Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos F. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė V. M., A. R. (skolininkas), J. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skolininkas A. R. ir suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, jog skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir ½ dalis automobilio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-23126-872/2016 dėl 39 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjai. Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, todėl 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu buvo areštavo skolininko sutuoktinei priklausančią transporto priemonę ir jos gaunamą darbo užmokestį. Taip pat antstolė 2018 m. kovo 16 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkui turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Pareiškėja prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo teismui pateikė 2018 m. gegužės 18 d. Teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimams pateikti ir skyrė teismo posėdį 2018 m. liepos 3 d. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas konstatavo, jog skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, todėl, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis, tenkino pareiškėjos prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus ir Vedybų sutarčių registre esančius duomenis, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu nepatikrino visų jam prieinamų viešųjų registrų ir padarė nepagrįstą išvadą, jog skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties. Skolininkas su sutuoktine vedybų sutartį sudarė ir ji buvo įregistruota 2018 m. gegužės 21 d., tai yra iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo likus daugiau nei mėnesiui. Todėl pripažintina, jog ši aplinkybė daro įtaką skundžiamos nutarties pagrįstumui bei teisėtumui.

Dėl skolininko sutuoktinei priklausančios transporto priemonės

12. Skolininko sutuoktinė transporto priemonę įsigijo 2017 m. gegužės 10 d., tai yra jau po santuokos su skolininku sudarymo ir iki vedybinės sutarties sudarymo, todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog transporto priemonė yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Tiek pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį, tiek pagal pateiktos vedybų sutarties 3.1 punktą turtui, įgytam nuo santuokos įregistravimo iki vedybų sutarties sudarymo, taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų, tai yra CK 3.87-3.100 straipsniuose, nustatytas teisinis režimas.

13. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog automobilį jai padovanojo tėvas, kuris sumokėjo už transporto priemonę, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti automobilio ar jam skirtų pinigų dovanojimo faktą, nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog už transporto priemonę sumokėjo pati skolininko sutuoktinė (el.b., 1 t., l. 28). Pažymėtina, jog pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

14. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15627-816/2018, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas nustatyti, jog automobilis yra asmeninė skolininko nuosavybė, o jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja jau prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ne visas automobilis, o tik ½ jo dalis. Be to, teismas minėtoje nutartyje, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, taip pat nustatė, jog transporto priemonės registracija vieno sutuoktinio vardu nepaneigia santuokoje įgyto turto bendrumo principo. Pareiškėjos prašymas cituojamoje byloje buvo atmestas ne todėl, jog negalima nustatyti skolininko turto dalies nurodytame turte, bet dėl to, jog pareiškėja netinkamai suformulavo prašymą, kuris negali būti patenkintas.

Dėl skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio

15. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog apeliantė dirba ir gauna darbo užmokestį, kurį antstolė areštavo 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu. Tačiau pagal 2018 m. gegužės 21 d. Vedybų sutarties 3.2 punktą sutuoktiniai susitarė, jog turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal šios sutarties 5.1 punktą pajamos, gautos atskirai po šios sutarties sudarymo, tai yra pajamos iš sutuoktinių darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, draudimo išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iš įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (el.b., t. 2, l. 12-16).

16. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas analogišką situaciją, kada antstolei, vykdančiai įsiteisėjusį teismo sprendimą, areštavus turto arešto aktais skolininko ir jo sutuoktinės lėšas, gaunamas kaip jų darbo užmokestis, pastarieji sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad lėšos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė, išaiškino, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis. Tai reiškia, kad aptariama vedybų sutarties sąlyga, kuria buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms taikytino teisinio režimo, pirmiau nurodyto apribojimo nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

17. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje skolininkas ir jo sutuoktinė 2018 m. gegužės 21 d. vedybų sutartimi nepažeidė nei kreditorės interesų, nei antstolės pritaikyto turto arešto. Todėl, sprendžiant pareiškėjos prašymą, būtina vadovautis šios sutarties sąlygomis, pagal kurias nuo 2018 m. gegužės 21 d. skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos išmokos yra pripažįstamos tik šios sutuoktinės asmenine nuosavybe. Taigi skolininkui nepriklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje netinkamai nustatė faktinę bylos aplinkybę, susijusią su skolininko ir jo sutuoktinės vedybų sutarties sudarymu, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir patenkinant pareiškėjos prašymą iš dalies, tai yra nustatant, jog skolininkui priklauso ½ dalis automobilio, o prašymo dalį dėl skolininko nuosavybės teisės į ½ dalį jo sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų atmetant.

19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis automobilio (duomenys neskelbtini).

Kitos prašymo dalies netenkinti.