškai nėra jos mačiusi, tik girdėjusi iš giminių. Todėl yra įsitikinusi, kad toks jos pasiūlymas nepažeis atsakovės lūkesčių ir nepažeis atsakovės teisių naudotis šiomis patalpomis. Viso atsakovei V. B. tenka 10,96 kv. m. ploto. Bendram naudojimui N. Š. ir V. B. skirti šias patalpas: tambūrą, pažymėtą indeksu 2-1 2,24 kv. m. ploto ir virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3 6,47 kv. m. ploto. Ieškovė mano, kad ši jos siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka atitinka visų šalių interesus, lygiaverčiai suteikia teisę naudotis esančiais nekilnojamaisiais objektais ir bus išvengiama bet kokių konfliktų ateityje dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos.
Atsakovės V. P. ir V. B. pareiškė priešieškinį byloje, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove N. Š. 23/100 dalis 75,75 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jas priteisiant lygiomis dalimis atsakovėms V. P. ir V. B., o ieškovei N. Š. iš atsakovių V. P. ir V. B. priteisiant piniginę kompensaciją po 500 Eur iš kiekvienos, - iš viso 1000 eurų; ieškovei nesutinkant su atidalijimo būdu, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatyti pagal nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi patalpomis faktinę tvarką, t.y. pagal pradinį N. Š. ieškinį; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinyje nurodė, jog pagal 1997-05-06 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/100 dalys 75,75 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. B. tokio pat dydžio dalis gyvenamojo namo priklauso pagal 2013-07-02 dovanojimo sutartį, o ieškovei N. Š. – pagal 2013-10-17 dovanojimo sutartį. Taigi, visų jų dalys yra lygios. Atsakovės Ž. J. turto dalis yra didesnė – jai priklauso 31/100 gyvenamojo namo dalis pagal 2016-07-28 dovanojimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Ukmergės respublikinio techninės inventorizacijos biuro 1992-01-28 sudarytos namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, jog minėtame name yra suformuoti du butai su atskirais įėjimais, tambūrais, sandėliukais ir virtuvėmis, tačiau nekilnojamojo turto registre kaip atskiri butai jie neįregistruoti. Gyvenamojo namo patalpos: 1-1 tambūras, 1-2 koridorius, 1-3 sandėliukas, 1-4 virtuvė, 1-5 kambarys pagal butų privatizavimo įstatymą buvo parduotos J. Š., kuri iki mirties naudojosi šia namo dalimi, o dabar naudojasi atsakovė Ž. J. ir niekas niekada jokių pretenzijų joms nereiškė ir nereiškia. Tą patvirtina ir ieškovės patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi patalpomis tvarka. Gyvenamojo namo patalpos 2-1 tambūras, 2-2 sandėliukas, 2-3 virtuvė, 2-4 kambarys, 2-5 kambarys, 2-6 kambarys priklauso lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovėms V. B. ir V. P.. Pagal realiąsias turto dalis ieškovei N. Š., atsakovėms V. P. ir V. B. priklauso po 17,42 kv. m. gyvenamojo namo. Atsakovės pažymi, kad jos neprieštaravo, kad būtų nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal pradinį N. Š. ieškinį, kadangi tokia buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi patalpomis tvarka. Tačiau patikslintas ieškinys pažeidžia atsakovių V. P. ir V. B. teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovė pretenduoja gauti 15,02 kv. m. bendro ploto kambarį, pažymėtą plane 2-6, kuriuo nuo palikimo atsiradimo dienos naudojosi ir naudojasi atsakovė V. P. ir kuri šį kambarį kapitališkai sutvarkė, kad galėtų jame gyventi – suremontavo išorinę namo sieną, padarė naujus pamatus, pakeitė langą, įstatė duris, įvedė atskirą elektros apskaitą. Šios patalpos remontas atliktas atsakovės V. P. lėšomis ir darbu, turint tuo metu buvusių bendraturčių pritarimą iki ieškovei N. Š. tampant bendraturte. Taigi, ieškovė visai neatsižvelgdama į bendraturčių interesų derinimą, nusistovėjusią faktinę naudojimosi turtu tvarką, reiškia patikslintą ieškinį, siekdama sau naudingų tikslų – kad jai būtų paskirtas naudotis 15,02 kv. m. ploto kambarys, pažymėtas plane 2-6, kurį suremontavo ir kuriuo visą laiką naudojosi atsakovė V. P.. Kadangi patikslintas ieškinys pažeidžia atsakovių V. P. ir V. B. teises ir teisėtus interesus, nes neatsižvelgiama į nusistovėjusią faktinio naudojimosi patalpomis tvarką, neatitinka šalims tenkančių patalpų plotai, šalims nelieka bendro naudojimo patalpų – tambūro, sandėliuko, virtuvės, neišsprendžiama patalpų šildymo problema, todėl atsakovės V. P. ir V. B. reiškia priešieškinį, prašydamos atidalyti ieškovei priklausančias 23/100 gyvenamojo namo dalis, jas priteisiant lygiomis dalimis atsakovėms, o ieškovei – piniginę kompensaciją. Jei ieškovė nesutiks už turto dalį gauti piniginę kompensaciją bei nepavyks bylos išspręsti taikos sutartimi, atsakovės prašo teismo nustatyti tokią naudojimosi patalpomis tvarką pagal nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi patalpomis faktinę tvarką, t.y. pagal pradinį N. Š. ieškinį, t.y. ieškovė naudotųsi patalpomis, kurių bendras plotas – 19,69 kv. m.
Atsiliepimas
Ieškovė N. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad priešieškinyje atsakovė V. P. teigia, jog ji išgriovė ginčo name krosnis, iškirto langą ir padidinus iškertant sienos plotą įrengė duris, taip įsirengdama atskirą įėjimą į jos valia užsiimtą kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-6 ir tai atliko be kitų bendrasavininkų sutikimo, kad tokie sutikimai buvo iš kitų bendrasavininkų, įrodymų su priešieškiniu nepateikė. Atsakovė V. P. išėmė duris, pro kurias buvo galima patekti į kambarį, pažymėtą plane indeksu 2-5, ir šią angą užmūrijo, tuo apribojo teisę patekti į šį kambarį kitiems šio gyvenamojo namo bendrasavininkams ir šiuo metu į šį kambarį patekti yra ribotos galimybės. Atsakovė V. P., nenustačius gyvenamajame name naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų ir be jų sutikimo įrengė elektros energijos apskaitos prietaisą, tik nėra aišku ar visam gyvenamajam namui ar tik vienam kambariui, nors elektros energijos tiekėjas ir operatorius to daryti tikrai negalėjo. Atsakovės siūlo ieškovei piniginę kompensaciją su kuria ieškovė kategoriškai nesutinka. Atsakovė V. P. savavališkai išgriovė patalpų šildymo sistemą, tai patvirtina ir jos prie priešieškinio pridedama 2016-05-31 paaiškinimo kopija Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Atsakovė V. P. priešieškiniu prašo teismo jai skirti patalpą pažymėtą indeksu 2-6, kurią kapitališkai sutvarkė, kaip teigia, kad galėtų joje gyventi. Tačiau nurodo, kad pažeidžiama jos teisė, nes nebelieka tambūro, virtuvės ir sandėliuko, nors pati šiuo savavališku darbu pažeidė visą ankstesnę naudojimosi tvarką – šią patalpą pavertė negyvenama, todėl padarytas nuostolis ieškovės mamos (šiuo metu sesers) namo daliai ir daugiau jokie papildomi plotai neturėtų būti atsakovei skiriami. Atsakovė V. B. jau daugybę metų negyvena ginčo gyvenamajame name, taip pat ir Lietuvoje, o gyvena ir dirba JAV, turi namą ir ginčo gyvenamuoju namu nesinaudoja. Todėl V. B. namo naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į visas anksčiau pateiktas aplinkybes turėtų būti tokia: skirti patalpą pažymėtą indeksu 2-4, taip pat, nepažeidžiant atsakovės turimo turto dalies, leisti naudotis bendromis patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3 kartu su ieškove. Apibendrindama išdėstytus faktinius argumentus, ieškovė formuluoja tokią savo poziciją į atsakovių priešieškinį: su atsakovių priešieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti; atsakovei V. P. skirti naudotis patalpa, pažymėta indeksu 2-6; atsakovei V. B. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: kambariu 2-4, bendro naudojimo virtuve 2-3, bendro naudojimosi patalpomis 2-2 ir 2-1; ieškovei N. Š. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: kambariu 2-5, bendro naudojimo virtuve 2-3, bendro naudojimosi patalpomis 2-2, 2-1.
Atsakovė Ž. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį bei į priešieškinį nepateikė (tomas 2, b.l. 68). Atsakovė Ž. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta (tomas 2, b.l. 67), prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei Ž. J. nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė N. Š. palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovės pasisakymas fiksuotas teismo posėdžio protokole – garso įraše.
Atsakovė V. P. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovės pasisakymas fiksuotas teismo posėdžio protokole – garso įraše.
Atsiliepimas
Atsakovės V. B. atstovės advokato padėjėjos Danguolės Andrijauskienės paaiškinimas užfiksuotas teismo posėdžio protokole – garso įraše.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Savininko teisių turinį sudaro valdymas jam priklausančio turto, naudojimasis bei disponavimas juo (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė yra daiktinė teisė, t.y. absoliuti, kurią savininkas gali ginti nuo bet kokio pažeidimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)savininkėmis yra Ž. J., kuriai priklauso 31/100 pastato, N. Š., kuriai priklauso 23/100 pastato, V. B., kuriai priklauso 23/100 pastato, ir V. P., kuriai priklauso 23/100 pastato (tomas 2, b.l. 50). Iš VĮ Registrų centro Utenos filialo į bylą pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančio gyvenamojo namo patalpų plano matyti, jog (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą sudaro 4 kambariai (tomas 1, b.l. 98, 99). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog namo bendras plotas – 75,75 kv. m. (tomas 2, b.l. 50).
Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovei Ž. J., kuriai priklauso 31/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo tvarką, būtų paskirtos patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5. Tiek ieškovė patikslintais ieškinio reikalavimais, tiek atsakovės pareikštu priešieškiniu nekvestionuoja nei Ž. J. turimų nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nei jai priskirtinų naudojimuisi patalpų. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų matyti, jog ginčo namas yra vieno buto pastatas. Tačiau pagal nusistovėjusią faktinę bendro turto naudojimosi tvarką matyti, jog patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5 yra atskirtos nuo likusių gyvenamojo namo patalpų ir turi atskirą įėjimą. Todėl įvertinant visas šias aplinkybes, bei tai, jog kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo kurios patalpos turėtų būti priskirtos naudojimuisi Ž. J., nagrinėjant likusių trijų namo bendrasavininkių ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5, nebus sprendžiama, t.y. šios patalpos bendru šalių sutarimu yra skirtinos naudojimuisi atsakovei Ž. J..
Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse dėl ginčų tarp bendrasavininkų vadovaujasi pirmiausia objektyviai egzistuojančiu poreikiu užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl teisminę praktiką orientuoja ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami ypatingą reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei bendro turto naudojimosi tvarkai bei siekiu, kad tarp bendrasavininkų tęstųsi susiklostę naudojimosi šiuo turtu santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Taigi, byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovėms V. B. ir V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 23/100 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Byloje pareikštu priešieškinio reikalavimu atsakovės V. B. ir V. P. prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovė N. Š. 23/100 dalis 75,75 kv. m. ploto gyvenamojo namo jas priteisiant lygiomis dalimis atsakovėms, o ieškovei iš atsakovių priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovių pasiūlymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos išmokėjimu, nurodydama, jog jai yra reikalingas gyvenamasis būstas.
CK 4.80 str. 2 d. tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 str. 2 d. kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kas liečia piniginę kompensaciją, tai šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais. Taigi, tik nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo.
Teismas, įvertindamas šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, bei atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes sprendžia, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros atsakovių V. B. ir V. P. siūlomas atidalijimo būdas, išmokant ieškovei piniginę kompensaciją, kurios dydį posėdžio metu nurodė 2000 Eur, vietoje priešieškinyje nurodytos 1000 Eur kompensacijos, o ieškovei N. Š. priklausančią namo dalį perleidžiant atsakovėms V. B. ir V. P. lygiomis dalimis, nėra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes pripažintina, kad ieškovės nurodytas argumentas, jog jai yra reikalingas gyvenamasis būstas, yra pakankamas tam, jog nuspręsti, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo atveju pažeistų ieškovės interesus ir pažeistų nuosavybės neliečiamumo principą. Tarp šalių iškilęs ginčas gali būti išspręstas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio normomis, tai yra nustatant naudojimosi namu tvarką, todėl atsakovių priešieškinio reikalavimas dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atmestinas.
Netenkinus reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatytina naudojimosi daiktu tvarka, taip, kad ji atitiktų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė V. P. faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpa, pažymėta indeksu 2-6, kurios plotas 15,02 kv.m., yra atlikusi šios patalpos remontą, ją izoliavusi nuo likusių ginčo namo patalpų ir padariusi atskirą įėjimą iš lauko į šią patalpą, įvedusi elektros apskaitos prietaisą (tomas 1, b.l. 190-200). Patikslintu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti, kad nustatant naudojimosi namu tvarką, atsakovei V. P. būtų skirta naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 2-6. Atsakovės V. B. ir V. P. priešieškinio reikalavimu, tuo atveju, jei ieškovė nesutiks su atidalijimu, prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką pagal pradinį ieškovės N. Š. ieškinį, o pradiniame ieškovės ieškinyje taip pat buvo nurodyta, jog patalpa, pažymėta indeksu 2-6, kurios plotas 15,02 kv.m., būtų priskirta naudojimuisi V. P.. Tokiu būdu, darytina išvada, jog tarp šalių iš esmės taip pat nėra ginčo dėl to, kuri namo patalpa naudojimuisi turėtų būti priskirta atsakovei V. P., kuri šiuo metu faktiškai naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu 2-6, kurios plotas 15,02 kv.m. (tomas 1, b.l. 143, 148, 149).
Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog tarp šalių yra likęs nesutarimas tik dėl naudojimosi patalpomis nustatymo tvarkos tarp ieškovės N. Š. ir atsakovės V. B.. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą, kuriuo jai būtų paskirtos naudojimui patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-5, 14,88 kv. m., atsakovei V. B. paskirtos naudojimuisi patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-4, 7,92 kv. m. ploto ir 2-2, 3,06 kv. m. ploto, viso 10,98 kv. m. ploto, o bendram ieškovės ir atsakovės V. B. naudojimui skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2,24 kv.m. ploto ir 2-3, 6,47 kv. m. ploto. Atsakovės V. B. ir V. P. prašo nustatyti kitokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tai yra siūlo nustatyti, kad ieškovei būtų paskirtos naudojimuisi patalpos, plane pažymėtos indeksais 2-1, 2,24 kv.m. ploto, 2-2, 3,06 kv. m. ploto, 2-3, 6,47 kv.m. ploto ir 2-4, 7,92 kv.m. ploto, viso 19,69 kv.m ploto, o V. B. paskirti naudojimuisi patalpas, plane pažymėtas indeksu 2-5, 14,88 kv.m. ploto.
Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos įgaliotas atstovas nurodė, jog ieškovės teta V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje praktiškai nebūna, todėl jai turėtų būti paskirtas mažesnis kambarys. Naudotis bendro naudojimo patalpomis taip pat nebūtų jokių sunkumų, nes ieškovė ir atsakovė V. B. yra giminaitės. Atsakovė V. P. ir atsakovės V. B. atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė teismo posėdžio metu nurodė, jog patogesnis naudojimosi namu būdas būtų toks, kuomet neliktų bendro naudojimo patalpų, bei paaiškino, kad atsakovės V. B. ir V. P. yra seserys, kurių tarpusavio santykiai yra geri. Atsakovei V. B. paskyrus naudojimui patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-5, ji šią patalpą izoliuotų nuo ieškovei paskirtų naudojimuisi patalpų ir į šią patalpą galėtų patekti arba per V. P. priklausantį kambarį, arba pasidarytų duris vietoje vieno lango.
Teismas išklausęs šalis bei įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus sprendžia, jog atsakovių pateiktas naudojimosi namu planas labiau atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei faktinio naudojimo principus. Teismas priimdamas sprendimą, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekia, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Pagal atsakovių pateiktą pasiūlymą matyti, jog tokiu būdu šalys būtų maksimaliai viena nuo kitos izoliuotos, nes ieškovei paskyrus naudojimui patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2,24 kv.m. ploto, 2-2, 3,06 kv. m. ploto, 2-3, 6,47 kv.m. ploto ir 2-4, 7,92 kv.m. ploto, viso 19,69 kv.m ploto, faktiškai nebeliktų bendro naudojimo patalpų, kas akivaizdžiai sumažintų konfliktus tarp šalių. Teismas įsitikino, jog nesutarimai tarp šalių yra akivaizdūs, ir nors šalys yra susietos giminystės ryšiais, tačiau jų konfliktinius tarpusavio santykius patvirtina šalių elgesys proceso metu bei į bylą šalių pateikti dokumentai, rodantys, jog šalys yra linkusios kaltinti viena kitą įvairiais pažeidimais, kreipiantis į policiją ir kitas institucijas. Todėl ypatingai svariu argumentu laikytina tai, jog pagal atsakovių pateiktą pasiūlymą visiškai nebeliktų bendram naudojimui skirtų patalpų. Tai atitinka teismų praktikoje įtvirtintą principą, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, teismas turi parinkti tokį būdą, kuris, esant galimybei, nepaliktų bendrai naudojamų daikto dalių. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą bendram naudojimui būtų skiriama net 8,71 kv.m. ploto, o atsakovei V. B. būtų skirta naudojimui patalpos, kurių dydis tik 10,98 kv.m., o tai yra gerokai mažesnis plotas, nei tenkantis ieškovei ar atsakovei V. P., ir tai neatitiktų teisingumo principo bei formuojamos teismų praktikos. Ieškovės ir jos įgalioto atstovo išsakytas argumentas, jog atsakovė V. B. negyvena Lietuvoje ir šiuo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, negali lemti jos nuosavybės teisės ribojimo ta prasme, jog jai būtų skiriama naudojimui mažesnė namo dalis, nes tokiu būdų būtų pažeista atsakovės nuosavybės teisė. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog pagal atsakovių pateiktą pasiūlymą, šalys faktiškai naudosis namu pagal iš esmės nusistovėjusią tvarką, kadangi kaip nurodė ieškovė posėdžio metu, patalpomis, kurių indeksas 2-4, 2-3, 2-2 ir 2-1 naudojosi jos tėvas ir ji. Teismas sutinka, kad ieškovės tėvas ir pati ieškovė būdama vaiku naudojosi ir kitomis šio namo patalpomis, kaip antai patalpa, kurios indeksas 2-5, tačiau šiuo metu tarp bendraturčių yra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, todėl teismas turi nustatyti tokią naudojimosi turtu tvarką, kuri užtikrintų visų bendraturčių interesus. Taip pat svarbu yra ir tai, jog vertinant pagal šalims priskiriamų naudojimuisi patalpų plotą ir bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių santykį, atsakovių pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarka yra optimaliausia, kadangi atsakovėms tenka po 14,88 kv.m. ir 15,02 kv.m., o ieškovei tenka 19,69 kv.m. ploto. Teismas pažymi, kad tuo atveju kai nustatant naudojimosi patalpomis tvarką neįmanoma kiekvienai ginčo šaliai skirti visiškai vienodas (pagal dydį) patalpas, gali būti sprendžiamas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas, tačiau kadangi šiuo atveju ieškovei tenka didesnė nekilnojamojo turto dalis, o atsakovės prašo būtent joms skirti mažesnes turto dalis ir nereiškia prašymo dėl kompensacijos, šis klausimas ir nesprendžiamas.
Taigi, įvertinus byloje ištirtus įrodymus bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovių priešieškinis tenkintini iš dalies, nustatytina tokia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarka: patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2,24 kv.m. ploto, 2-2, 3,06 kv. m. ploto, 2-3, 6,47 kv.m. ploto ir 2-4, 7,92 kv.m. ploto, skirtina naudotis ieškovei V. Š.; patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 2-5, 14,88 kv. m. ploto, skirtina naudotis atsakovei V. B.; patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 2-6, 15,02 kv. m. ploto, skirtina naudotis atsakovei V. P.; patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 6,18 kv.m. ploto, 1-2, 2,36 kv.m. ploto, 1-3, 3,12 kv.m. ploto, 1-4, 6,39 kv.m. ploto ir 1-5, 8,11 kv.m. ploto skirtina naudotis atsakovei Ž. J., kadangi tokia naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka laikytina racionalia, efektyvia, nepažeidžiančia bendraturčių teisių bei teisės aktų reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų taisyklių, kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, nėra nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies, nes dalis ieškovės ir atsakovių reikalavimų patenkinta, o dalis - atmesta, todėl yra pagrindas, bei yra protinga ir sąžininga nepriteisti šalims jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Todėl šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti paliktinos šalims ir nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).
Byloje susidarė 24,81 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš visų šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią ieškovės N. Š. ir atsakovių V. B., V. P. ir Ž. J. naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:
- ieškovei N. Š. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2,24 kv.m. ploto, 2-2, 3,06 kv. m. ploto, 2-3, 6,47 kv.m. ploto ir 2-4, 7,92 kv.m. ploto;
- atsakovei V. B. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 2-5, 14,88 kv. m. ploto;
- atsakovei V. P. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 2-6, 15,02 kv. m. ploto;
- atsakovei Ž. J. skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 6,18 kv.m. ploto, 1-2, 2,36 kv.m. ploto, 1-3, 3,12 kv.m. ploto, 1-4, 6,39 kv.m. ploto ir 1-5, 8,11 kv.m. ploto.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš N. Š., Ž. J., V. P. ir V. B. po 6,20 Eur (šešis eurus ir 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistos išlaidos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.