- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2-9213-998/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05796-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- I. S., P. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S. ir P. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018-05-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įforminto vienašališko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo nutraukti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro bei su tuo susijusių teisinių pasekmių šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė I. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) sprendimą, įformintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau NŽT skyrius) vedėjo 2018-05-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vienašališkai nutraukti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją išregistruoti iš Registro, pripažįstant jį negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; 2) pripažinti VĮ Registrų centro atliktą įrašo (žymos) apie sudarytą 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, atliktą pagal NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT skyriaus 2018-05-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą prašymą, neteisėtu ir nepagrįstu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atstatyti įrašą (žymą) Nekilnojamojo turto registre apie sudarytą 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro pagal NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT skyriaus 2018-05-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą prašymą, arba naujai tai įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą; 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti įrašą (žymą) Nekilnojamojo turto registre apie sudarytą 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro pagal NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT skyriaus 2018-05-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą prašymą, nurodant, kad 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tapusi neterminuota arba naujai tai įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą; 5) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad su NŽT 2004-09-16 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra jai nuosavybės teise priklausantis statinys (jo dalis) – poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato pažymėjimas plane 14K1Ž). Ieškovė nurodo, kad nuomos sutartyje buvo numatyta, jog žemės sklypo dalis išnuomojama 12 metų laikotarpiui, tačiau suėjus šiam terminui (2016-09-16) ji ir toliau nuo 2016 m. naudojosi išnuomota žemės sklypo dalimi, o atsakovė NŽT tam niekada neprieštaravo, t. y. iki pat skundžiamo Įsakymo gavimo dienos (2018-05-31). Ieškovė pažymi, kad jai nebuvo žinoma, jog NŽT nebenori tęsti nuomos santykių, juolab, kad 2017 m. pagal jos prašymą buvo atlikti ir Žemės sklypo matavimai, kuriuos atliko atsakovė VĮ Registrų centras. Nuomos sutartis niekada prieš tai nuo pat 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo išregistruota iš registrų ir dėl žemės sklypo dalies besitęsiančios nuomos niekada neprieštaravo nei viena iš nuomos sutarties šalių, todėl buvo tęsiami nuomos santykiai ir atitinkamai visą tą laiką buvo mokamas žemės nuomos mokestis ir pan. Ieškovė nurodo, kad visi šie konkliudentiniai veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad abi nuomos sutarties šalys siekė, jog nuomos sutartis taptų neterminuota ir nuomos santykiai pagal nuomos sutartį faktiškai tęsėsi nuo pat 2016 m. rugsėjo mėn., todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.481 straipsniu, ieškovė laiko, kad nuomos sutartis dar 2016 m. rugsėjo mėn. tapo neterminuota. Ieškovės teigimu, pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teise lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą, todėl daro išvadą, kad jai žemės sklypo dalis bet kuriuo atveju privalomai turi būti ir toliau nuomojama. Ieškovės teigimu, konstatavimas, kad individualus administracinis aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, gali būti pagrindas panaikinti skundžiama aktą vien tik dėl šios priežasties. Ieškovė nurodo, kad NŽT skyriaus įsakyme nurodyta, jog jis (Įsakymas) priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau Registro įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities viršininko 2004-08-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringos mieste, įregistravimo ir nuomos“, Registro centrinio duomenų banko išrašą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Žemės įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-05-01) 8 straipsnio 3 dalies 3 punktas apskritai neturėtų būti taikomas, kadangi jis reglamentuoja visai kitus teisinius santykius, t. y. valstybinės žemės sklypų perdavimą neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu ginčo atveju yra sudaryta atlygintina nuomos sutartis, o ir NŽT funkcijos apibrėžtos ne šiame, o 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Taip pat nurodo, kad Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymu nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, kas šiuo atveju, ieškovės teigimu, nebuvo padaryta, o taip pat pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas, kurio pagrindu visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nuomos teisė į ginčo žemės sklypo dalį, t. y. nuomos sutartis išregistruota iš registro. Rašte nurodyta, kad NŽT sprendimas išregistruoti nuomos sutartį priimtas vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, (toliau Taisyklės dėl nuomos) 2.12 papunkčiu, Nuomos sutarties 2 p. ir atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties terminas neva yra pasibaigęs, tačiau ieškovė akcentuoja, kad Įsakymu yra nuspręsta „<...> kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą pasibaigus nuomos sutarties terminui išregistruoti <...>“, o CK 6.481 straipsnyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Ieškovė tvirtina, jog būtent tai yra įvykę, dar 2016 m. rugsėjo mėn., t. y. nuomos sutartis 2016 m. yra tapusi neterminuota, ir būtent tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje yra aiškiai pasisakyta, kad pagal CK 6.562 straipsnio 1 punktą būtina sąlyga, kad tokia, kaip ginčo atveju, sutartis būtu pasibaigusi, yra visiškas žemės sklypo palaisvinimas (pastatų, statinių ir kiemo įrenginių iš sklypo pašalinimas), ko šiuo atveju visiškai nėra įvykę. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš rašto turinio visiškai nėra aišku ir tai, kodėl vadovaujamasi Taisyklių dėl nuomos 2.12 punktu, kai juo reglamentuota nuomos sutarčių sąlygų vykdymo kontrolė ir su tuo susijusių pažeidimų nustatymas, o šiuo atveju NŽT nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, kad apskritai kokia nors kontrolė būtų buvusi atlikta ir/ar kad būtų nustatyti kokie nors nuomos sutarties sąlygų vykdymo pažeidimai. Be to, ieškovė pažymi, kad pagal Registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalį juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše, o pagal Registro įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymu nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Ieškovė teigia, jog tai šiuo atveju nebuvo padaryta, kadangi realiai net ir nėra jokių tokių dokumentų, kurie tai galėtų patvirtinti. Taip pat ieškovė akcentuoja, kad pagal Registro nuostatų 5 punktą registras tvarkomas vadovaujantis CK, Registro įstatymu ir kitais teisės aktais, ir pagal Registro nuostatų 8, 11.4, 11.14 punktus būtent VĮ Registrų centras užtikrina tinkamą registro duomenų saugą bei atlieka registro duomenų bazėje esančių duomenų peržiūros kontrolę ir jos pagrindu nekilnojamojo daikto savininkui, daiktinės teisės turėtojui ar jų įgaliotam asmeniui, valstybės teisėsaugos ir nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms rengia ir teikia peržiūros suvestines. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. pagal jos prašymą buvo atlikti ir žemės sklypo matavimai, kuriuos atliko ta pati atsakovė VĮ Registrų centras, o tam neprieštaravo nei viena iš kitų atsakovių, tačiau žyma apie nuomos sutartį iš registro net ir tuomet nebuvo išregistruota. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Registro nuostatų 33 punktą, išregistravus nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pagal vieno asmens prašymą, apie priimtą sprendimą raštu pranešama visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su priimtu sprendimu dėl nekilnojamojo daikto arba jo dalies, daiktinių teisių, juridinių faktų išregistravimo. VAI 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Ieškovė tvirtina, kad šiuo atveju iki pat 2018-05-31, t. y. rašto kartu su įsakymu gavimo dienos, jai nieko nebuvo žinoma nei apie priimtą NŽT sprendimą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, įformintą 2018-05-10 Įsakymu, nei apie įrašo (žymos) iš registro išregistravimą, nei kitas su tuo susijusias aplinkybės. Be to, apskundimo tvarka Įsakyme nurodyta netinkama.
VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo šioje civilinėje byloje Registrų centro procesinę padėtį iš atsakovės pakeisti į trečiąjį asmenį, ieškovės I. S. ieškinio 2, 3, 4 ir 5 reikalavimų atsakovui VĮ Registrų centrui netenkinti, o dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas-poilsio namelis, adresu (duomenys neskelbtini) (priklauso 2/5 dalis pastato). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas NŽT. Nuo 2004-09-28 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti juridiniai faktai: 1. sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas P. K.; įregistravimo pagrindas 2004-09-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0279 ha, terminas: nuo 2004-09-16 iki 2016-09-16; 2. sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas I. S., įregistravimo pagrindas 2004-09-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0279 ha, terminas: nuo 2004-09-16 iki 2016-09-16. VĮ Registrų centro atsiliepime nurodoma, kad NŽT skyrius 2018-05-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminui išregistruoti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Kartu su prašymu pateikė NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras priėmė 2018-05-22 sprendimą prašymą tenkinti – išregistruoti juridinius faktus – sudarytas 2004-09-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistravimo pagrindai: NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras nurodo, kad duomenų, jog I. S. šį teritorinio registratoriaus priimtą 2018-05-22 sprendimą įstatymų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Centriniam registratoriui, neturi. VĮ Registrų centras pažymi, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą/kadastrą ir išviešinimas, t. y. VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. VĮ Registro centro teigimu, ieškovė, siekdama paneigti atliktų įrašų nekilnojamojo turto registre teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalo nuginčyti NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą. Registro tvarkytojas nėra kompetentingas spręsti asmens materialiųjų teisių apimties, jis nevertina kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, priimdamas sprendimus, vadovaujasi atitinkamų juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniais pagrindais. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimais pripažinti VĮ Registrų centro atliktą įrašo (žymos) išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigoti atstatyti įrašą (žymą) ir jį patikslinti, neišnaudojo įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovė NŽT atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kad žemės sklypo dalis išnuomojama 12 metų laikotarpiui. Valstybinės žemės nuomos terminas pasibaigė 2016-09-16. Todėl atsakovė nurodo, kad ji pagrįstai, pasibaigus sutarties terminui, nutraukė 2004-09-16 valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudarytą su I. S..
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad jai iki pat šios dienos vis dar nėra pateikta jokio VĮ Registrų centro, t. y. nei jo centrinio, nei teritorinio padalinio, sprendimo, priimto 2018-05-22, kuris nurodomas VĮ Registrų centro atsiliepime. Šiuo atveju tik iš 2018-06-15 Registro išrašo buvo matyti, kad Nuomos sutartis išties yra išregistruota. Pažymi, kad atsakovė pati priėmė 2018-05-22 sprendimą, o VĮ Registrų centras įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų teisingumą ir apsaugą. Ieškovės teigimu, ikiteisminės ginčų tvarkos ji neprivalėjo laikytis, nes, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis tapo neterminuota, VĮ Registrų centras neturėjo teisės dėti žymos dėl sutarties išregistravimo. Pažymi, kad nei pačiame NŽT Skyriaus prašyme VĮ Registru centrui nei NŽT Skyriaus vadovo Įsakyme nėra aiškiai pasakyta, jog žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl VĮ Registrų centas neturėjo teisės priimti 2018-05-22 sprendimo. Atsakovė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pati priėmė sprendimą išregistruoti iš registro ginčo žymą apie nuomos sutartį, nors realiai jokie įstatymų nustatyti dokumentai, kurie patvirtintų, jog juridinis faktas yra pasibaigęs, jam nebuvo pateikti. Ieškovės teigimu, prašymą padavęs NŽT Skyrius net neturėjo teisės jo paduoti. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą NŽT yra atsakinga už valstybinės žemės sklypų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomojimą ir pan., tačiau ginčo nuomos sutartis yra susijusi su žemės sklypu, kuris patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitu įstatymu nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-16 nutarimo Nr. 759 redakcija), 13 punktą veiklą Nacionaliniame parke organizuoja biudžetinė įstaiga Nacionalinio parko direkcija. Direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke, t. y. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (kodas 193064642), o ne NŽT ir ne NŽT Skyrius. Be to, Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančios valstybinės žemės dalis (miškai) yra perduoti patikėjimo teise VĮ Kretingos miškų urėdijai (kodas 164298560) (pvz. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-04 nutarimas Nr. 110 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise Valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai“, kt.), t. y. ne NŽT ir ne NŽT Skyriui, ir t.t. Ieškovė nurodo, kad Įsakymas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti išregistravimą, neatitinka nuomos sutarties šalių nustatytos formos nuomos sutarties pasibaigimui įforminti. Ieškovės nuomone, VĮ Registrų centras į bylą įtrauktas atsakovu visiškai teisėtai ir pagristai.
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti Įsakymu įformintą NŽT sprendimą, veikiant per Skyrių, vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir ją išregistruoti iš registro bei to pasėkoje VĮ Registrų centras atliktą nuomos sutarties išregistravimą neteisėtais ir nepagrįstais ir juos panaikinti, pripažįstant negaliojančiais nuo jų priėmimo/atlikimo momento; 2) įpareigoti VĮ Registrų centras nedelsiant atstatyti įrašą (žymą) registre apie sudarytą nuomos sutartį, patikslinant nuomos sutarties galiojimo terminą, t. y. nurodant, kad nuomos sutartis yra tapusi neterminuota; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindžia analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvais kaip ir ieškovė I. S..
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-09-11 nutartimi sujungė civilines bylas Nr. e2-9213-998/2018 ir Nr. e2-9221-901/2018, sujungtai bylai suteikė numerį e2-9213-998/2018.
Atsakovės atsiliepimais į ieškovo P. K. ieškinį pateikia identiškus atsikirtimus kaip į ieškovės I. S. ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovė I. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo P. K. ieškinį, kuriame pažymėjo, jog su ieškiniu visiškai sutinka ir palaiko visus jame išdėstytus ieškovo reikalavimus.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais.
Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Registrų centras atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2004-09-16 tarp ieškovės I. S. ir NŽT sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė išsinuomojo 0,0558 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudarančią 0,0279 ha. Žemės sklypas išnuomotas 12 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos.
2004-09-16 tarp ieškovo P. K. ir NŽT sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas išsinuomojo 0,0558 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudarančią 0,0279 ha. Žemės sklypas išnuomotas 12 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos.
Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi ieškovei I. S. nuosavybės teise priklausantis statinys (2/5 dalis) – poilsio namelis.
Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi ieškovui P. K. nuosavybės teise priklausantis statinys (3/5 dalis) – poilsio namelis.
2018-05-10 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą pasibaigus nuomos sutarties terminui išregistruoti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su I. S..
2018-05-10 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą pasibaigus nuomos sutarties terminui išregistruoti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su P. K..
2018-05-15 NŽT Skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą VĮ Registrų centrui pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminui Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2004-09-16 valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su P. K., ir nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su I. S..
VĮ Registrų centras 2018-05-22 išregistravo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, 7.3, 7.4 punktai).
2018-05-25 NŽT Skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo I. S., kad NŽT Skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuomos terminas pasibaigęs.
2018-05-25 NŽT Skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo P. K., kad NŽT Skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuomos terminas pasibaigęs.
NŽT Skyrius raštuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad žemės nuomos sutartis išregistruota iš Nekilnojamo turto registro.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovės NŽT Skyriaus įsakymus išregistruoti su jais sudarytas nuomos sutartis, teigdami, jog išregistruoti nuomos sutarčių nebuvo pagrindo, kadangi jos tapo neterminuotomis.
Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su ieškovais 2004-09-16 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ieškovams 12 metų laikotarpiui buvo išnuomotos žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti iš nuomos sutarčių, su ieškovais buvo sudarytos terminuotos nuomos sutartys.
Ieškovų teigimu, nuomos sutartys tapo neterminuotomis CK 6.481 straipsnio pagrindu, kuris numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialus teisinis reglamentavimas dėl objekto, susijusio su viešuoju interesu, valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas apimantis ir specialiąsias teises normas. Valstybinės žemės nuomos terminus reglamentuoja CK 6.549 straipsnis bei jį detalizuojančios specialiosios normos, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Taisyklių 42 punktas numato, jog žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, kuris detalizuoja valstybinės žemės nuomą, darytina išvada, jog tam, kad tęstusi nuomos santykiai, ieškovai turėjo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarčių pratęsimo. Pastebėtina, kad Taisyklių 42 punktas taip pat numato, jog sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Iš paminėtos normos seka, kad šalių susitarimas dėl nuomos santykių turėjo būti įformintas nauja sutartimi.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 185 straipsnio nuostatą teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai, taip kaip numato Taisyklių 42 punktas, kreipėsi į NŽT dėl nuomos sutarčių pratęsimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog NŽT būtų atsisakiusiu svarstyti ar atmetė ieškovų prašymus dėl nuomos santykių tęstinumo. Nesant objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuomos santykiai tarp ieškovų ir NŽT tęsėsi po 2016-09-16, t. y. po to, kai suėjo nuomos terminas, darytina išvada, jog naikinti NŽT skyriaus įsakymus dėl nuomos sutarčių išregistravimo iš VĮ Registrų centro nėra pagrindo (CK 6.549 straipsnis, CK 6.562 straipsnio 1 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
Šiuo atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti NŽT Skyriaus įsakymus dėl nuomos sutarčių išregistravimo, tačiau teismas pastebi, jog vien šių atsakovės įsakymų panaikinimas iš esmės nesukeltų teisinių pasekmių nuomos santykių tęstinumui, o ieškovai reikalavimo pripažinti nuomos sutartis neterminuotomis atsakovei NŽT nereiškė. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovų atstovas. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Skyriaus įsakymais priimtas sprendimas dėl sutarčių išregistravimo, o ne dėl vienašališko jų nutraukimo. Pastebėtina ir tai, kad nors ieškovai akcentuoja, jog žemės sklypo dalys jiems turi būti privalomai ne aukciono būdu nuomojamos, kadangi žemės sklype yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai – poilsio nameliai, tačiau duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi dėl nuomos sutarčių ne aukciono būdu, nepateikta. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad gavus tokį prašymą, jis būtų svarstomas. Taigi išregistravus 2004-09-16 nuomos sutartis, iš esmės ieškovams neužkirsta galimybė įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į NŽT dėl naujų nuomos sutarčių sudarymo.
Kaip minėta, ieškovai reikalavimo atsakovei NŽT dėl nuomos sutarčių pripažinimo neterminuotomis nereiškė, tačiau ieškovai prašo įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras patikslinti įrašą Nekilnojamo turto registre, nurodant, kad 2004-09-16 valstybinės žemės sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra tapusios neterminuotomis.
Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Taigi nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas remiantis pateiktais dokumentais įregistruoja juridinius faktus ir juos tikslina tik gavęs įstatymų nustatytus dokumentus šiam faktui įregistruoti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, ieškovų reikalavimas atsakovei VĮ Registrų centras dėl įrašo patikslinimo, jog valstybinės žemės nuomos sutartys yra tapusios neterminuotomis, atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.
Ieškovai taip pat prašo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais VĮ Registrų centras atliktus įrašus apie nuomos sutarčių išregistravimą ir nedelsiant atstatyti įrašus apie 2004-09-16 sudarytas nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Kaip minėta, nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris, be kita ko, reglamentuoja ir priimtų sprendimų dėl juridinių faktų registravimo apskundimo tvarką. Registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2018-05-22 atliktas įrašas išregistruoti nuomos sutartis būtų skųstas Centriniam registratoriui. Kad skundas nebuvo teiktas Centriniam registratoriui teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovų atstovas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovai nesilaikė įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl šioje dalyje ieškovų ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog registro tvarkytojo priimtas sprendimas išregistruoti nuomos sutartis savarankiškų teisinių pasekmių ieškovams nesukelia, tokioms pasekmėms įtakos gali turėti NŽT priimti sprendimai dėl nuomos teisinių santykių.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas pripažįsta, kad ieškovo P. K. ieškinys bei ieškovės I. S. patikslintas ieškinys dėl ieškinio reikalavimų atsakovei NŽT bei dėl ieškinio reikalavimų atsakovei VĮ Registrų centras patikslinti įrašą Nekilnojamo turto registre, nurodant, kad 2004-09-16 valstybinės žemės sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra tapusios neterminuotomis neįrodyti ir nepagrįsti, todėl atmestini (CK 6.549 straipsnis, CK 6.562 straipsnio 1 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai), ieškovų reikalavimai VĮ Registrų centras, kuriais prašo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais VĮ Registrų centras įrašus apie nuomos sutarčių išregistravimą ir nedelsiant atstatyti įrašus apie 2004-09-16 sudarytas nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliktini nenagrinėtini (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės I. S. ieškinio dalį, kuria prašė pripažinti VĮ Registrų centro atliktą įrašo (žymos) apie sudarytą 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, atliktą pagal NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT skyriaus 2018-05-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą prašymą, neteisėtu ir nepagrįstu; įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atstatyti įrašą (žymą) Nekilnojamojo turto registre apie sudarytą 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro pagal NŽT skyriaus vedėjo 2018-05-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT skyriaus 2018-05-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą prašymą, arba naujai tai įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą, palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje ieškovės I. S. ieškinį atmesti.
Ieškovo P. K. ieškinio dalį, kuria prašė pripažinti VĮ Registrų centras atliktą nuomos sutarties išregistravimą neteisėtu ir nepagrįstu ir panaikinti, pripažįstant negaliojančiu nuo jo priėmimo/atlikimo momento, palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje ieškovo P. K. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.