Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-869-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
2A-869-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01685-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas
P. J.
Civilinė byla Nr. 2A-869-459/2017(Proceso Nr. 2-33-3-01685-2016-0)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.21.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei antstolei I. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė:

Ieškovas prašė priteisti iš antstolės I. G. 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Į jo asmeninę sąskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio buvo gautos piniginės lėšos, kurias antstolė areštavo ir nurašė, atlikdama procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0051/14/00495, 0051/14/00496, 0051/14/00795, 0051/14/00796. Tokius antstolės veiksmus ieškovas laiko neteisėtais. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA – 380 Eur.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Antstolė išieškojo visas lėšas, esančias asmeninėje ieškovo sąskaitoje, nepaisant to viršija jos MMA ar ne, todėl ieškovui neliko jokių pajamų. Ieškovo nuomone, antstolė, vykdydama išieškojimą, negalėjo pasisavinti sąskaitoje buvusios ieškovui priklausančios sumos, neviršijančios 1 MMA, todėl antstolės nurašytas pinigines lėšas 75 Eur vertina kaip turtinę žalą.Be to, ieškovas nurodė patyręs ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Areštavus ieškovo sąskaitoje esančias lėšas, ieškovas nebeturėjo galimybės įsigyti būtiniausių reikmenų (pašto ženklų, kanceliarinių prekių, taksofono kortelių, tabako gaminių, baltinių, higienos priemonių, maisto produktų ir kt.). Dėl tokių antstolės veiksmų buvo suvaržyta ieškovo konstitucinė teisė skųsti valstybės įstaigų pareigūnų teismų sprendimus bei teisė bendrauti su artimaisiais (sutriko socialiniai ryšiai su broliais, seserimis). Ieškovas yra rūkantis (rūko 20 metų be pertraukos), negalėdamas įsigyti tabako gaminių, priverstas kentėti nikotino stygiaus organizme sukeltą abstinenciją, tai, ieškovo nuomone, prilygintina kankinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. prasme. Dėl aiškiai neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo priverstas tabako prašinėti pas kitus nuteistuosius, taip buvo pažemintas ieškovo orumas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-01-03 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, taigi nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų, įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia ieškovo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 250 Lt, t. y. lėšos, kurios buvo nurašytos ir pervestos į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą, į ieškovo sąskaitą pervestos kitų asmenų, todėl šios pervestos pinigų sumos traktuotinos kaip skolininkui priklausančios lėšos, iš kurių gali būti atliekami išskaitymai. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Skolininkui priklausančios piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, yra laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo nuožiūra, padidėja bendros skolininko pajamos vykdymo procese, dėl to negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Ieškovo nurodomos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, išieškojimo iš kurių nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos.Taigi teismas padarė išvadą, jog, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turėjo teisę areštuoti bei išieškoti iš ieškovo, atliekančio bausmę pataisos namuose, piniginių lėšų, patenkančių į asmeninę sąskaitą, nors jos ir neviršija 1 MMA.Antstolės veiksmai, vykdant išieškojimą iš ieškovui priklausančių lėšų laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nebuvo neteisėti, antstolė, atlikdama išskaitas įstatymo nustatyta tvarka, Civilinio proceso kodekso nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir kad ieškovui padaryta žalos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-03 sprendimą ir ieškinį tenkinti.Ieškovas nurodo, jog antstolė išieškojimą vykdė neteisėtai, pažeisdama CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi išieškojimą vykdė iš ieškovo sąskaitoje, kurią administruoja Alytaus pataisos namų administracija, esančių piniginių lėšų, kurios ieškovui būtinos, kad galėtų pasirūpinti buities, ūkio bei mokymosi reikmenimis, taip pat pragyvenimui. Be to, išieškojimas buvo vykdomas neteisėtai, nes buvo nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno mėnesio minimalios algos (1 MMA), o tai reiškia, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti.Ieškovas teigia, jog šiuo atveju egzistuoja visos antstolės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti antstolės veiksmai, kurie pasireiškė vykdymo veiksmų atlikimu, pažeidžiant įstatymus, žala, nes ieškovas dėl antstolės veiksmų patyrė nepatogumų, iki šiol patiria dvasinius bei fizinius išgyvenimus, taip pat tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

4.1. Antstolė nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad lėšos, kurios buvo nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, buvo pervestos kitų asmenų, todėl šios sumos traktuotinos kaip skolininkui priklausančios lėšos, iš kurių gali būti atliekami išskaitymai. Minėtos lėšos ieškovui priklauso nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias sumas. P. J. nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas.

4.2. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Nei Civiliniame kodekse, nei Antstolių įstatyme nėra numatyta, jog antstoliui dėl neteisėtų veiksmų vykdymo procese gali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas kildina iš antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0051/14/00495, 0051/14/00496, 0051/14/00795, 0051/14/00796 vykdant išieškojimą pagal 2014 m. vasario 18 d. išduotus vykdomuosius raštus išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir L. R. iš skolininko P. J. (ieškovo) (įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-106/2011 pagrindu). Ieškovas P. J. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Vykdomosiose bylose 2014-07-25 priimti patvarkymai Nr. 0051/14/00495, 00496, 00795, 00796 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (ieškovui) priklausančių lėšų, esančių sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Antstolė areštavo 108 511,28 Lt skolos ir 7 972,76 Lt vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigų (Alytaus pataisos namų) sąskaitoje. Minėti patvarkymai 2014-09-03 patvarkymu Nr. S-13917 pakeisti, nurodant išieškoti 1 809,68 Eur (6 248,48 Lt). Vykdant antstolės patvarkymą, iš ieškovo sąskaitos 2014-10-14 buvo nurašyta 71,29 Eur (246,15 Lt). Išieškotos lėšos paskirstytos 2015-01-12 antstolės patvarkymu Nr. 0051/14/00495, 00496, 00796.Ieškovas prašė priteisti iš antstolės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes, jo nuomone, antstolės veiksmai išieškant visą sąskaitoje buvusią sumą, neviršijančią 1 MMA, yra neteisėti ir prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 daliai. Ieškovo nuomone, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Visų pirma, ieškovas prašo taikyti antstolei deliktinę atsakomybę, todėl būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus antstolės veiksmus vykdymo procese, ieškovo patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų antstolės veiksmų bei ieškovo patirtos žalos; kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, preziumuojama (Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 str.). Visų antra, kolegija pažymi, jog aiškindama Civilinio proceso kodekso nuostatas, susijusias su išieškojimu iš skolininko turto ir darbo užmokesčio ir kitų pajamų, kolegija remsis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 72,40 Eur (250 Lt), t. y. lėšos, iš kurių 71,29 Eur (246,15 Lt) buvo nurašyta ir pervesta į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą, į ieškovo sąskaitą pervestos kitų asmenų (vykdomoji byla Nr. 0051/14/00796, b. l. 102-103), todėl ši pinigų suma traktuotina kaip skolininkui priklausančios lėšos, iš kurių gali būti atliekami išskaitymai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios ieškovo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkui priklausančios piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, yra laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo nuožiūra, padidėja bendros skolininko pajamos vykdymo procese, dėl to negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Kaip išaiškino kasacinis teismas, CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į ieškovo, atliekančio bausmę pataisos namuose, pinigines lėšas, patenkančias į asmeninę sąskaitą, nors ta lėšų suma ir neviršija 1 MMA. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo lėšoms netaikytina CPK 668 straipsnio apsauga, tačiau nepagrįstai neįvertino to fakto, jog pagal aptartą kasacinio teismo praktiką į ieškovo sąskaitą patekusias lėšas vertinant kaip kitas pajamas, išskaitos iš kurių turi būti atliekamos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolė, nuskaitydama ieškovo lėšas, turėjo vadovautis nurodytame straipsnyje įtvirtintais išskaitų dydžiais. Šioje vykdomojoje byloje išieškojimas vyko pagal kelis vykdomuosius dokumentus, vadinasi, antstolė iš sumos, neviršijančios 1 MMA, galėjo nuskaityti 50 proc. (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). 2014 metų spalio mėnesį, kai antstolė nuskaitė lėšas, vieno mėnesio minimali alga sudarė 299,76 Eur (1035 Lt), vadinasi, antstolė iš sumos neviršijančios 1 MMA – 250 Lt galėjo nuskaičiuoti 125 Lt, t. y. 36,20 Eur, nors nuskaičiavo 71,29 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog antstolė nepagrįstai nuskaičiavo iš ieškovo sąskaitos 35,09 Eur. Taigi antstolės veiksmai šia apimtimi vertintini kaip neteisėti, o nurodyta suma pripažintina ieškovo patirta žala. Konstatavus, jog antstolė nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdama įstatymo nuostatas, nuskaičiavo nuo ieškovo sąskaitos 35,09 Eur ir ši suma laikytina ieškovo patirta žala bei esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp ieškovo patirtos žalos bei antstolės veiksmų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šios ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalies.Ieškovas taip pat prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kolegija konstatuoja, jog nei Civilinis kodeksas, nei Antstolių įstatymas nenumato, jog antstoliui galėtų būti taikoma atsakomybė neturtinės žalos forma, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal žalos padarymo metu galiojusią Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies redakciją antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1000 litų, buvo draudžiama privalomuoju draudimu. Antstolė pateikė į bylą duomenis, jog 2014 metais ji savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas „BTA Insurance Company“ (b. l. 28-29). Antstolės pateiktame draudimo polise nurodyta, jog išskaita yra sąlyginė, 1 000 Lt kiekvienam įvykiui, ir, nors teismas neturi tikslių duomenų apie išskaitai taikytinas sąlygas, tačiau įvertinus nurodytą Antstolių įstatymo nuostatą ir priteistinos turtinės žalos dydį (35,09 Eur), darytina išvada, jog tai, kad draudikas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nesudaro esminio proceso teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl dalies turtinės žalos atlyginimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, ši sprendimo dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: ieškovui iš atsakovės priteistina 35,09 Eur žalos atlyginimo. Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Plungės rajono apylinkės teismo 2016-09-23 ir 2017-03-14 nutartimis ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, taigi patenkinus 0,35 proc. ieškovo ieškinio ir skundo reikalavimų, 99,65 proc. už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (302,25 Eur (10 075 Eur x 3 proc.)) iš ieškovo priteistina valstybei, taigi priteistina 301,29 Eur už ieškinį ir 301,29 Eur už apeliacinį skundą. Kadangi iš antstolės valstybei išieškotina žyminio mokesčio suma mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti, naikinant sprendimo dalį, kuria visiškai buvo atmestas ieškovo P. J. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, ir ieškovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės antstolės I. G. priteisti 35,09 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, palikti nepakeistą.

Valstybei iš ieškovo P. J. priteisti 301,29 Eur už ieškinį ir 301,29 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Kolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė