- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- A-822-170-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00357-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Pareiškėjas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 62-1225 ir 2013 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 62-15 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2S-146.
Pareiškėjas mano, kad skundžiamais Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimais nuobaudos – uždarymas į drausmės izoliatorių 4 paroms (2012 m. gruodžio 28 d.) ir papeikimas (2013 m. sausio 4 d.) jam paskirtos nepagrįstai. Skunde nurodė, kad 2012 m. gruodžio 21 d., prieš jam einant skambinti, buvo atlikta jo asmens krata ir iš jo kišenių ištraukti įvairūs popieriukai bei skambinimo kortelė. Pareiškėjas, vykdydamas pareigūnų nurodymus, su savimi pasiėmė tik reikalingus užrašus ir skambinimo kortelę, visus kitus popieriukus išmetė į šalia kameros I-ojo gyvenamojo posto Nr. 12 esančią šiukšliadėžę. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad viena iš pareigūnių, lydėjusių pareiškėją skambinti, pasiteiravo, kokią nuobaudą jis gavo už vakarykštį nusižengimą, ir piktinosi, kad neuždarė jo į drausmės izoliatorių, po to sustojo ir liepė grįžti prie šiukšliadėžės. Vykdydamas pareigūnės reikalavimus jis ištraukė popieriukus iš šiukšliadėžės ir padavė jai. Pareigūnė peržiūrėjo popieriukus, po to pačią šiukšliadėžę ir rado joje savadarbes cigaretes bei raštelį, adresuotą kitoje kameroje laikomam suimtajam D. Š. Dėl šio įvykio pareiškėjas buvo pristatytas pasiaiškinti. Tačiau pareiškėjas neigia įmetęs šias cigaretes, rašęs raštelį ir tokiu būdu bandęs susisiekti su kitu suimtuoju. Atkreipia dėmesį, jog kratos metu pas jį nurodytų daiktų nebuvo rasta, be to, poste yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri viską filmuoja. Paaiškino, kad tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra išgalvota, Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimas uždaryti į drausmės izoliatorių 4 paroms yra šališkas, nepagrįstas, paskirta nuobauda laikytina pasityčiojimu iš žmogaus, žinant, kad ją atlikti reikės per Naujuosius metus. Pareiškėjas nurodo, jog nesielgė nemandagiai, priešingai, vykdęs visus pareigūnų nurodymus, niekam negrasino, išgalvoti duomenys panaudoti prieš jį, siekiant susidoroti.
Taip pat nurodė, jog kitą nuobaudą – papeikimą, gavo už tai, jog 2012 m. gruodžio 30 d. jam būnant kameroje Nr. 211 ir atliekant paskirtą nuobaudą – 4 paras būti drausmės izoliatoriuje – jis, rūkydamas prie lango, buvo užkalbintas lauke esančio pareigūno. Tai išgirdęs, prie kameros durų buvęs kitas pareigūnas liepė nustoti kalbėtis su šalia kamerose esančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju buvo nubaustas iš principo, turint prieš jį tam tikrų asmeniškumų. Sprendimas skirti nuobaudą buvo priimtas remiantis tik vieno pareigūno žodžiais, prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų, neapklausus kitose kamerose laikomų suimtųjų, todėl yra nepagrįstas ir formalus.
Pareiškėjas pažymi, kad nesutikdamas su abiem Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimais, 2013 m. sausio 7 d. apskundė juos Kalėjimų departamentui, išsamiai išdėstė visas reikšmingas aplinkybes ir prašė skundžiamus nutarimus panaikinti. Tačiau Kalėjimų departamentui priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjas mano, jog jis taip pat yra biurokratiškas, formalus, nepagrįstais jokias tikrais faktais ir įrodymais.
Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 21–24) nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2010 m. gegužės 10 d. Tą pačią dieną jis buvo pasirašytinai supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Jis buvo įspėtas dėl taikomų nuobaudų už minėtų teisės aktų pažeidimą, tačiau jų vis tiek nesilaikė ir pažeidė. Nuobaudos jam skiriamos nebe pirmą kartą. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 21 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. eidamas skambinti, įmetė į I-ojo gyvenamojo korpuso 12-o posto šiukšliadėžę savadarbes cigaretes bei raštelį, kuris buvo adresuotas kitoje kameroje laikomam suimtajam nepilnamečiui D. Š., g. 1997 m., taip bandydamas susisiekti su pastaruoju ir tuo pačiu perduoti jam cigaretes, nevykdė pareigūnų reikalavimų, nemandagiai elgėsi su įstaigos darbuotojais, grasino pareigūnui fiziniu susidorojimu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus, taip pat Suimtųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23, 2.2 ir 3.1 punktus. Už tai pareiškėjui 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 4 paroms. 2012 metų gruodžio 30 d. apie 21.00 val. pareiškėjas padarė dar vieną suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – būdamas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 211, savavališkai bendravo su asmenimis, laikomais kitose kamerose, nevykdė prižiūrėtojų reikalavimų nutraukti bendravimą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat Suimtųjų elgesio taisyklių 3.1. punktą. Už tai pareiškėjui 2013 m. sausio 4 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Skirdamas nuobaudas, Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į V. K. pateiktus rašytinius pasiaiškinimus, įvertino visas aplinkybes ir paskyrė pažeidimams adekvačias nuobaudas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Lukiškių TI-K 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 62-1225 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2S-146 dalį, kuria buvo atmestas V. K. skundas dėl TI-K 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 62-1225. Kita pareiškėjo skundo dalis atmesta.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. gegužės 10 d. pasirašytinai buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais, taip pat buvo įspėtas, jog už teisės aktų bei dienotvarkės reikalavimų pažeidimus gali būti baudžiamas drausmine tvarka.
Skundžiamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimas priimtas remiantis 2012 m. gruodžio 21 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 21 d. vedamas iš kameros skambinti, praeidamas šalia šiukšlių dėžės išmetė į ją raštelį. Į reikalavimą jį išimti nereagavo, pradėjo elgtis įžūliai, grasindamas pareigūnei fiziniu susidorojimu. Vėliau iš šiukšlių dėžės išėmė raštelį, kuris pasirodė adresuotas kitam suimtajam D. Š. Be to, į raštelį buvo įvyniota į tabaką panaši medžiaga. Nagrinėjant bylą iškilus tarnybiniuose pranešimuose nurodytų faktų neatitikimams į teismo posėdį buvo iškviesti tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai S. S. ir R. R., kuriuos apklausus abejonės dėl faktinių aplinkybių nebuvo išsklaidytos. Liudytojas S. S. negalėjo patvirtinti aplinkybių apie pareiškėjo išmestame raštelyje rastą tabaką, tokių aplinkybių jis nėra nurodęs ir tarnybiniame pranešime. Atkreiptas dėmesys, kad ir liudytojos R. R. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad į tabaką panaši medžiaga buvo rasta įvyniota į D. Š. adresuotą raštelį, tačiau nutarime, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, nurodyta, jog jis tokiu būdu bandė perduoti kitam nuteistajam cigaretes. Pažymėta, kad liudytojo S. S. nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas grasino pareigūnei R. R. fiziniu susidorojimu, pastaroji nepatvirtino. Nei vienas iš tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų negalėjo nurodyti kaip objektyviai jie nustatė, kad raštelis yra adresuotas D. Š., nors raštelyje tikslus adresatas nėra nurodytas. Daryti išvadą, kad pareiškėjas, išmesdamas raštelį į šiukšlių dėžę ne savo iniciatyva, o pareigūnų paliepimu, tokiu būdu bandė susisiekti su kitu suimtuoju, D. Š., bei perduoti pastarajam draudžiamus daiktus, nėra pagrindo. Nors nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečiai pareigūnų reikalavimų nevykdė pareiškėjas, tačiau iš tarnybinių pranešimų galima spręsti, kad V. K. atsisakė iš šiukšlių dėžės išimti išmestą raštelį. Pareigūnai teisme patvirtino, kad raštelį iš šiukšlių dėžės po pakartotinio paraginimo išėmė būtent pareiškėjas. Remdamasis nurodytais motyvais teismas sprendė, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas, t. y. jame nurodytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos ir negalėjo nulemti nutarime išvardintų teisės normų taikymo.
Nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 62-15 išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina 2012 m. gruodžio 30 d. pareigūnų J. S. (J. S.) ir A. C. surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytas aplinkybes pareigūnai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Abu liudytojai nurodė, jog girdėjo, kaip pareiškėjas kalbėjosi su kitoje kameroje esančiais nuteistaisiais (suimtaisiais) ir į daugkartinius reikalavimus nutraukti bendravimą nereagavo. Pareigūnai nurodė, kad po reikalavimo nutraukti bendravimą kitose kamerose laikomi asmenys reagavo ir bendrauti nustojo, ir tik pareiškėjas tokiam teisėtam reikalavimui nepakluso. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo suimtiesiems laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, 2 punkte įvirtintos pareigos vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus bei to paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto draudimo bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pažeidimą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Elgesio taisyklių 3.1 punkte įtvirtintą draudimą bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, kitose gyvenamosiose ar gamybinėse patalpose. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 62-15 yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, t. y. visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjui parinkta sankcija (papeikimas) laikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl naikinti ginčijamą nutarimą nėra pagrindo.
Dėl sprendime išdėstytų motyvų teismui pripažinus Lukiškių TI-K 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 62-1225 neteisėtu, panaikinta ir Kalėjimų departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2S-146 dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl paminėto nutarimo buvo atmestas.
III.
Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 110–112), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2012 m. gruodžio 28 d. paskirtą nuobaudą dėl 2012 m. gruodžio 21 d. įvykių palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju po įvykio, dėl kurio buvo paskirta nuobauda pareiškėjui, praėjo nemažai laiko, ir atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje vyksta nuolatinis intensyvus asmenų judėjimas, prižiūrėtojai galėjo tiksliai neprisiminti 2012 m. gruodžio 21 d. įvykių. Tačiau tos dienos tarnybiniai pranešimai patvirtina pareiškėjo įvykdytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, todėl neteisinga vertinti, kad pareigūnų parodymai buvo nepakankamai išsamūs ir netikslūs. Atsakovas pažymi, kad pareigūnai savo funkcijas atlieka vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, nešališkai, nepiktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, todėl nuobauda dėl 2012 m. gruodžio 21 d. įvykių pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 117–118) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad atsakovas nori nuslėpti neteisėtus veiksmus, kurie iškilę į viešumą neigiamai paveiks įstaigos reputaciją. Teigia, kad pareiškėjo motina, dalyvavusi 2013 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, girdėjo kitų proceso dalyvių susitarimą laikytis vieningos taktikos, kas taip pat reikšminga sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 62-1225, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 4 paroms, už tai, kad jis padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. 2012 m. gruodžio 21 d. eidamas skambinti įmetė į I-ojo gyvenamojo korpuso 12-o posto šiukšliadėžę savadarbes cigaretes bei raštelį, kuris buvo adresuotas kitoje kameroje laikomam suimtajam nepilnamečiui D. Š., taip bandydamas susisiekti su pastaruoju ir tuo pačiu perduoti jam cigaretes, nevykdė pareigūnų reikalavimų, nemandagiai elgėsi su įstaigos darbuotojais, grasino pareigūnui fiziniu susidorojimu ir tokiu būdu pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 2 ir 4 punktus bei Suimtųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 (toliau – ir Elgesio taisyklės) 2.2. ir 3.1 punktus.
Pareiškėjas taip pat ginčija Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 62-15, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 30 d., būdamas drausmės izoliatoriaus kameroje savavališkai bendravo su asmenimis, laikomais kitose kamerose, nevykdė prižiūrėtojų reikalavimų nutraukti bendravimą ir tokiu būdu pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 2 punktą ir Elgesio taisyklių 3.1 punktą.
Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos suimtųjų pareigos: vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.); vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad suimtiesiems draudžiama bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, o 4 punkte – kad suimtiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar tardymo izoliatoriaus administracijai, taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek tardymo izoliatoriaus administracijai.
Elgesio taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo būti mandagūs su įstaigos darbuotojais, kitais asmenimis; 3.1 punkte įtvirtintas draudimas bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, kitose gyvenamosiose ar gamybinėse patalpose, perduoti jiems arba imti iš jų kokius nors daiktus.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos atitinkamai įvertinęs, pripažino neįrodytu pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą, kad jis 2012 m. gruodžio 21 d. eidamas skambinti įmetė į I-ojo gyvenamojo korpuso 12-o posto šiukšliadėžę savadarbes cigaretes bei raštelį, kuris buvo adresuotas kitoje kameroje laikomam suimtajam nepilnamečiui D. Š., taip padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, ir ginčijamą Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 62-1225 panaikino. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai ginčijamu atsakovo 2013 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 62-15 paskirta nuobauda (papeikimas), už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 30 d., būdamas drausmės izoliatoriaus kameroje, savavališkai bendravo su asmenimis, laikomais kitose kamerose, nevykdė prižiūrėtojų reikalavimų nutraukti bendravimą ir taip pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 2 dalies 2 punktą ir Elgesio taisyklių 3.1 punktą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.) su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.
Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 punktai).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai nurodė, kuriais konkrečiai įrodymais tiki ir jais remiasi priimdamas sprendimą, ir kuriuos atmeta dėl juose esančių prieštaravimų. Pažymėtina, kad liudytojas pareigūnas S. S. negalėjo patvirtinti aplinkybių apie pareiškėjo 2012 m. gruodžio 21 d. išmestame raštelyje rastą tabaką, tokių aplinkybių jis nėra nurodęs ir tarnybiniame pranešime. Liudytojos pareigūnės R. R. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad į tabaką panaši medžiaga buvo rasta įvyniota į D. Š. adresuotą raštelį, tačiau nutarime, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, nurodyta, jog jis tokiu būdu bandė perduoti kitam nuteistajam cigaretes. Liudytojo S. S. nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas grasino pareigūnei R. R. fiziniu susidorojimu, pastaroji nepatvirtino. Nei vienas iš tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų negalėjo nurodyti kaip objektyviai jie nustatė, kad raštelis yra adresuotas D. Š., nors raštelyje tikslus adresatas nėra nurodytas. Nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečiai pareigūnų reikalavimų nevykdė pareiškėjas, tačiau iš tarnybinių pranešimų galima spręsti, kad V. K. atsisakė iš šiukšlių dėžės išimti išmestą raštelį. Pareigūnai teisme patvirtino, kad raštelį iš šiukšlių dėžės po pakartotinio paraginimo išėmė būtent pareiškėjas. Remdamasis nurodytais motyvais teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojų parodymai nėra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, nutarime nurodytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos ir negalėjo nulemti nutarime išvardintų teisės normų taikymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis anksčiau pacituotu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima konstatuoti, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 30 d. padarė jam inkriminuojamą drausmės pažeidimą, už kurį Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 62-15 jam paskirta nuobauda – papeikimas. Įrodymai, patvirtinantys nutarime nurodytas aplinkybes pakankamai išsamūs ir nuoseklūs. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu, jo nekartoja. Skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu pareiškėjui parinkta nuobauda – papeikimas, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Laikytina, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Kalėjimų departamento 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2S-146 dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 62-15, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl teismas pagrįstai panaikino tik šio sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 62-1225.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.