Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-27 · Byla Nr. A2.6.-2302-506/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
A2.6.-2302-506/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01621-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-2302-506/2014
Proceso Nr. 4-68-3-01621-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, vertėjaujant Marijai Grigorian, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1947-06-16, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013-12-06 apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį MITSUBISHI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. V. S. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 106 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-12-06 (duomenys neskelbtini), kur yra „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras, buvo, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS. Iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo atbulas, kirto gatvę, kad netrukdytų kitų automobilių eismui. Kad atsitrenkė į kitą automobilį, nepajuto. Į policiją jį iškvietė maždaug po dviejų mėnesių ir pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį, vėliau kieme patikrino sustatę automobilius ir atrado ant jo automobilio įbrėžimą. Tada patikėjo, kad apgadino kitą automobilį. Automobilio „Mitsubishi“ praskeltą bamperį matė. Įvykio dieną pajuto nedidelį trinktelėjimą, bet jam nesuteikė reikšmės, tai buvo tik tam tikras stumtelėjimas. Kad tai buvo smūgis į kitą automobilį, nesuprato. Buvo su žiemine kepure, gal todėl neįvertino teisingai stuktelėjimo stiprumo. Jis yra pensininkas, be jo pensijos šeimoje kitų pajamų yra – žmonos pensija, daugiau jokių pajamų neturi. Gavo charakteristiką iš evangelikų bendruomenės „Maldos namų“, nes vadovauja šios bendruomenės maldos grupei. Baltarusijoje gyvena jo vaikai – 2 sūnūs, ten dažnai lankosi. Sąskaitas už komunalinius mokesčius pateikė, kad įrodytų, jog moka daug mokesčių. Žmona turi invalidumą, serga širdies liga. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, nes jam tai pirmas toks atvejis.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad V. S. nepažįsta. Tą dieną, datos neprisimena, su kolege ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kai pamatė tamsiai mėlyną mašiną, atbulą važiuojančią iš aikštelės. Ta mašina atsitrenkė į kelkraštyje stovintį kitą automobilį ir nuo atsitrenkimo pasigirdo stiprus garsas. Vairuotojas trenkėsi vairuotojo pusės galine dalimi į stovinčio automobilio vairuotojo pusės bamperį, pasižiūrėjo ir staigiai išvažinėjo. Su kolege puolė rašyti automobilio numerį, turėjo gerai įsižiūrėti, pavargti, nes labai staigiai išvažiavo. Paskui su stovinčio automobilio šeimininku ėjo apžiūrėti, bamperyje buvo skylė. Nebūtų tokio stipraus atsitrenkimo garso, tai net ir neatkreiptų dėmesio į išvažiuojantį automobilį. Mėlynos mašinos vairuotojas išvažiuodamas turėjo suprasti, kad buvo tas smūgis, tas vadinamasis kontaktas su kita mašina, nes jis sureagavo į garsą, pasižiūrėjo ir staigiai išvažinėjo. Pati tiksliai negali pasakyti, kad matė, jog vairuotojas pasižiūrėjo, tik jis labai staigiai išvažiavo. Kad vairuotojas nepastebėjo įvykio, man,, to negalėjo būti, nors šimtu procentų pasakyti negali. Kadangi smūgis ir garsas buvo toks, kad turėjo pastebėti. Ir po to jis labai greitai nuvažinėjo iš įvykio vietos. Ji su kolege buvo maždaug už 10 metrų nuo kontakto vietos. Įvykis buvo prieš ją, stovinti mašina buvo priekiu, o išvažiuojančio automobilio matė kairę pusę.

Liudytoja D. P. parodė, kad V. S. nepažįsta. Datos jau neprisimena. Ji su viešbučio direktore D. Ž. pirko viešbučiui prekių ir, išėjus iš parduotuvės, ji ieškojo rankinėje savo mašinos raktų. Tuo metu išgirdo garsą, pakėlusi akis pamatė lėtai išvažiuojančią mašiną. D. Ž. pasakė: „turbūt, sudaužė“. Kai išėjo iš parduotuvės, abu automobilius abi matė iš šono per gatvę. Viena stovėjo, kita lėtai išvažinėjo. Kadangi atstumas buvo per kelią, ta mašina išvažiavo. Jos priėjo ir pamatė, kad stovėjusi mašina buvo aplankstyta. Nutarė palaukti jos savininko, kad paliudyti, jog matė, kaip mašina išvažiavo. Jos užsirašė numerį išvažiavusios mašinos, mašina buvo mėlyna. Išvažiuojančio vairuotojo nepastebėjo jokių veiksmų. Jis nebuvo sustojęs, nebuvo išlipęs, jis tiesiog lėtai išvažiavo. Atsižvelgiant į vairuotojo amžių – gal jis garso ir negirdėjo. Mano tik, kad pajusti smūgį turėjo.

V. S. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta jo paaiškinimu posėdžio metu, liudytojų parodymais, ATP protokolu, tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga. Atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiškai, kadangi sprendžiant iš automobiliui MITSUBISHI padarytų sugadinimų, V. S., net ir neišgirdęs garso, negalėjo nepajusti smūgio į kliūtį. Be to, jis ir pats neneigia, kad buvo pajutęs stuktelėjimą. Būdamas transporto priemonės vairuotojas ir elgdamasis apdairiai ir atsargiai, pajutęs susidūrimą su kliūtimi, jis privalėjo sustoti ir išlipęs įsitikinti, kad neįvyko eismo įvykis ir, ar nepadaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiu būdu jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, yra vyresnis negu 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2013-10-17 V. S. nubaustas 150 Lt bauda už KET pažeidimo padarymą).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio KET pažeidimus nebaustas; V. S. yra pensininkas, gaunantis nedidelę pensiją, kitos šeimos pajamos – jo sergančios žmonos pensija, iš gaunamų nedidelių pensijų yra mokami nemaži komunaliniai mokesčiai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, V. S. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir skirtina mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, išdėstant jos mokėjimą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti V. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1947-06-16, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti V. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1947-06-16, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Išdėstyti paskirtos 1000 Lt baudos mokėjimą per 10 mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo dienos (t.y. nuo 2014-03-27), įpareigojant mokėti kas mėnesį ne mažesnę kaip 100 Lt dalį baudos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja(parašas yra)