Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A-39-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00600-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2015 m. vasario 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2014-04-09 iki 2014-04-11 (dvi paros).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. jis 2014 m. balandžio 9 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, tyčia užpuolė R. D., t. y. pribėgęs iš nugaros sugriebė R. D. už kojos, tokiu būdu pavartojo fizinį smurtą, o pastarajai suklupus, sugriebė už dešinėje rankoje buvusios 50 litų vertės rankinės, kurioje buvo 80 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas, pinigai popierinėmis kupiūromis – 100 litų – bei už plastikinio maišelio, kuriame buvo 20 litų vertės maisto produktai, ir pareikalavo juos atiduoti. R. D. pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. E. A. pasišalino, po to pareigūnų buvo sulaikytas. Tokiu būdu E. A. pavartodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti R. D. priklausančio turto už 250 litų.

Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckij prašo nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde tam tikrais aspektais neigia savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. A. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo E. A., nukentėjusiosios R. D. parodymais bei jos 2014-04-09 pareiškimu policijai dėl jos užpuolimo ir bandymo apiplėšti, liudytojos S. G., taip pat kaip liudytojo paklausto policijos pareigūno N. R. parodymais bei byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. A. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis pribėgo prie nukentėjusiosios siekdamas ją apiplėšti, o ne, kaip jis teigė, norėdamas tik pajuokauti, tačiau tik priėjęs prie jos suklupo, todėl netyčia sugriebė už maišelio su pirkiniais, kuris suplyšo. Nuteistojo veiksmai pribėgant prie nukentėjusiosios ir sugriebiant jai už kojos (šių aplinkybių apeliantas neginčija) rodo ne ką kitą, o jo tyčios plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą kryptingumą. Pažymėtina, jog pats E. A. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė supratęs, dėl ko yra sulaikomas policijos pareigūnų, o nukentėjusioji R. D., kuri netrukus po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė E. A. kaip asmenį, kuris bandė ją apiplėšti, apklausiama teisme teigė, jog praėjus kelioms dienoms po įvykio E. A. jos atsiprašė. Netikėti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog ji būtų suinteresuota apkalbėti ar neteisingai apkaltinti E. A.. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų S. G. ir policijos pareigūno N. R. parodymai. Nors šie liudytojai tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau liudytoja S. G. patvirtino, kad R. D. grįžo į nakvynės namus išsigandusi, drebėdama, paaiškino, kad iš jos bandė atimti rankinę ir maisto produktus, todėl paprašė iškviesti policiją, o liudytojas N. R. patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė E. A., kaip asmenį, bandžiusį ją apiplėšti, jis matė, kad ant žemės netoli nakvynės namų laiptų mėtosi maisto produktai ir suplėšytas pirkinių maišelis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė E. A. versiją, kad jis pribėgo prie nukentėjusiosios norėdamas tik pajuokauti, ir ją pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog E. A., pribėgęs prie nukentėjusiosios R. D. ir sugriebdamas jai už kojos bei šiai parklupus, pasikėsino pagrobti jos turtą – rankinę bei maišelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai pavyko pabėgti. Tokie E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Priešingai nei teigia apeliantas, bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadas apie faktines nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes padarė visapusiškai įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl E. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.