Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. S. ir P. K. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) įforminto vienašališko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo nutraukti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) ir ją išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro bei su tuo susijusių teisinių pasekmių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovų ieškinys dėl įsakymų, kuriais buvo įforminti juridinių faktų išregistravimas pasibaigus nuomos sutarties terminui, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. S. ir NŽT 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal ją ieškovė išsinuomojo 0,0558 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarančią 0,0279 ha dalį, 12 m. laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovei I. S. nuosavybės teise priklausančios 2/5 dalys poilsio namelio stovi ant šio žemės sklypo. NŽT skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą pasibaigus nuomos sutarties terminui išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini).

12. Nustatyta, kad ieškovas P. K. ir NŽT 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal ją ieškovas išsinuomojo 0,0558 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarančią 0,0279 ha dalį, 12 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovui P. K. nuosavybės teise priklausančios 3/5 dalys poilsio namelio stovi ant šio žemės sklypo. NŽT skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą pasibaigus nuomos sutarties terminui išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini).

13. NŽT skyrius 2018 m. gegužės 15 d. raštu (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą VĮ Registrų centrui išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su P. K., ir nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su I. S.. VĮ Registrų centras 2018 m. gegužės 22 d. išregistravo nuomos sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo I. S., kad NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). NŽT skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo P. K., kad NŽT skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini).

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų ieškinio reikalavimų panaikinti NŽT įsakymus „Dėl juridinio fakto išregistravimo pasibaigus nuomos sutarties terminui“, motyvuodamas tuo, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog nuomos sutartys pasibaigusios, o ieškovai dėl naujų nuomos sutarčių sudarymo į instituciją nesikreipė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsniu ir neatsižvelgė į tai, kad sutartys tapo neterminuotos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

15. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-231/2009, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).

16. CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnyje nustatyti žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai, tačiau nereglamentuojamas tas atvejis, kai pasibaigia pastatams ir statiniams eksploatuoti sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis, o nuomininkas ir toliau šia žeme naudojasi. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantės nurodyta bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui, CK 6.481 straipsnis, negali būti taikomas šalių teisiniams santykiams, atsižvelgus į nuomos objektą ir teisės normų analizę.

17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, ŽĮ 9 straipsnio 5 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti nuosavybės teise jiems priklausančiais ar jiems nuomojamais pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

18. Pagal ŽĮ 9 straipsnio 3 dalį žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

19. Nei šiame įstatyme, nei CK nenumatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti neterminuota. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nesant įstatymų numatytos galimybės susitarti dėl neterminuotos valstybinės žemės nuomos sutarties jos sudarymo metu, terminuota nuomos sutartis pasibaigus sutarties terminui negali transformuotis į neterminuotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad apeliantės nurodoma bendroji CK 6.481 teisės norma netaikytina tais atvejais, kai buvo sudaryta terminuota valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 1 punktus, laikytina, jog ieškovų nuomos sutartys baigėsi suėjus nuomos terminui.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad NŽT yra institucija, kuri pagal įstatymą yra atsakinga už valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, jų pratęsimą. Pagal įstatymą NŽT, o ne jie turėjo pareigą inicijuoti nuomos sutarčių pratęsimą. Šiuo atveju institucija konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą tęsti sutartinius santykius, tad nuomos sutartys tapo neterminuotos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

21. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais (ŽĮ 9 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 25 d. „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punktą žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą priima Taisyklių 29 punkte nurodyti asmenys per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą pateikimo. Priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Šios nuostatos galiojo ieškovų nuomos sutarčių pasibaigimo laikotarpiu. Pagal nustatytą Vyriausybės tvarką nuomininkai turėjo pareigą kreiptis dėl nuomos sutarčių pratęsimo, o ne NŽT. Byloje ginčo nėra, kad nuomos sutartys nepratęstos, todėl šalių sudarytos valstybinės nuomos sutartys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikomos pasibaigusiomis suėjus terminui, o ieškovai nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. laikomi valstybinės žemės sklypo dalių, kadastrinis (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudotojai be valstybinės žemės nuomos sutarčių. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neužkerta kelio ieškovams iš naujo kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarčių sudarymo. Šią aplinkybę patvirtino atsakovo atstovė.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio reikalavimų, kuriais prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti įrašą (žymą) Nekilnojamojo turto registre apie sudarytas valstybines žemės nuomos sutartis, kurios buvo išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro pagal NŽT skyriaus vedėjo įsakymus, nurodant, jog valstybinės žemės nuomos sutartys yra tapusios neterminuotos arba naujai tai įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą. Byloje nustatyta, jog nuomos sutartys pasibaigė, suėjus nuomos sutarties terminui. Be to, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą.

23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus, kuriais prašė pripažinti įrašų (žymų) apie nuomos sutarčių neteisėtą išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojimo VĮ Registrų centrui nedelsiant atkurti įrašą (žymą) apie sudarytą nuomos sutarties sudarymą, nepagrįstai paliko nenagrinėtus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jiems skundžiami įsakymai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteikti. Nesiaiškinta, ar galima dar pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

24. Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ). Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą Nekilnojamojo turto registre nurodomas vienas iš juridinių faktų, t. y. duomenys apie sudarytas nuomos sutartis. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis). Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.

25. Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (NTRĮ 31 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju NŽT skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo I. S., kad NŽT skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). NŽT skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo P. K., kad NŽT skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas išregistruoti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie skundžiamus įsakymus 2018 m. gegužės 31 d (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovai į teismą su ieškiniais kreipėsi 2018 m. birželio 29 d. Duomenų, kad ieškovai kreipėsi į centrinį registratorių su skundu dėl priimtų įsakymų, jų skundas buvo netenkintas ar atsisakyta atnaujinti jiems terminą skundui paduoti, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovai nesilaikė įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl šią ieškovų ieškinio dalį paliko nenagrinėtą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skundžiamuose įsakymuose nurodyti teisės aktai nėra taikomi šalių ginčams, tad įsakymai yra negaliojantys apskritai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

28. Skundžiamuose įsakymuose nurodyta, kad jie priimti atsižvelgus į ŽĮ 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, t. y. valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju buvo sudaryta nuomos, o ne panaudos sutartis. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši paminėta teisės norma apibrėžia subjektą, kuris sudaro panaudos sutartį. Tai yra formalus pažeidimas, kuris įtakos skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes Įsakymą priėmė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas, t. y. subjektas, numatytas ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kitų neteisingai nurodytų teisės aktų nenustatyta.

Dėl bylos baigties

29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės I. S. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.