Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui V. K., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

4. 2019 m. kovo 8 d. atsakovas pateikė priešieškinio atsisakymą ir rašytinius paaiškinimus, teismo posėdžio metu 2019 m. kovo 12 d. atsakovo atstovė advokatė N. R. palaikė atsakovo prašymą dėl priešieškinio atsisakymo. Atsakovas V. K. prašyme atsisakyti priešieškinio nurodė, jog susipažinęs su dukros R. K. išsakyta nuomone ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, pakeitė savo poziciją ir atsisako priešieškinio reikalavimų. Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. ir jos atstovas advokato padėjėjas V. B. sutiko dėl priešieškinio atsisakymo. Teismas sprendžia, kad atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas ir byla toje dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutrauktina.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo V. K. atstovė nurodė, jog priešieškinio buvo atsisakyta atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas šiuo metu ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka teikti nepilnamečiui vaikui 150 Eur išlaikymą. Nurodo, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 300 Eur, be to prie vaiko išlaikymo prisideda atsakovo motina M. K.. Būstas nepilnametei yra suteikiamas nemokamai, teikiama nuolatinė parama maistu, todėl prašoma išlaikymo vertė atitiktų 300 Eur. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia vidutiniškai apie 800 Eur (įskaitant komandiruotpinigius), taip pat atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį sūnų E. K.. Atsakovo būtinos išlaidos sudaro 150–160 Eur per mėnesį. Nepilnamečio vaiko gaunama parama turėtų būti įskaičiuojama į jai reikalingą išlaikymo dydį. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų dydį.

III. Trečiojo asmens argumentai bei išvadą teikiančios institucijos išvada

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog skyrius neprieštarauja, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, kad ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepilnamečiui vaikui išlaikymas būtų padidintas iki ieškovės prašomo 200 Eur dydžio. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinio reikalavimą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė S. T. ir atsakovas V. K. turi nepilnametę dukrą R. K., gimusią (duomenys neskelbtini). (1 t. e. b. l. 9). 2009 m. rugpjūčio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1670-722/2019 buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas V. K. įsipareigojo nepilnametei dukrai R. K. teikti 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymą (1 t., e. b. l. 4–5).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

11. Šalys yra sudarę taikos sutartį dėl V. K. įsipareigojimo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai R. K., kuri buvo patvirtinta Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2009 m. rugpjūčio 25 d. Šia taikos sutartimi buvo nustatytas materialinio išlaikymo nepilnametei R. K. dydis ir teikimo tvarka. Nuo šios nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo praėjo daugiau beveik dešimt metų, priteisiant išlaikymą vaikas buvo beveik šešių metų, šiuo metu R. K. yra suėję 15 metų, vaikas lanko ugdymo įstaigą (1 t. b. l. 16), taigi vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Darytina išvada, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas nepatenkina minimaliausiu dukros poreikių.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį. Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka nepilnametei dukrai teikti padidintą 150 Eur dydžio išlaikymą, tačiau su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad dukros minimalūs poreikiai sudaro 300 Eur, jis turi dar vieną išlaikomą asmenį – sūnų Emilį, be to prie dukros R. K. išlaikymo savo noru prisideda atsakovo motina M. K.. Atsakovas pateikė paskaičiavimą, pagal kurį vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma (2 t., e. b. l. 3), todėl mano, kad realius dukros poreikius atitiktų iš jo priteisiamas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.

13. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 120 Eur, apranga, avalynė – 50 Eur, dukros ugdymui – 20 Eur, higienos ir sveikatos priemonės – 50 Eur, pramogos – 50 Eur, būsto išlaikymui – 30 Eur, internetui ir telefono ryšiui – 30 Eur, kišenpinigiams – 50 Eur ir 100 Eur perduodamų močiutei, kurie panaudojami mergaitės poreikiams. Nurodytiems skaičiavimams pagrįsti, ieškovė rašytinių įrodymų nepateikė.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

14. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo.

15. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 100,00 Eur suma teikiama vieno iš tėvų yra nepakankama paauglio vaiko, išlaikymui. Nors atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui sutinka mokėti tik po 150 Eur per mėnesį, tačiau teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, yra nepakankama. Nors atsakovas šiuo metu padeda išlaikyti ir kitą savo vaiką, kuris yra mažametis, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui, nes atsakovas nėra pripažintas neįgaliu ir jo darbingumas nėra apribotas, jis yra darbingo amžiaus, gauna darbo užmokestį.

16. R. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje (1 t. e. b. l. 16), ieškovei reikėjo pirkti mokyklinę uniformą ir nors nepilnametė dukra ilgesnį laiką per savaitę gyvena pas močiutę ir išlaidų būstui neturi, tačiau turėtų prisidėti puse buto išlaikymui reikalingos sumos. Teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos išlaidų sumos vaiko išlaikymui per mėnesį nėra aiškiai per didelės atsižvelgiant į vaiko amžių ir fizinius bei socialinius poreikius. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į vaiko amžių (penkiolikos metų), užimtumą (lanko ugdymo įstaigą), sveikatos būklę (specialiųjų poreikių neturi, paskirtų vartoti vaistų nėra), sprendžia, jog ieškovės teismo posėdyje nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos: vaiko aprangai, avalynei per mėnesį – 50 Eur, kišenpinigiams, ugdymui – 70 Eur (iš jų 50 Eur kišenpinigiams), higienos priemonėms, vaistams, vitaminams – 50 Eur, pramogoms ir poilsiui – 50 Eur yra pakankamos. Teismas sutinka su ieškovės paskaičiavimu, jog vaiko maitinimui reikalinga 120 Eur suma, jog dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis, į kurią įskaičiuojami komunaliniai patarnavimai – 30 Eur, bei išlaidos skirtos internetui ir telefono ryšiui sudaro 30 Eur. Teismas daro išvadą, kad šalių dukros R. K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės R. K. poreikius.

17. Atsakovo manymu ir pasiūlymu vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ir pakankama bendra 300 Eur suma, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma 150 Eur išlaikymo suma, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų (CPK 178 straipsnis). Iš pateikto ieškinio reikalavimo ir pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovė į dukros poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ir paslaugų ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2019-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430 Eur. Tačiau ši suma nėra konstanta, nes išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Dėl tėvų turtinės padėties

18. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

19. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 6–8), atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 5). Atsakovas yra sudaręs santuoką su R. K. (1 t., e. b. l. 52), turi sūnų E. K. (1 t. e. b. l. 53). Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra apie 578 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, tai atitinka bylos rašytiniams duomenims (1 t. e. b. l. 6–8). Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto neturi (1 t. e. b. l. 17–18). Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra nepastovus, nes atlyginimo dydis priklauso nuo per mėnesį buvusių komandiruočių. Paaiškino, kad per mėnesį jam lieka apie 800 Eur darbo užmokesčio. Vertinant pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog 2018 m. lapkričio mėnesį, atsakovui buvo išmokėta 1 240 Eur dienpinigių, o 2018 m. gruodžio mėnesį 1 302 Eur dienpinigių (2 t., e. b. l. 5). Taip pat, pateikė paskaičiavimus, jog per mėnesį atsakovo būtinosios išlaidos sudaro apie 284 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su R. K. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės.

20. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

21. Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, dirbantys ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas patvirtino, kad yra sveikas ir darbingas, priešingų įrodymų nepateikta, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Teismas sprendžia, jog atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos užtikrinti abiejų išlaikytinių būtinuosius poreikius, tiek ir savo būtinuosius poreikius. Be to, įvertinus bylos duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, privalo teikti išlaikymą atitinkantį dukters poreikius, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad vaiko tėvas turi galimybę skirti kas mėnesį po 200,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui.

22. Taip atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors dukra R. K. bendru susitarimu faktiškai mokymosi metu ilgesnį laiką gyvena pas atsakovo motiną M. K., kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, jog prie dukters išlaikymo prisidedant močiutei M. K., R. K. poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, jog M. K. neturi pareigos teikti R. K. kokio nors išlaikymo, o pareigą užtikrinti bent jau minimalius vaiko poreikius turi tėvai – ieškovė ir atsakovas.

23. Akivaizdu kad vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, su kuriuo realiai gyvena nepilnametis vaikas, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų (šiuo atveju – ieškovė), į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004.). Ir nors nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas bendru sutarimu, vaiko patogumui, mokymosi dienų laiku nakvoja ir didesnę laiko dalį gyvena pas atsakovo motiną, tačiau tai nereiškia, jog būsto išlaikymui nėra reikalingos lėšos (vaikas gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute, už kurį reikia mokėti komunalinius mokesčius). Tokiu atveju, atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai R. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

27. Į bylą pateikta 2018 m. spalio 17 d. tarp ieškovės ir advokato padėjėjo V. B. sudaryta atstovavimo sutartis (1 t., e. b. l. 12). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas 400,00 Eur sumai, patvirtinantis teisinių paslaugų apmokėjimą (1 t., e. b. l. 13). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Advokato padėjėjas parengė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžiuose. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28. Už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 30,54 Eur ((200 Eur – 86,89) x 12 mėn. x 0,03 procentai*0,75). Pažymėtina, kad nuo 30,54 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo padidinimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai iš atsakovo priteistina 30,54 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, nes jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atsisakius priešieškinio, atsakovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai yra nepatenkinti, t. y. bylos rezultatas prilygsta priešieškinio atmetimui, taip pat į tai, jog atsakovui sumokėjus 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą, Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atidėjo 116 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje, ši žyminio mokesčio suma turi būti priteisiama iš atsakovo valstybei (CPK 3 straipsnio 1 ir 6 dalys, 96 straipsnio 2 dalis). Kitoks šios situacijos teisinis įvertinimas reikštų, kad atsakovui, kuriam žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, atsisakius priešieškinio bet kurioje proceso stadijoje, sudaromos prielaidos nepagrįstai išvengti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo valstybei. Tačiau atsakovas priešieškinio atsisakė, todėl jam turi būti grąžinti 75 procentai žyminio mokesčio, kurio dydį nustatė teismas aukščiau nurodytoje nutartyje, atidėdamas šio mokesčio sumokėjimą (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas buvo sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio, atsakovui grąžintina 27,25 Eur žyminio mokesčio suma, kadangi valstybei priteistina suma (47,75 Eur) yra mažesnė nei atsakovo už priešieškinį sumokėta suma (75 – (191 Eur : 4)) (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovo atstovė adv. N. R. pateikė į bylą duomenis ir prašo priteisti atsakovui V. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas- 500 eurų už advokato teisines paslaugas. Tačiau patenkinus ieškovės ieškinį ir nepatenkinus atsakovo V. K. materialinių ir teisinių reikalavimų šioje byloje atsakovui turėtos šios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,02 Eur, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 8,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 38,77 Eur (30,54 Eur žyminis mokestis + 8,02 Eur pašto išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės S. T. ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2009 m. rugpjūčio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-413-359/2015, kuria patvirtina 2009 m. rugpjūčio 25 d. taikos sutartis, nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės dukters R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovo V. K. atsisakymą nuo pareikšto priešieškinio priimti ir bylą dalyje priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 30,54 Eur (trisdešimt eurų 54 ct) žyminio mokesčio ir 8,02 Eur (aštuonis eurus 02 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.