- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- A-143-887-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00311-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- O. E.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Kornelija Janonytė
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. E. (O. E.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. E. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas O. E. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 5–9), kurį patikslino (b. l. 31–35) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 2050/08-S-380 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą panaikinti 0,1410 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2007 m. vasario 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2007-0022 (toliau – ir Žemės nuomos sutartis) teisinę registraciją.
Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 6 d. privatizavimo objekto viešame aukcione Baltarusijos pilietis A. K. (A. K.), buvo pripažintas viešo aukciono laimėtoju, pasiūliusiu už privatizavimo objektą – avarinės būklės pastatą-administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiems objektams priskirtą Žemės sklypą – didžiausią kainą. 2007 m. sausio 2 d. tarp valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir A. K. buvo sudaryta sutartis Nr. 194-05 “Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo”. 2007 m. vasario 23 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (nuomotojo) ir A. K. (nuomininko), buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis, pagal kurią 32 metų laikotarpiui nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo Žemės sklypą. 2007 m. kovo 16 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. K. perleido pareiškėjui nuosavybės teises į Pastatą ir kitus statinius. Paminėtos pirkimo-pardavimo sutarties 7.2. punkte patvirtinta, kad Žemės sklypas, ant kurio stovi parduodami statiniai, pagal Žemės nuomos sutartį yra išnuomotas pardavėjui A. K. Pirkimo-pardavimo sutarties 7.3. punkte patvirtinta, kad yra gautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas dėl turto, esančio Žemės sklype, pardavimo ir Žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. 2007 m. gegužės 15 d. susitarimu Žemės sklypo nuomos teisė bei nuomininko teisės ir pareigos, atsiradusios iš Žemės nuomos sutarties, buvo perleistos pareiškėjui, o nuo 2007 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo nuomos teisė pareiškėjo vardu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui ketinant Žemės sklype vykdyti veiklą Žemės nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. liepos 8 d. sprendimu Pastatui suteikė teisinę apsaugą, įrašė jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžė jo teritorijos ribas ir nustatė vietinio reikšmingumo lygmenį. Pareiškėjas nurodė, kad Pastato, kaip kultūros vertybės, apibrėžtos teritorijos ribos sutampa su Žemės sklypo ribomis, todėl veikla, kuriai vykdyti išnuomotas Žemės sklypas, faktiškai tapo negalima. Pareiškėjas teigė, kad gindamas savo teisėtus interesus, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2008 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimo panaikinimo, tačiau teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4173-331/2008 jo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, informuodamas, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.565 straipsnio 1 dalimi, nuo 2009 m. balandžio 1 d. nutraukia Žemės nuomos sutartį. 2009 m. liepos 16 d. jis kreipėsi į atsakovą su prašymu „Dėl nuomos sutarties teisinės registracijos panaikinimo“. 2009 m. liepos 22 d. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad jo 2009 m. liepos 16 d. prašymas panaikinti Žemės nuomos sutarties registraciją yra netenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. Atsisakymas išregistruoti juridinį faktą motyvuojamas tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. nepateiktas dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą. Pareiškėjas nurodė CK straipsnius, nustatančius žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindus, terminus ir kt., rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose. Jo nuomone, turėjo būti taikoma CK 6.565 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, kai nuomojama kitos paskirties žemė, nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Šioje situacijoje nuomos santykių pabaigai fiksuoti svarbus tik pats nuomininko kreipimasis (pranešimas apie sutarties nutraukimą) ir įspėjimo termino pabaiga, t. y. teisinių santykių nutraukimo faktas sietinas išimtinai tik su termino suėjimu, o ne atskirų dokumentų buvimu ar nebuvimu. Sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra savarankiškas sutarties pasibaigimo pagrindas ir jam negali būti taikomos vienašalio sutarties nutraukimo taisyklės, ar atvirkščiai. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, Sprendime nurodęs, jog dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, nepateiktas, nenurodė, koks konkretus dokumentas turėjo būti pateiktas. Pabrėžė, kad Sprendimą vertina kaip biurokratizmą, todėl, jo nuomone, yra pagrindas kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 58–60) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad jis, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, Sprendimu prašymo išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Žemės nuomos sutartį netenkino, nes dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, ir todėl paminėtas prašymas nepatenkintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė skundą dėl Sprendimo. Komisija 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 328 paliko galioti Sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, kad CK 6.565 straipsnio 1 dalis nustato, prieš kiek laiko nuomininkas privalo informuoti nuomotoją apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, tačiau nereglamentuoja pačios nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisinių pagrindų. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienašališkai, nesikreipdama į teismą, šalis gali nutraukti sutartį tik šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y., jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.), ir pačioje sutartyje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitais, šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais, sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 m. sausio 30 d. rašte nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog valstybinės žemės nuomotojas nevykdo ar netinkamai vykdo Žemės nuomos sutarties sąlygas ir kad tai yra esminis sutarties pažeidimas, o nurodė, jog Žemės nuomos sutartį nutraukia todėl, kad veikla, kuriai vykdyti išnuomotas Žemės sklypas, faktiškai tapo negalima. Taip pat nurodė, jog CK 6.498 straipsnyje nustatyta, kad jeigu daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti (2 p.) arba perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas (4 p.), tai nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka arba šalių tarpusavio sutarimu, o kadangi pareiškėjas tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tenkinti jo prašymą nebuvo pagrindo. Todėl, atsakovo nuomone, jo Sprendimas ir Komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 328 yra teisėti ir pagrįsti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 93–98) atmetė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nepagrįstus.
Teismas nustatė, kad byloje spręstinas administracinis ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro juridinį faktą apie sudarytą Žemės nuomos sutartį. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai centrinis registratorius, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. Šioje byloje laikytina, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent teritorinio registratoriaus – atsakovo – Sprendimas, kuris ir laikytinas bylos ginčo dalyku. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, kurios terminas yra nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2039 m. vasario 23 d., nuomininkas – pareiškėjas, įregistravimo pagrindas – Žemės nuomos sutartis, 2007 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NŠ-617, 2007 m. gegužės 15 d. susitarimas Nr. DP-2663. Atsakovas Sprendimu pareiškėjo prašymo išregistruoti juridinį faktą apie Žemės nuomos sutartį netenkino, motyvuodamas tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytų reikalavimų, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas skundė jį Komisijai, kuri 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 328 atsakovo Sprendimą paliko galioti nepakeistą. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės pakankamu juridiniu pagrindu išregistruoti juridinį faktą apie Žemės nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro laiko tai, kad jis 2009 m. sausio 30 d. pranešė (įspėjo) Klaipėdos apskrities viršininko administracijai apie šios sutarties nutraukimą nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir tai atitinka CK 6.565 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomininko reikalavimu sąlygas. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, pažymėjo, kad duomenys (Žemės nuomos sutartis), kurių pagrindu buvo įregistruotas ginčo juridinis faktas, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminę žymą. Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nė viena iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos, norint išregistruoti juridinį faktą, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių naujų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu dokumentų, reikšmingų ir pakankamų tam, kad atsakovas išregistruotų ginčo juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti ginčo juridinį faktą, pagrįstai nustatė, kad dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą, nepateikta. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2009 m. sausio 30 d. raštu pranešė (įspėjo) Klaipėdos apskrities viršininko administraciją apie Žemės nuomos sutarties nutraukimą ir tai atitinka CK 6.565 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįrodo, jog ginčo juridinis faktas pasibaigė teisėtai, t. y. jog Žemės nuomos sutartis yra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi skundu tiek į Komisiją, tiek į teismą, todėl darytina išvada, kad jo konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos ir (ar) kitos procesinės teisės nėra pažeistos. Teismas nurodė, kad nenustatė skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl konstatavo, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 102–107) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo išvada, jog duomenys (Žemės nuomos sutartis), kurių pagrindu buvo įregistruotas ginčo juridinis faktas, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą žymą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka, šios bylos kontekste yra nepagrįsta. Visų pirma, atsakovui buvo pateiktas 2009 m. sausio 30 d. raštas, patvirtinantis juridinio fakto (Žemės nuomos sutarties) pabaigą. Šį naują dokumentą kartu su jau turimais dokumentais (duomenimis) registratorius privalėjo vertinti, spręsdamas klausimą dėl žymos apie juridinį faktą panaikinimo. Antra, Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas nėra ginčijamas, ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo panaikinti žymą apie pasibaigusį juridinį faktą – pasibaigusią Žemės nuomos sutartį. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad įstatymas juridinio fakto išregistravimą sieja ne su jo nuginčijimu, o su įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, pateikimu. CK 6.565 straipsnyje yra įtvirtintas atskiras ir savarankiškas žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas, o ne tik terminas, prieš kurį nuomininkas privalo informuoti nuomotoją apie žemės nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko. Šią aplinkybę patvirtina CK 6.562 straipsnio 5 punkte vartojamas žodis "pagrindais" ir nuoroda į CK 6.565 straipsnį.CK 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi sąlygos nuomininkui, ketinančiam pasinaudoti nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teise: 1) nuomotojo įspėjimas apie ketinimą nutraukti sutartį; 2) įstatymo numatyto termino nuo tokio įspėjimo suėjimas. Jokių kitokių procedūrų ar sąlygų teisės aktai nenustato. Paminėtas terminas yra naikinamasis ir, jam suėjus, nuomininko pareigos pagal nuomos sutartį pasibaigia. Pareiškėjas, būdamas nuomininkas, išreiškė norą nutraukti Žemės nuomos sutartį, todėl laikydamasis įstatymo nustatytų reikalavimų, prieš nustatytą terminą (ne vėliau kaip prieš du mėnesius) 2009 m. sausio 30 d. įspėjo nuomotoją, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. nutraukia Žemės nuomos sutartį. Remiantis CK 6.565 straipsnio 1 dalimi, Žemės nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. balandžio 1 d. Pasibaigus sutarčiai, nebelieka registruotino juridinio fakto, todėl žyma apie nebeegzistuojantį juridinį faktą privalo būti pašalinta iš viešojo registro duomenų bazės.Teismo pozicija iš esmės reiškia tai, jog vienintelis teisėtas pagrindas išregistruoti juridinį faktą dėl sutarties yra jos nuginčijimas, t. y. teismo sprendimas, patvirtinantis, kad tam tikra sutartis pripažinta negaliojančia. Tokiu būdu kaip juridinio fakto išregistravimo pagrindas eliminuojami kiti įstatyme numatyti ir civilinėje apyvartoje labiausiai paplitę sutarčių pabaigos pagrindai, o tai nėra pagrįsta.Atsakovas, savo Sprendimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei konstatavęs, jog dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, nebuvo pateiktas, nenurodė, koks konkretus dokumentas turėtų būti pateiktas. Teismas, skundžiamame sprendime pažymėjęs, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą, nepateikta, taip pat nenurodo, koks dokumentas turėtų būti pateiktas viešajam registrui, norint išregistruoti juridinį faktą apie Žemės nuomos sutartį. Teismas ginčo santykiams pritaikė netinkamą teisės normą – Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktą, reglamentuojantį daiktinių teisių, o ne juridinių faktų, išregistravimo atvejus ir tvarką. Viešajame registre kaip daiktinė teisė registruojama tik ilgalaikė nuoma (emphyteusis) (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 7 p.). Įprastinė nuoma, kaip daiktinė teisė, nėra registruojama viešajame registre, tačiau atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinį faktą – nuomos sutartį (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 2 d. 4 p.). Aptariamoje situacijoje Žemės nuomos sutarties (įregistruoto juridinio fakto) pabaigai patvirtinti svarbus tik pats nuomininko kreipimasis (pranešimas apie nutraukimą) ir įspėjimo termino pabaiga, t. y. teisinių santykių nutrūkimo faktas sietinas išimtinai tik su termino suėjimu, o ne atskirų papildomų dokumentų buvimu ar nebuvimu. Laikantis priešingos pozicijos (t. y. nustatant pareigą nuomininkui gauti tam tikrą santykių nutraukimo patvirtinimą iš kontrahento) būtų paneigta CK 6.565 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos esmė ir paskirtis, kadangi santykių pabaigai tapus priklausomai nuo antrosios šalies valios (pastaroji gali piktnaudžiauti savo teise ir vengti vykdyti pirmosios šalies reikalavimą), įstatyme nustatyta vienašalio nuomos sutarties nutraukimo galimybė taptų deklaratyvia ir neįgyvendinama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą – pareiškėjo ir Lietuvos valstybės (atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) 2007 m. vasario 23 d. sudarytą Žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimi (nuomininku) pareiškėjas tapo nuo 2007 m. gegužės 21 d. Byloje nėra kvestionuojami nei šios sutarties sudarymo faktas, nei tai, kad paminėta žyma registro tvarkytojo buvo padaryta pagrįstai ir teisėtai. Reikalavimą dėl šios žymos panaikinimo pareiškėjas iš esmės grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad Žemės nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis („Kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba“) pasikeitė, kai šis sklypas buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, toks įrašas galioja nuo 2008-09-02), ir tuo, kad jis tinkamai, t. y. CK 6.565 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, 2009 m. sausio 30 d. buvo įspėjęs Žemės sklypo nuomotoją apie Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl, spręsdamas Nekilnojamojo turto registro klausimus, privalo vadovautis specialiu tokio pobūdžio jo veiklą reglamentuojančiu Nekilnojamojo turto registro įstatymu. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti, ar pareiškėjo pateiktas atsakovui 2009 m. liepos 16 d. prašymas (kartu su juo pateikti dokumentai) atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. išaiškinti, ar pareiškėjo aukščiau nurodytas prašymo išregistruoti juridinį faktą pagrindimas šios teisės normos taikymo požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu patenkinti šį jo prašymą.
Aiškindama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kolegija pažymi, kad joje kalbama apie įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamas juridinis faktas (šiuo atveju Žemės nuomos sutartis) yra pasibaigęs. Tokia nuoroda į įstatymų nustatytus dokumentus yra blanketinė, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus sutartinių santykių nutraukimą (pasibaigimą) reglamentuojančių CK normų taikymo klausimas. Atsižvelgiant į paminėtą pareiškėjo nuorodą į CK 6.565 straipsnio 1 dalį, bylai yra aktualus vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimas.
Pasisakydama nurodytais klausimais, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl žemės nuomos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) prieš terminą yra reglamentuojami ne tik pareiškėjo nurodytu CK 6.565 straipsniu, bet ir kitomis CK normomis, kuriose yra nustatyti sutartinių santykių pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai ir jų pasibaigimo (nutraukimo) tvarka. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į sutartinių santykių reglamentavimo vientisumą. Tai suponuoja būtinumą aiškinti konkrečias CK normas kartu su kitomis, atitinkamų teisinių santykių bendrąjį reglamentavimą nustatančiomis, CK normomis. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad CK 6.565 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarka, o ne pagrindai, turi būti aiškinamos kartu su tokius pagrindus nustatančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo pagrindus nustato CK 6.217 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta sutarties šalių teisė nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, o pagal jo 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pareiškėjo nurodytas Žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir nėra numatytas pačioje Žemės nuomos sutartyje (b. l. 11-12). Todėl atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo (2009-09-24 sprendime) padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo prašymas išregistruoti Žemės nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro (šio prašymo pagrindimas) neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.