Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-01-17 · Civilinė byla Nr. eCIK-18/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
eCIK-18/2024
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00063-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dalia Vasarienė, Rusija Federacija Prekyba
Pareiškėjas
bendrovės PAO, „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“
Nr. DOK-43
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00063-2023-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 3 d. paduotu pareiškėjos bendrovės PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą ir nutarė atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Nr. M-73/2022.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 833/2014 XIX priedo A dalį, Rusijos Federacijos bendrovė „ROSNEFT“ (arba „PAO NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“) yra sankcionuotas subjektas. Taip pat pagal Reglamento Nr. 269/2014 I priedą yra sankcionuoti su pareiškėja „PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ susiję asmenys: I. I. S., M. V. S., P. O. A., A. D. P., G. E. P., E. Y. K. PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ yra taikomos Europos Sąjungos teisėje nustatytos sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023 40 punktas). Reglamentai Nr. 833/2014 ir Nr. 269/2014 įtvirtintos sankcijos yra Lietuvos Respublikos teisės sistemos sudėtinė dalis ir viešosios tvarkos elementas. Todėl teismas atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Nr. M-73/2022, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principams, kadangi pareiškėja „PAO NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“, kontroliuojama Rusijos Federacijos prezidento ir vyriausybės, bei su ja susiję asmenys yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių asmenų sąrašą.

Kasaciniu skundu pareiškėja bendrovė „PAO NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir prašymą dėl Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo byloje Nr. M-73/2022 pripažinimo tenkinti; ir/arba prašymą grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, kas laikytina viešosios tvarkos pažeidimu atsisakant pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ši nuostata yra išaiškinta byloje Nr. 3K-3-182-969/2019: nors minėtoje nuostatoje sąvoka „viešoji tvarka“ vartojama šalies, kurioje siekiama pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kontekste, nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau – kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė, kad prašomas pripažinti Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Nr. M-73/2022 dėl baudos ir arbitražo išlaidų priteisimo pagal dvišalę komercinę sutartį kaip nors prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

2. Lietuvos apeliacinis teismas priima skirtingas nutartis šiuo metu pripažįstant ir leidžiant vykdyti Rusijos Federacijos arbitražo teismų sprendimus. Pvz., civilinėje byloje Nr. 2T-42-912/2023 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – UAB „Liucija“; išvadą byloje teikianti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT). Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais. Tuo tarpu skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktas kitoks išaiškinimas.

3. Arbitražo teismo sprendimu suinteresuotas asmuo UAB „Petrohim International Carriers“ įpareigota sumokėti baudą už viršnormatyvinį cisternų naudojimą pagal komercinę sutartį ir atlyginti arbitražo išlaidas. Ši bauda susidarė pagal 2021 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 100021/01860K, t. y. sutartis buvo vykdoma laikotarpiu iki Rusijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą.

4. Apeliacinis teismas nepagrįstai sutapatino pripažinimą ir leidimą vykdyti. Dėl leidimo vykdyti pripažintiną arbitražo teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas turėjo pasisakyti atskirai ir spręsti, ar leisti šį arbitražo sprendimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, ar imtis ES teisės aktuose nustatytų priemonių laikinai, kol bus panaikintas tarptautinių sankcijų taikymas pareiškėjai, sustabdyti jo vykdymą, kokias konkrečiai priemones taikyti pareiškėjai nagrinėjamos bylos atveju.

5. FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų, t. y. apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Pranešimas dėl nustatyto sankcionuoto juridinio ar fizinio asmens įšaldytų lėšų ir ekonominių išteklių per 2 darbo dienas raštu turėtų būti teikiamas FNTT. Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas negali būti panaikintas iki tol, kol sankcijos nėra panaikinamos ES reglamentu, subjektas neišbraukiamas iš FNTT sąrašo ar kompetentinga institucija nesuteikia tam leidimo. Lietuvos apeliacinis teisumas nepagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą įtraukti į nagrinėjimą išvadą teikiančią instituciją FNTT bei neprašė atlikti tyrimą ir pateikti išvadą ginčo klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita RudėnaitėJūratė VaranauskaitėDalia Vasarienė