Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-30 · Administracinė byla Nr. I-105-386/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
I-105-386/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00311-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
O.E.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės Registrų centras, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-105-386/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00311-2009-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.; 12.3.2.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutė Jokubauskaitė, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant pareiškėjo O.E. (O.E.) atstovui advokatui M.P., atsakovo - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens - valstybės įmonės Registrų centras atstovui E.Š., trečiojo suinteresuoto asmens - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei A.P.,

2010-04-22 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O.E. skundą atsakovui - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - valstybės įmonei Registrų centras ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2009-07-22 sprendimo Nr. 2050/08-S-380 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas O.E. 2009-10-30 skundu ir 2009-11-27 patikslintu skundu (b.l.5-9, 31-35) prašo:

1. panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009-09-24 sprendimą Nr. 328 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“;

2. panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009-07-22 sprendimą Nr. 2050/08-S-380 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas);

3. įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 0,1410 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2007-02-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2007-0022 teisinę registraciją.

Skundą grindžia šiomis aplinkybėmis ir motyvais:

- 2007-02-23 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (nuomotojas) ir Laimėtojo (nuomininkas), buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 21/2007-0022 (toliau - ir Žemės nuomos sutartis), pagal kurią 32 metų laikotarpiui nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo Žemės sklypą. 2007-03-16 sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – ir Statinių pirkimo - pardavimo sutartis), pagal kurią Laimėtojas (pardavėjas) perleido pareiškėjui O.E. nuosavybės teises į pastatą ir kitus statinius. Statinių pirkimo - pardavimo sutarties 7.2 punkte, pardavėjo atstovas patvirtino, kad Žemės sklypas, ant kurio stovi parduodami statiniai, pagal Žemės nuomos sutartį yra išnuomotas pardavėjui. Statinių pirkimo - pardavimo sutarties 7.3 punkte patvirtinama, kad yra gautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas dėl turto, esančio valstybiniame žemės sklype pardavimo ir Žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. 2007-05-15 susitarimu Žemės sklypo nuomos teisė bei nuomininko teisės ir pareigos, atsiradusios iš Žemės nuomos sutarties, buvo perleistos O.E. Nuo 2007-05-21 Žemės sklypo nuomos teisė O.E. vardu įregistruota Nekilnojamojo turto registre;

- pareiškėjui ketinant Žemės sklype vykdyti veiklą Žemės nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008-07-08 sprendimu Pastatui suteikė teisinę apsaugą, įrašė jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžė jo teritorijos ribas ir nustatė vietinio reikšmingumo lygmenį (toliau – ir NKPVT sprendimas). Pastato, kaip kultūros vertybės, apibrėžtos teritorijos ribos sutampa su Žemės sklypo ribomis, todėl veikla, kuriai vykdyti išnuomotas Žemės sklypas, faktiškai tapo negalima. Pareiškėjas, gindamas savo teisėtus interesus, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl NKPVT sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-11-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4173-331/2008 O.E. skundą atmetė;

- 2009-01-30 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją informuodamas, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.565 straipsnio 1 dalimi, nuo 2009-04-01 nutraukia 2007-02-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2007-0022. 2009-07-22 Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad jo 2009-07-16 prašymas panaikinti ginčo žemės sklypo 2007-02-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties registraciją yra netenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. Atsisakymas išregistruoti juridinį faktą motyvuojamas tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Atsisakyme išregistruoti juridinį faktą nurodoma, kad dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, šiuo atveju pateiktas nebuvo;

- nurodo į LR CK straipsnius, nustatančius žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindus, terminus ir kt., remiasi atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose. Mano, kad byloje turėjo būti taikoma LR CK 6.565 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, kai nuomojama kitos paskirties žemė, nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Šioje situacijoje nuomos santykių pabaigai fiksuoti svarbus tiks pats nuomininko kreipimasis (pranešimas apie sutarties nutraukimą) ir įspėjimo termino pabaiga, t.y. teisinių santykių nutraukimo faktas sietinas išimtinai tik su termino suėjimu, o ne atskirų dokumentų buvimu ar nebuvimu. Sutartis nutraukimas šalių susitarimu yra savarankiškas sutarties pasibaigimo pagrindas, reglamentuotas atskirai ir jam negali būti taikomos vienašališko sutarties nutraukimo taisyklės ar atvirkščiai;

- atsakovas Sprendime nurodęs, neva dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą nepateiktas, nenurodė, koks konkrečiai dokumentas turėjo būti pateiktas. Sprendimą vertina kaip biurokratizmą, todėl mano, kad yra pagrindo kreiptis ir į Seimo kontrolieriaus įstaigą (b.l. 31-35).

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs O.E. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2009-07-22 sprendimu Nr. 2050/08-S-380 prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino, nes dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytus reikalavimus. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas. Prašymas netenkintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. O.E. valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009-07-22 sprendimo Nr. 2050/08-S-380. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, 2009-09-24 sprendimu Nr. 328 paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą nepakeistą. 2009-01-30 rašte nurodyta, kad O.E. praneša Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad jis, vadovaudamasis LR CK 6.565 straipsnio 1 dalimi., nutraukia 2007-02-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2007-0022 (pagal kurią 0,1410 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas O.E.) nuo 2009-04-01, t.y. vienašališkai nutraukia žemės nuomos sutartį, kurios galiojimo terminas yra nuo 2007-02-23 iki 2039-02-23.

Pažymi, kad LR CK 6.565 str. 1 d. nurodyta, kad kai nuomojama kitokios paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Minėtas straipsnis nustato prieš kiek laiko nuomininkas privalo informuoti nuomotoją apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, tačiau nereglamentuoja pačios nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisinių pagrindų. LR CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienašališkai, nesikreipdama į teismą šalis gali nutraukti sutartį tik šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y., jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ir pačioje sutartyje numatytais atvejais (LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis). LR CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatyta į ką turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. LR CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

Nurodo, kad pareiškėjas 2009-01-30 rašte nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog valstybinės žemės nuomotojas neįvykdo ar netinkamai vykdo žemės nuomos sutarties sąlygas ir kad tai yra esminis sutarties pažeidimas, o nurodo, jog ginčo žemės nuomos sutartį nutraukia todėl, kad veikla, kuriai vykdyti išnuomotas žemės sklypas, faktiškai tapo negalima, nes Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008-07-08 sprendimu išnuomotame sklype esantį pastatą įrašė į Kultūros vertybių registrą. Pažymi, kad LR CK 6.498 straipsnyje nustatyta, kad jeigu daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti (2 p.) arba perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas (4 p.), tai nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė, t.y. nekilnojamojo turto registre įregistruota nuomos sutartis gali būti išregistruota tik tuo atveju, jeigu pateikti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad ši sutartis yra (teisėtai) pasibaigusi. Šiuo atveju sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta tik teismine tvarka arba šalių tarpusavio sutarimu, o kadangi pareiškėjas tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad atsakovo Sprendimas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009-09-24 sprendimas Nr. 328 yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Pareiškėjas O.E. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjo O.E. atstovas advokatas M.P. teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens - valstybės įmonės Registrų centras atstovas E.Š. teismo posėdyje su skundu nesutinka, palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė A.P. nurodė, jog mano, kad žemės nuomos sutartis nėra nutraukta. Palieka teismui spręsti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro juridinį faktą apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus.

Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) (žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 100-2261), Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (žr. Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3077) normos.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-27 konsultacija Nr. 02-04-07). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčijamas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Teritorinio registratoriaus 2009-07-22 sprendimo Nr. 2050/08-S-380 ir pareiškėjas su tokiais sprendimais nesutinka, laikytina, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Teritorinio registratoriaus - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009-07-22 sprendimas Nr. 2050/08-S-380 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuris ir laikytinas bylos ginčo dalyku. Skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas vertintinas kaip faktinis duomuo, papildantis bei iš esmės pakartojantis skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimą tiek faktiniais, tiek teisiniais ginčo situacijos aspektais.

Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas - sudaryta valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, terminas - nuo 2007-03-16 iki 2039-02-23, nuomininkas – O.E., gim. 1966-04-15, įregistravimo pagrindas - Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 2007-02-23 Nr. N21/2007-0022, 2007-03-16 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NŠ-617, 2007-05-15 susitarimas Nr. DP-2663) (b.l. 64-65).

Teritorinis registratorius Sprendimu pareiškėjo prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (toliau – ir ginčo žemės nuomos sutartis), netenkino (b.l. 23). Sprendimas motyvuojamas tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją neatitinka Registro įstatymo nustatytų reikalavimų. Sprendime paaiškinama, kad pagal Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų numatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė, tačiau šiuo atveju dokumento, patvirtinančio juridinio fakto pasibaigimą atsakovui nepateikta. Sprendimas priimtas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo direktorės pavaduotojo E.Š. Apie priimtą Sprendimą 2009-07-16 raštu informuotas pareiškėjo atstovas advokatas M.P. Sprendime nuosekliai išdėstytos ginčo situacijos aplinkybės, nurodomos taikytinų teisės aktų normos, Sprendimo apskundimo terminas ir tvarka. Nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus Sprendimu pareiškėjas skundė jį Centriniam registratoriui, kuris 2009-09-24 sprendimu Nr. 328 Teritorinio registratoriaus Sprendimą paliko galioti nepakeistą (b.l. 24-25).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės pakankamu juridiniu pagrindu išregistruoti juridinį faktą apie ginčo žemės nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro laiko tai, kad jis 2009-01-30 pranešė (įspėjo) Klaipėdos apskrities viršininko administracijai apie ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009-04-01 ir tai atitinka LR CK 6.565 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias žemės nuomos sutartis nutraukimo prieš terminą nuomininko reikalavimu sąlygas.

Pažymėtina, kad Registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (ginčo žemės nuomos sutartis), kurių pagrindu buvo įregistruotas ginčo juridinis faktas, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą žymą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, kad Teritorinis registratorius kaip viešojo administravimo subjektas administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminę žymą.

Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė; įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Minėto įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.

Teisėjų kolegija vertindama faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos apsektus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena iš Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos, norint išregistruoti juridinį faktą, t.y. pareiškėjas nepateikė jokių naujų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 35 punkto taikymo požiūriu dokumentų, reikšmingų ir pakankamų tam, kad išregistruoti ginčo juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro. Konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti ginčo juridinį faktą, pagrįstai nustatęs, kad dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą nepateikta.

Aplinkybė, kad pareiškėjas 2009-01-30 raštu pranešė (įspėjo) Klaipėdos apskrities viršininko administraciją apie ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009-04-01 ir tai atitinka LR CK 6.565 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįrodo, jog ginčo juridinis faktas pasibaigė teisėtai, t.y. jog ginčo žemės nuomos sutartis yra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi skundu tiek į Centrinį registratorių, tiek į teismą, todėl darytina išvada, kad jo konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos ir (ar) kitos procesinės teisės nėra pažeistos. Analizuojant ir vertinant šias aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant aukščiau minėtų teisės aktų normas, vertinant bylos aplinkybes darytinos išvados, kad Sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto – valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, objektyviai išanalizavus ir įvertinus faktines ginčo situacijos aplinkybes, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui ir formai.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2009-07-22 sprendimas Nr. 2050/08-S-380 „Dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nenustatė skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, kuriais atsakovo Sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje įrodyta, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo O.E. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėAlona RomanovienėEglė Kiaurakytė