Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. (A. C. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1008-163/2012 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui A. C. , trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metimpeksa“, dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. C. priešieškinį dėl 2008-08-05 laidavimo sutarties pripažinimo terminuota laidavimo sutartimi ir šios vykdymo pripažinimo pasibaigusiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo sprendimas neobjektyvus ir nepagrįstas. Laidavimas baigėsi 2009-08-31 24:00 (CK 6.88 str. 1 d.; 1.119 str. 2 d.), o ieškinys pareikštas tik 2010-01-19, t. y. jau pasibaigus laidavimui. Pasibaigus laidavimui pagal laidavimo sutartį, bankas neteko teisės reikšti ieškinį laiduotojui. Trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Tokiu būdu taikytina ieškinio senatis (CK 6.88 str.1 d. ir 1.126 str.). Susitarimu atsakovui buvo nustatytas naujas laidavimo terminas pagal sutartį – iki 2009-05-31, nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės suėjimo terminų. Įsigaliojus susitarimui, neteko galios laidavimo sutarties 4.2 punktas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Nustatydamas laidavimo terminą, bankas nė kiek nepablogino ir neapsunkino savo padėties, neatsisakė nuo laidavimo teisės, neatsisakė nuo palūkanų, tačiau įstatymo nustatytu terminu jos neįgyvendino. Šalių susitarimas dėl laidavimo termino nustatymo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. CK 6. 193 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai – ginčo atveju atsakovo.

Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.Susitarimu nebuvo pakeista esminė laidavimo sutarties sąlyga, nustatyta 4.2 punkte. Laidavimo sutartis nustatė, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško pagrindinio skolininko, t. y. trečiojo asmens, prievolių įvykdymo. Šis iki šiol nėra įvykdęs savo prievolių ieškovui, laidavimas tebegalioja ir nėra pasibaigęs. Susitarimu buvo nustatytas terminas susidariusiai trečiojo asmens skolai padengti, o ne laidavimo pasibaigimo terminas. Ieškovas neturėjo prievolės per 3 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikšti ieškinį laiduotojui. Atsakovas netinkamai aiškina CK 6.88 straipsnio normas ir ignoruoja šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Teisėjų kolegija nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.) ir atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame teisme 2013-10-07 buvo gauti atsakovo A. C. atstovės advokatės G. J. atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir atsisakymas nuo atsisakymo nuo apeliacinio skundo, apeliacinį skundą nagrinėja iš esmės, t. y. jo teisinį ir faktinį pagrindus (CPK 42 str., 301 str., 308 str., 320 str., 321 str.).

Minėta, ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. C. 552 879,98 eurų negrąžinto kredito, 95 124,24 eurų palūkanų, 4 631,02 eurų delspinigių, 6,37 eurų įsipareigojimo mokesčio, iš viso – 622 641,61 eurų (ekvivalentas litais – 2 149 856,95) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu, atsakovas A. C. priešieškiniu prašė 2008-08-05 laidavimo sutartį Nr. 210-08L pripažinti terminuota laidavimo sutartimi ir šios sutarties vykdymą pripažinti pasibaigusiu 2009-05-31, o ieškinį atmesti.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kreditorių AB DNB banką, skolininką UAB „Metimpeksą“ ir laiduotoją A. C. siejantys teisiniai santykiai pagrįsti 2008-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2008-358 ir 2008-08-05 laidavimo sutartimi Nr. 210-08L su vėlesniais pakeitimais bei papildymais, A. C. neginčija kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo UAB „Metimpeksa“ pagal kreditavimo sutartį, skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako solidariai, sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 622 641,61 eurų (ekvivalentas litais 2 149 856,95) skolos teisėtas ir pagrįstas bei jį patenkino. Konstatavęs, kad 2009-04-31 susitarimu laidavimo sutartis nebuvo keičiama iš neterminuotos į terminuotą, juo buvo nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį bankas nepradės jokių priverstinių skolos priteisimo/išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją, sprendė, kad nėra pagrindo 2008-08-05 laidavimo sutartį Nr. 210-08L laikyti terminuota ir priešieškinį atmetė.

Apeliantas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2009-04-30 susitarimu atsakovui nebuvo nustatytas naujas laidavimo terminas pagal sutartį, t. y. iki 2009-05-31. Anot jo, įsigaliojus susitarimui, neteko galios laidavimo sutarties 4.2 punktas, pagal kurį laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo ir jis baigėsi 2009-08-31 24:00, o šiam pasibaigus, bankas neteko teisės reikšti ieškinį laiduotojui (CK 6.88 str.1 d. ir 1.126 str.).

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo A. C. priešieškinį, kuriuo jis prašė 2008-08-05 laidavimo sutartį pripažinti terminuota ir pasibaigusia 2009-05-31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, tinkamai aiškino sutarties ir susitarimo sąlygas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra sutarę, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Byloje nustatyta, kad laidavimo sutarties 1.1 punktu laiduotojas (atsakovas – A. C. ) prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kreditoriui (ieškovui – AB DNB bankui), jeigu skolininkas (trečiasis asmuo – UAB „Metimpeksa“) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Šios sutarties 4.2 punkte šalys nustatė, kad ši įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Kadangi UAB „Metimpeksa“ savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas 2009-05-04 (teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 str. 3 d.) su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 202 734 eurų skolos priteisimo iš solidarių skolininkų UAB „Metimpeksa“ ir A. C. (civilinė byla Nr. 2-1410-360/2009). Tačiau šalims sutarus išspręsti kilusį ginčą taikiai, ieškovas minėtą ieškinį atsiėmė ir jis Klaipėdos apygardos teismas 2009-07-24 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Šalims siekiant taikiai išspręsti minėtą prievolių nevykdymo klausimą, kreditorius su skolininku ir laiduotoju sudarė papildomus susitarimus prie kreditavimo sutarties ir laidavimo sutarties, t. y. su laiduotoju 2009-04-30 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 210-08L/1 „Dėl laidavimo termino pagal 2008-08-05 laidavimo sutartį Nr. 210-08L“, o su skolininku – 2009-05-25 susitarimas Nr. K-2400-2008-358/1 „Dėl 2008-08-05 Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-358 prievolių įvykdymo tęsimo ir sutarties sąlygų pakeitimo“. Kaip matyti iš 2009-04-30 susitarimo 1 punkto, juo šalys (atsakovas ir ieškovas) susitarė nustatyti naują A. C. laidavimo terminą pagal sutartį – iki 2009-05-31, nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės įvykdymo terminų suėjimo, t. y. iki šios datos kreditorius nepradeda jokių priverstinių skolos išieškojimo priteisimo/išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją, o laiduotojas įsipareigoja rasti būdą padengti skolą savo noru ir savo ar skolininko sąskaita, taip pat įsipareigoja nesudaryti jokių jam priklausančio turto perleidimo sandorių ar sandorių dėl to turto apsunkinimo. Jame, be kita ko, šalys nurodė, kad susitarimas yra neatskiriama kreditavimo sutarties dalis, jis įsigalioja jo pasirašymo dieną, o kitos sutarties sąlygos susitarimu nekeičiamos ir lieka galioti (susitarimo 2, 3 ir 4 p.). Remiantis susitarimo (C) dalimi, šalys susitarimą sudaro todėl, kad laiduotojas kreipėsi į kreditorių su prašymu pratęsti laidavimo pagal sutartį terminą, nes mato galimybę susitarti dėl skolos padengimo savanoriškai ir siekdamas išvengti galimų teisinių veiksmų dėl skolos priteisimo ir priverstinio jos išieškojimo. Kaip matyti iš 2009-05-25 susitarimo, juo šalys (ieškovas ir trečiasis asmuo) susitarė atnaujinti kreditavimo sutartį ir tęsti prievolių vykdymą pagal sutartyje nustatytas sąlygas nuo jos nutraukimo dienos iki visiško prievolių įvykdymo (susitarimo D dalis); galutinio kredito grąžinimo termino (2015-07-30) šalys nekeitė, pakeitė tik tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, pažymėjo, kad kiti mokėjimai vykdytini pagal sutartyje nustatytas sąlygas (susitarimo 1.1 p.), o visos anksčiau sudarytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės lieka galioti (susitarimo 1.5 p.). Pastebėtina, kad laiduotojas (atsakovas) savo parašu patvirtino, kad su šio susitarimo sąlygomis susipažino ir joms neprieštarauja, jog laidavimas pagal laidavimo sutartį su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais galioja ir sutarties prievolei pagal šiuo susitarimu pakeistas sąlygas ir visa apimtimi.

Anksčiau paminėtų aplinkybių visuma, sutarties bei susitarimų turinys teisėjų kolegijai suponuoja, kad atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog minėtu susitarimu atsakovui buvo nustatytas naujas laidavimo terminas pagal sutartį, t. y. iki 2009-05-31, nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės suėjimo terminų, o įsigaliojus susitarimui, neteko galios laidavimo sutarties 4.2 punktas, pagal kurį, kaip minėta, laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, kad laidavimas baigėsi 2009-08-31 24:00 ir šiam pasibaigus, bankas neteko teisės reikšti ieškinį laiduotojui (CPK 178 str.; 185 str.; CK 6.88 str.1 d. ir 1.126 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193–6.195 straipsniais, taip pat kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, objektyviai įvertino 2009-04-30 susitarimo kontekstą ir jo sudarymo aplinkybes, atsakovo elgesį prieš sudarant susitarimą ir po šio susitarimo sudarymo, ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. C. suprato derybų dėl susitarimo sudarymo su ieškovu tikslą ir kad juo laidavimo sutartis nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, o nurodytu susitarimu tik buvo nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį kreditorius (ieškovas) nepradės jokių priverstinių skolos priteisimo/išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją (CPK 176 str., 185 str.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, priešieškiniu prašydamas 2008-08-05 laidavimo sutartį 2009-04-30 susitarimo pagrindu pripažinti terminuota laidavimo sutartimi, ne tik, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mėgina išvengti savo, kaip laiduotojo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau toks jo elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti laikomas ir sąžiningu (CK 6.38 str., 6.158 str.). Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, laiduotojas ir kreditorius susitarę dėl laidavimo galiojimo iki visiško paskolos grąžinimo, pakeitė CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą laidavimo pabaigos terminą, nes laidavimo pasibaigimo momentą apibrėžė visišku prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymu, o 2009-04-30 susitarimu, kaip jau konstatuota anksčiau, buvo nustatytas tik terminas susidariusiai UAB „Metimpeksa“ skolai padengti, juo laidavimo pasibaigimo terminas nebuvo nustatytas ir/ar pakeistas (CPK 185 str.; CK 6.193–6.195 str.). Todėl ieškovas neturėjo jokios prievolės per 3 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikšti ieškinį laiduotojui (CK 1.126 str.). Atsakovas netinkamai aiškina CK 6.88 straipsnio 1 dalies normas ir šiuo klausimu suformuotą, anksčiau paminėtą, kasacinio teismo praktiką. Ginčo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu yra solidari (laidavimo sutarties 1.1 p.), t. y. tokia, kokia nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, ir galioja iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.87 str.), o remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir laidavimo sutarties 2.3.1.1 punkte. Kita vertus, kad UAB „Metimpeksa“ iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolių ieškovui, byloje ginčo nėra. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, bendrovei Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-06 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, įmonė 2011-11-09 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo, o 2012-12-03 Klaipėdos apygardos sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-01-03, bendrovė pripažinta pasibaigusia ir 2013-01-08 išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 178 str., 179 str. 3 d.). Taigi, viena vertus, užbaigus UAB „Metimpeksa“ bankroto bylą ir ją likvidavus bei išregistravus iš juridinių asmenų registro, bendrovės prievolė ieškovui pasibaigė (ĮBĮ 32 str. 5–6 d.; CK 6.128 str. 3 d.), tačiau, kita vertus, laiduotojui pareiga įvykdyti jo šalutinę prievolę išliko, nes ieškovas į teismą su ieškiniu laiduotojui kreipėsi tada, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Todėl nagrinėjamu atveju laidavimas tebegalioja ir nėra pasibaigęs, o laiduotojas – atsakovas – privalo vykdyti savo prisiimtas prievoles ieškovui.

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, kurie nekartojami, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str., 301 str., 320 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš 2012-12-03 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kuriuo BUAB „Metimpeksa“ pripažinta pasibaigusia, nepatenkintas ieškovo – AB DND banko – reikalavimas sumažėjo ir sudaro ne 2 149 856,95 Lt (ekvivalentas eurais 622 641,61), o 1 719 856,94 Lt (ekvivalentas eurais 498 509,26), nes hipotekos kreditoriui (ieškovui) nuosavybėn buvo perduotas įkeistas BUAB „Metimpeksa“ priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), už 430 000 Lt, skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir laiduotojo solidarioji prievolė mažintina proporcingai sumažėjusiai skolininko prievolei, kuri buvo užtikrinta laidavimu (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 3 630 Lt. Anksčiau nurodytais motyvais nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašoma priteisti patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali, tačiau ji viršija rekomenduotinus maksimalius dydžius priteistinus už advokato pagalbą. Todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (1,5x1 000) (CPK 98 str. 1 d.; Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2 ir 8.11 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą, priteisiant ieškovui AB DNB bankui (j. a. k.112029270) iš atsakovo A. C. (A. C. ) (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 719 856,94 Lt (vieną milijoną septynis šimtus devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 94 cnt) (ekvivalentas eurais 498 509,26) skolos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovo AB DNB banko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB DNB bankui (j. a. k.112029270) iš atsakovo A. C. (A. C. ) (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.