Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2916-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
1-2916-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37505-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2916-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37505-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ gręžėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su teismo įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; šiuo laikotarpiu dirbti, būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 10 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Š. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi ir parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.10 val., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išregistruotas, bet nuosavybės teise priklauso jam. Važiavo (duomenys neskelbtini), iš naktinės parduotuvės, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes maždaug prieš valandą (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Iš viso buvo išgėręs apie 10 skardinių alaus. Iš (duomenys neskelbtini) kartu su draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios naktinės parduotuvės. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mergina. Jį sustabdę policininkai alkotesteriu patikrino jo girtumą ir nustatė 1,98 promilių girtumą. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad vairavo neblaivus (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo naktinio baro nuvažiuojantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas dėl vairavimo kėlė abejonių. Buvo nuspręsta automobilį sustabdyti. Minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, iš salono buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Š., kuris prisipažino, jog prieš pusvalandį vartojo alkoholinius gėrimus. Iš A. Š. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, šis tam neprieštaravo. Apie 06.20 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 buvo nustatytas 2,06 prom. girtumas. A. Š. buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo patikrino testą, šis sutiko. Tiesia linija eiti ir piršto galu paliesti nosį vairuotojas sugebėjo. Apie 06.41 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 pakartotinai patikrinus buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas. Nustatyta, kad A. Š. neturėjo teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neatlikta privalomoji techninė apžiūra, o automobilis buvo išregistruotas (b. l. 50).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), pastebėtas nuo naktinio baro nuvažiuojantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas dėl vairavimo kėlė abejonių. Automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, iš salono buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Š., kuris prisipažino, jog prieš pusvalandį vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 06.20 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 buvo nustatytas 2,06 prom. girtumas. Antrą kartą, apie 06.41 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas. Nustatyta, kad A. Š. neturėjo teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neatlikta privalomoji techninė apžiūra, o automobilis buvo išregistruotas (b. l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiosios patrulės S. V. 2019 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M., vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), apie 06.15 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo naktinio baro nuvažiuojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas kėlė abejonių dėl tolimesnio vairavimo. Buvo nuspręsta automobilį sustabdyti. Apie 06.18 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, iš salono buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Š.. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis teigė, kad taip. Paklausus, prieš kiek laiko, atsakė prieš pusvalandį. Bendraujant su A. Š. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, jis tam neprieštaravo. Su alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK 0135 (0975942) 06.20 val. buvo nustatytas 2,06 prom. girtumas. A. Š. pasiūlius atlikti neblaivumo patikrino testą, jis sutiko. Tiesia linija ir piršto galu nosį paliesti sugebėjo. Su alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK 0135 (0975942) 06.41 val. buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas. Patikrinus per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad A. Š. neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę. Patikrinus automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis išregistruotas automatiškai. Minėtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas saugoti ekipažui VI728, kol atvyks tralas, kuris priverstinai nuveš automobilį į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. A. Š. buvo sulaikytas apie 06.41 val. Sulaikymo metu spec. priemonės nenaudotos. A. Š. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 8).

2019 m. rugsėjo 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 9).

Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis nustatyta, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės pusės sparno uždėtas špaklius, galinis bamperis apdraskytas. Kitų apgadinimų nenustatyta (b. l. 10-12).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – A. R., tačiau šio automobilio naujas savininkas nuo 2019-08-07 – E. S. (b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio Audi A4 ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. rugsėjo mėnesį su PVM buvo 810 Eur, be PVM buvo 669 Eur (b. l. 14).

Iš 2019-08-10 pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėjas E. S. pardavė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui E. K. už 110 Eur (b. l. 16).

Iš 2019-08-22 pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėjas E. K. pardavė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. Š. už 110 Eur (b. l. 17).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Š., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 18).

Vilniaus apskrities VPK PR 2019 m. rugsėjo 1 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. Š. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARJK 0135 (patikros sertifikato Nr. 0975942), pirmą kartą – 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.20 val., buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.41 val., buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas (b. l. 19).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0135 ir patikros sertifikato Nr. 0975942 duomenys patvirtina, kad A. Š. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.20 val., buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.41 val., buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas (b. l. 20, 21, 22).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 42).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du pažeidimai) už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 43).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. Š. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 06.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Š. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 51-52, 53).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę A. Š. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, ankstyvo ryto metu, apie 06.18 val., vairuotojui nustatytas 1,98 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis maždaug prieš valandą gėrė alų, išgėrė apie 10 skardinių alaus. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Š. – jauno amžiaus, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, teistas (b. l. 30-31), daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 32-41). Byloje nėra duomenų apie A. Š. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Š., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis maksimaliam laikotarpiui, savo prašyme nurodydamas, dėl kokių priežasčių jis to prašo ir pateikė duomenis, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad šiuo metu jo žmona laukiasi, ji yra ilgalaikė bedarbė, turi mažametę dukrą, kurios biologinis tėtis visiškai jos neišlaiko, jis vienas išlaiko visą šeimą bei pateikė tai patvirtinančius duomenis: 2019-09-20 medicininę pažymą, kuri patvirtina, jog K. F. laukiasi; 2019-09-20 Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, kuri patvirtina, jog K. F. bedarbio statusą turi nuo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įrašas apie K. F. gimimą, kurios mama K. F.. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį A. Š. paskirtos baudos mokėjimo terminą, nustatant paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, A. Š. prašomas nustatyti maksimalus laikotarpis, įvertinus baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, yra nepagrįstai ilgas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 06.41 val. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 15.20 val. (b. l. 46, 48), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Š. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis A. Š., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. Š. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2019 m. rugsėjo 1 d.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 669 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

A. Š. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo kaltinamasis A. Š.. Nors iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu oficialiais VĮ „Regitra“ duomenimis buvo ne kaltinamasis, o E. S. (b. l. 13), tačiau byloje yra pateiktos dviejų prikimo – pardavimo sutarčių kopijos, o būtent: 1) 2019-08-10 pirkimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad pardavėjas E. S. pardavė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui E. K. už 110 Eur (b. l. 16), 2) 2019-08-22 pirkimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad pardavėjas E. K. pardavė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. Š. už 110 Eur (b. l. 17), taigi, remiantis į bylą pateiktomis pirkimo – pardavimo sutarčių kopijomis, teismas laiko, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne E. S., o kaltinamasis A. Š.. Taigi laikytina, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo kaltinamasis A. Š. (b. l. 17). Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Iš byloje esančios 2019-08-22 pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra kaltinamasis A. Š., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, A. Š. priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 44).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 06.41 val. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 15.20 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir A. Š. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. Š. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti A. Š., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Paskirti A. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kaltinamajam A. Š. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. Š., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė