- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- eI1-1302-809/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00474-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad Alytaus kalėjime kalėjo netinkamomis kalinimo sąlygomis – buvo neteisėtai izoliuotas be pagrindo perkeltas į drausmės grupę, todėl atlikinėdamas bausmę šiame kalėjime patyrė neturtinę žalą. Pažymi, kad 2024-12-22 Alytaus kalėjime 17 būryje įvyko kalinių konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00860-24 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnį. Pareiškėjas tame konflikte nedalyvavo, todėl iš esmės apie jį nieko plačiau nežino. Kalėjimo administracija liepė visiems 17 būrio kaliniams parašyti pasiaiškinimus. 2024-12-22 pareiškėjas parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam apie kilusį kalinių konfliktą nieko nėra žinoma. Tačiau Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimu Nr. NĮ-18-1553 pareiškėjas vis tiek buvo laikinai izoliuotas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba iki atskiro nurodymo ir perkeltas į kamerų tipo patalpas drausmės grupėje. Nesutikdamas su perkėlimu į griežtesnį režimą pareiškėjas Alytaus kalėjimo administracijai pateikė skundą-prašymą dėl minėto sprendimo nepagrįstumo ir perkeliant pareiškėją į kitas drausmės grupės patalpas dingusių pareiškėjo daiktų. Skunde-prašyme pareiškėjas kėlė klausimą ne tik dėl perkėlimo į kitą režimą teisėtumo bet ir jo pažeistos teisės pasiimti savo daiktus. Esama situacija tokia, kad perkeliant pareiškėją į kitas patalpas ir neleidus jam pačiam susirinkti ir pasiimti savo daiktų dingo visa eilė pareiškėjo vertingų daiktų. Dabar niekas negali pasakyti nei kas tuos pareiškėjo daiktus surinko ir pridavė į sandėlį, nei kiek tų daiktų buvo. Alytaus kalėjimo administracija 2025-01-16 pateikė pareiškėjui atsakymą (sprendimą) reg. Nr. SN-18-164 „Dėl skundo-prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo daiktus surinko Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai bei perdavė saugoti į Alytaus kalėjimo daiktų sandėlį. Nurodyta, kad nuteistieji už savo asmeninius daiktus atsako patys, kai pareiškėjui būtent ir nebuvo leista pasirūpinti jo asmeniniais daiktais. Nurodė, kad bus atliktos kratos ir jeigu jų metu pareiškėjo asmeniniai daiktai bus surasti tarp kitų nuteistųjų daiktų, jie pareiškėjui bus grąžinti, t. y., administracija neneigia fakto, kad pareiškėjo daiktai yra dingę. Nesutikdamas su tokiu Alytaus kalėjimo administracijos atsakymu (sprendimu) pareiškėjas apskundė jį Teisingumo ministerijai, kuri persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai, todėl laikytina, kad Alytaus kalėjimo atsakymo (sprendimo) apskundimo tvarka išlaikyta. 2025-02-14 Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė pareiškėjui atsakymą (sprendimą) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ reg. Nr. 2S-1055, kuriame cituojami Alytaus kalėjimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, konstatuojama, kad pareiškėjo izoliavimas buvo teisėtas ir izoliuojant pareiškėją jam nebuvo leista pasiimti asmeninių daiktų, netgi nurodoma, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai surenkami pareigūnų ar kitų nuteistųjų tik išimtinais atvejais (tarp kurių nėra pareiškėjo atvejo, tikrai nebuvo būtina pareiškėją izoliuoti, neleidus jam susirinkti savo daiktų), tačiau pati problema taip pat nesprendžiama: nenustatoma, kur dingo pareiškėjo asmeniniai daiktai ir visiškai be pagrindo konstatuojama, kad Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmai, neleidžiant pareiškėjui pasiimti jo daiktų, yra teisėti. Pareiškėjui kyla klausimas, kaip tokių neva „teisėtų“ veiksmų pasėkoje galėjo dingti jo daiktai? Taip pat pareiškėjas mano, kad jo izoliavimas buvo neteisėtas, nes jo izoliavimo atvejis neatitinka nei vieno iš Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakyme (sprendime) pacituoto Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų LR teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr.1R-444), 20 punkto reikalavimų ir neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 36 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas buvo izoliuotas dėl visa ko, kadangi būryje buvo įvykusios muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas muštynėse nedalyvavo, kaip ir rašė pareiškėjas savo 2024-12-22 pasiaiškinime. Todėl pareiškėjas 2025 m. sausio mėnesio viduryje (dienos jis tiksliai nepamena) buvo paleistas iš izoliacijos.
Dėl žalos nurodo, kad dėl režimo pakeitimo pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl izoliacijos perkeliant pareiškėją į kitas patalpas dingo visa eilė jo daiktų, maisto produktų. Atlyginti dingusių daiktų vertę pareiškėjas kol kas neprašo, kadangi tikisi, jog jo daiktai bus surasti. Iki izoliacijos pareiškėjas turėjo darbą ir dirbo Alytaus kalėjimo skalbykloje. Pareiškėją izoliavus ir perkėlus jį į drausmės grupės režimą, jis darbą prarado, kadangi drausmės grupėje dirbti nėra sąlygų. Pareiškėjas neteko vienintelių savo pajamų – gauto darbo užmokesčio, kurio dydis buvo 300,- Eur/mėn. Netektą darbo užmokestį pareiškėjas vertina kaip Alytaus kalėjimo jam padarytą turtinę žalą. Tačiau šioje byloje pareiškėjas prašo tik neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl nepagrįsto pareiškėjo kalinimo sąlygų sugriežtinimo, jo dingusių daiktų, prarasto darbo pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl ko ženkliai pablogėjo jo psichologinė sveikata.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų drausmės grupėje nurodo, kad Kameroje Nr.27, į kurią izoliacijos laikotarpiui buvo perkeltas pareiškėjas, nėra tinkamos ventiliacijos, įsiveisęs pelėsis, kuris vėdinimu ir patalpų tvarkymu neišsinaikina. Tam reikalinga speciali patalpų dezinfekcija, netgi remontas ir gyvenimas tokiose patalpose kenkia žmogaus sveikatai. Pats įkalintas asmuo neturi jokios galimybės išnaikinti patalpų pelėsį. Todėl išnaikinti pelėsį yra kalinimo įstaigos pareiga, o pareiškėjo kalinimo sąlygos tokiose patalpose be abejonės yra netinkamos. Naudojantis dušu, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Dušo patalpose vienu metu maudydavosi keli asmenys, tarp dušo įrenginių yra tik minimalios pertvaros, durų ar bent kokių nors užuolaidėlių nėra. Todėl pareiškėjo privatumas visiškai nėra užtikrinamas. Situacija labai nemaloni ir žeminanti, nes pareiškėjas teigia, kad jis visada sutrikdavo, kai reikėdavo prausti visą kūną kitų nuteistųjų akivaizdoje, jiems stebint. Dėl tokių maudymosi sąlygų pareiškėjas teigia negalintis tinkamai nusiprausti viso kūno, ypač intymių kūno vietų, todėl pastoviai lieka tinkamai nenusiplovęs viso kūno. Dušuose nėra nusirengimo bei apsirengimo patalpos, todėl situacija čia taip pat bloga. Ant sienų įrengta keletas pakabų, nėra jokių pertvarų, todėl persirengiant taip pat neužtikrinamas privatumas. Rankšluosčiai būna nuo garų sudrėkę, blogo kvapo. Ant sienų matyti pelėsis. Pareiškėjas stengiasi kuo greičiau iš šių patalpų išeiti. Be to, perkeltas iš lengvosios grupės į drausmės grupę pareiškėjas neteko visos eilės savo teisių ir laisvių, išvardintų Bausmių vykdymo kodekso 34 straipsnyje. Dėl neteisėtos izoliacijos, asmeninių daiktų dingimo, darbo praradimo, visos eilės teisių, kurias pareiškėjas turėjo lengvojoje grupėje, netekimo, pareiškėjas patyrė nepilnavertiškumo jausmą bei jausmą, kad yra žeminamas jo asmuo. Dėl pareiškėjo teisių pažeidinėjimo ženkliai pablogėjo pareiškėjo psichinė ir psichologinė sveikata, pareiškėjas dar 2024-12-23 apsilankė pas psichiatrą ir pas šį specialistą lankosi iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 27 buvo laikomas nuo 2024-12-22 iki 2024-12-23 (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio pagrindais, vykdant 2024-12-22 Nutarimą Nr. 394), po to jam grįžus etapu į Alytaus kalėjimą nuo 2025-01-02 iki 2025-01-13, ir nuo 2025-01-16 iki 2025-02-03 (vykdant Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimą Nr. NĮ-18-1553). Įvertinus tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato laikinai izoliuotų nuteistųjų laikymo pagal grupes, todėl pareiškėjas buvo paskirtas ir laikomas kamerų tipo patalpoje Nr.27. Alytaus kalėjimo viršininkas 2024-12-23 sprendimu Nr. NĮ-18-1553 pareiškėją laikinai izoliavo ikiteisminio tyrimo metu arba iki atskiro nurodymo, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau Taisyklės) 20, 20.8, 22 punktais, bei atsižvelgiant į Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2024-12-22 tarnybinį pranešimą Nr. SŽ-18-319, kuriame nurodyta, kad kilus konfliktui tarp nuteistųjų, kurio metu vienas iš jų buvo sužalotas, visi konflikte dalyvavę nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) buvo laikinai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų uždaro tipo bausmės atlikimo vietos patalpose 48 valandoms arba iki kalėjimo viršininko atvykimo į pataisos įstaigą. Pagal pateiktą informaciją dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Turimais duomenimis priėmus 2024-12-22 sprendimą (2024-12-22 Nutarimas Nr. 394) pareiškėją izoliuoti dėl galimai panaudoto fizinio smurto atvejo jam buvo atnešti visi 17-ame būryje buvę asmeniniai daiktai. Daiktai buvo patikrinti ir padėti į kamerų tipo patalpoms skirtą daiktų sandėlį. Informuoja, kad apie paimtus asmeninius daiktus pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2024-12-22 nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 7.31-1/4187, kuriame jis patvirtino, kad dėl asmens kratos ir daiktų patikrinimo (tame tarpe ir jų kiekio) pretenzijų neturintis. Kuomet Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimu Nr. NĮ-18-1553 pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas ikiteisminio tyrimo metu arba iki atskiro nurodymo, tuomet jo visi asmeniniai daiktai buvo grąžinti jam į kamerų tipo patalpą Nr. 27. Pareiškėjas tą pačią dieną buvo išvežtas į kitą kalėjimą, o 2025- 01-02 bei po to 2025-01-16 jam grįžus etapu į Alytaus kalėjimą buvo toliau vykdomas Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimas Nr. NĮ-18-1553 iki 2025-02-03. LKT neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimą Nr. NĮ-18-1553 būtų apskundęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio nustatyta tvarka.
Pažymi, kad Alytaus kalėjime buvo išnagrinėtas 2024-12-31 skundas - prašymas Nr. NPS-18-35478 dėl laikino izoliavimo ir asmeninių daiktų. Pareiškėjas buvo informuotas raštu 2025-01-16 Nr.SN-18-164, Neturi duomenų, kad šis Alytaus kalėjimo atsakymas būtų apskųstas LKT direktoriui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad atsakymas pareiškėją tenkino. Taip pat pareiškėją tenkino ir LKT 2025-02-14 atsakymas Nr. 2S-1055 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.
Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą aktualiu bylai laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-11-01) (toliau – ir HN 134:2015). Ši higienos norma nustato bausmės atlikimo vietose (kalėjimuose) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bausmės atlikimo vietų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 1 ir 12 p.). Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose pažeidimų neužfiksuota. Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s., šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato HN 134:2015 17 p. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Vadovaujantis HN 134:2015 37 p. patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Pateikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. sausio 13 d. patikrinimo aktą Nr.(1-21 4.80 Mr.)PA-30, kuriame kamerų tipo patalpoje Nr. 27 kontrolės metu neužfiksuota pelėsio.
Dėl maudymosi dušuose ir privatumo juose nurodo, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka realios tikrovės, kadangi visose Alytaus kalėjimo nuteistiesiems įrengtose dušinėse pertvaros yra įrengtos ir jos tinkamos. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas.
Dėl persirengimo kambario nurodo, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 27 ir dėl dušuose ir persirengimo juose užtikrinamo privatumo į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė. Taip pat pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus taip pat nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų kalint kamerų tipo patalpoje Nr. 27, kurioje buvo laikomas nuo 2024-12-22 iki 2024-12-23, po to jam grįžus etapu į Alytaus kalėjimą nuo 2025-01-02 iki 2025-01-13 ir nuo 2025-01-16 iki 2025-02-03.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovų (pataisos įstaigos pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, dėl kurios būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 27, į kurią izoliacijos laikotarpiui buvo perkeltas pareiškėjas, nėra tinkamos ventiliacijos, įsiveisęs pelėsis, kuris vėdinimu ir patalpų tvarkymu neišsinaikina. Atsakovės atstovas nurodo, kad Alytaus kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35–60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s – 0,25m/s., šaltuoju - 0,05–0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau.
Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato HN 134:2015 17 punktas. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Vadovaujantis HN 134:2015 37 punktu patalpas, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025-01-13 patikrinimo akto Nr.(1-21 4.80 Mr.)PA-30 matyti, kad pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 27 kontrolės metu neužfiksuota, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių, netinkamos ventiliacijos yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas. Tarp dušo įrenginių yra tik minimalios pertvaros, o durų ar bent kokių nors užuolaidėlių nėra. Todėl pareiškėjo privatumas visiškai nėra užtikrinamas. Vertinant pareiškėjo šiuo atveju išdėstytus argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Šiuo atveju iš atsakovės pateiktų foto nuotraukų matyti, kad dušai yra atskirti aukštomis pertvaromis. Pareiškėjas nenurodo, jog dušai, kurie sienelėmis buvo atskirti iš šonų, buvo įrengti vienas priešais kitą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dušuose nėra nusirengimo bei apsirengimo patalpos, ant sienų įrengta keletas pakabų, nėra jokių pertvarų, todėl persirengiant taip pat neužtikrinamas privatumas. Ant sienų matyti pelėsis. Kaip matyti iš nuotraukos, dušinės persirengimo patalpoje yra suolai, lentynos higienos priemonėms pasidėti. Persirengimo patalpoje yra sieninės pakabos drabužiams ir kabliukai drabužiams pasikabinti. Teisės aktai neįpareigoja dušo persirengimo vietose įrengti pertvaras, o priešingai, nei nurodo pareiškėjas, dušuose yra nusirengimo bei apsirengimo patalpos. Papildomai pažymėtina, kad uždarų dušų įrengimas, ar atskirų persirengimo vietų įrengimas nėra numatytas net ir viešųjų pirčių, baseinų dušinėse. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024-10-07 patikrinimo akto Nr.(1-22 4.80 Mr.)PA-3515 matyti, kad kamerų tipo patalpų duše kontrolės metu pelėsio neužfiksuota. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl pelėsio dušuose taip pat yra nepagrįsti.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl jo neteisėto perkėlimo į drausmės grupę bei, kad perkeltas iš lengvosios grupės į drausmės grupę pareiškėjas neteko visos eilės savo daiktų, teisių ir laisvių. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Alytaus kalėjimo viršininko 2024-12-23 sprendimo Nr. NĮ-18-1553 pagrindu buvo laikinai izoliuotas ikiteisminio tyrimo metu arba iki atskiro nurodymo. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, nors pareiškėjas muštynėse ir nedalyvavo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės veiksmus dėl pareiškėjo perkėlimo vertinti kaip neteisėtus. Pats pareiškėjas šio sprendimo teismine tvarka taip pat neskundė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas kelis kartus kreipėsi dėl daiktų dingimo ir jam administracija atsakė. Pareiškėjas neskundė administracijos pateiktų atsakymų, todėl vertintina, kad pareiškėjas su jam patektais atsakymais sutiko. Tuo tarpu skunde teismui pareiškėjas daugiau tik abstrakčiais argumentais pakartotinai kelia tuos pačius klausimus (dėl daiktų dingimo), nedetalizuodamas, kokie konkrečiai daiktai yra dingę, rasti ar pan. Teismas pažymi, kad vien bendro pobūdžio argumentai atsakovės veiksmų neteisėtumo neįrodo, todėl, kaip ir šiuo atveju, pareiškėjui pareigūnų neteisėtų veiksmų, šiuo aspektu, neįrodžius (kad daiktai dingo dėl pareigūnų netinkamo veikimo), pareiškėjas neturi pagrindo į žalos atlyginimą dėl šių aplinkybių.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą, nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš sąlygos – atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.