Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruojantis išvykimą į (duomenys neskelbtini), teistas – 2015 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ­– – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2019 m. birželio 30 d. apie 19 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus smurtavo prieš savo šeimos narę ­ – sutuoktinę R. V., t. y. tyčia dešine ranka sudavė į galvos sritį, dešine ranka smaugė, kairėje rankoje laikydamas kirvį, taip nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2019 m. birželio 30 d. buvo sodo namelyje. Į sodybą buvo atvykęs 2019 m. birželio 27 d. , ketvirtadienį. Jį ten atvežė dukra. Tuo metu sutuoktinė R. jau ten buvo. Jis pradėjo gerti šeštadienį vakare, taip pat sekmadienį išgėrė alaus „Tauras“. R. taip pat vartojo alkoholį. R. būdama neblaivi nuolatos kimba, konfliktuoja, plūstasi, ieško priekabių. Sekmadienį, apie 19.00 val. jiems būnant lauke tarp jų su R. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl buitinių dalykų. Tiksliai aplinkybių jis neprisimena. Pamena tiek, kad ją pastūmė, tačiau R. nenukrito, tiesiog paėjo į šoną, tačiau pilnai situacijos neatsimena, bet R. netrenkė. Norėdamas išvengti dar didesnio konflikto, nuėjo į namelį, atsigulė ir žiūrėjo televizorių. Tuomet atėjo R., kuri vėl pradėjo priekaištauti, pradėjo plūstis. Vyko žodinis konfliktas. Būnant namelyje jis prieš R. nesmurtavo, tiesiog vyko žodinis konfliktas. Viso konflikto metu gulėjo ant sofos, o R. stovėjo. Konflikto metu R. nesmaugė, jai netrenkė ir kiek pamena, R. negrasino, atvirkščiai, ji jam grasino, baugino, kad iškvies policiją. Pasibaigus konfliktui, R. išėjo į kiemą, ką ji veikė kieme, jis nežino. Jis gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Kuriuo tiksliai laiku, neprisimena, tačiau pamena tiek, kad televizorius gerai nerodė, todėl nuėjo prie šašlykinės, pasiėmė ten padėtą kirvį ir grįžęs į namelį įkalė vinį į sieną, ant kurio pakabino anteną, kad geriau rodytų, nes antena kambarinė. Teko su kirviu kalti, nes neturėjo plaktuko. Įkalęs vinį, kirvį padėjo prieškambaryje prie šaldytuvo. R. visą sekmadienio dieną buvo agresyvi, kibo prie jo, liepė važiuoti su kaimynu namo, kol jis neišvažiavęs, tačiau jis atsisakė, todėl ji priekaištavo. Ji nuo ryto grasino, kad iškvies policiją, todėl stengėsi su ja nekonfliktuoti, nes problemų jam nereikia. Kiek žino, kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kuriuo metu, jis nežino, kadangi buvo namelio viduje. Ten jį ir sulaikė. Prisipažįsta, kad R. pastūmė, dėl to labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, tačiau jos nesmaugė ir negrasino (b. l. 102-104).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo sutuoktiniu A. V. būdami sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), ir šeštadienį, ir sekmadienį abu vartojo alkoholinius gėrimus. Šeštadienį išgėrė alaus ir degtinės, o sekmadienį alaus. Sekmadienį, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji vyro paprašė, kad jis nupjautų žolę, eitų tvarkytis, tačiau vyras buvo nusiteikęs agresyviai, pasakė, kad jį užkniso. Žodinis konfliktas įvyko kieme, vyras šaukė, plūdosi „(duomenys neskelbtini) ”, ir panašiais. Taip pat elgėsi neprognozuojamai. Norėdama išvengti konflikto, nuėjo į namelio vidų, į kambarį. Tuomet atėjo vyras. Vyras rankose atsinešė kirvį. Labai išsigando jo elgesio, vyras priėjo prie jos ir vieną kartą dešine ranka trenkė jai į dešinę galvos pusę. Tuomet vyras sugriebė ją už kaklo su dešine ranka ir pradėjo smaugti, o kitoje rankoje vyras buvo užsimojęs su kirviu. Vyras plūdosi ir keikėsi. Tuo metu ji sėdėjo ant fotelio, pradėjo priešintis ir sugebėjo nuo vyro pabėgti pas kaimyną, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, vyras buvo viduje ir tyčiojosi, jog jo nepagąsdins policija. Laukdama policijos pareigūnų, nuėjo iki savo sodo namelio, norėjo paskambinti ir informuoti dukrą apie susidariusią situaciją. Pakalbėjusi su dukra, savo mobilųjį telefoną paliko ant spintelės, o pati išėjo į lauką. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, vyras pasiėmė su savimi ir jos mobilųjį telefoną. Šiais savo veiksmais sutuoktinis A. V. sukėlė jai fizinį skausmą. Nei į medikus, nei į teismo ekspertus ji nesikreipė. Jokių sužalojimų nepatyrė, juto tik fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ankščiau yra teistas už tai (b. l. 34-36).

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 30 d. apie 19:40 val. būdamas sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini), kieme, išgirdo kaimynystėje triukšmą. Pažiūrėjęs į tą pusę matė, kaip prie sodo namelio ant automobilio sėdynių sėdėjo kaimynė R., o priešais ją buvo sutuoktinis A. V., kurį pažįsta iš matymo. Jis buvo neblaivus, girtas nuo ryto. Jis keikė R., kažko jos reikalavo, tada smogė keletą kartų viena ranka ir pora kartų kita ranka, delnais R. per veidą. Jis jam šūktelėjo ir jį sudrausmino. Apie 5-10 min. iki tai, apie 19:30 val. jo žmona Z. L. matė, kaip A. V. buvo išėjęs kieme su kirviu, pasitaisė kirvio kotą ir nubėgo į namelio vidų. Netrukus iš namelio girdėjosi triukšmas, A. keikė, ką konkrečiai sakė, negirdėjo, tik girdėjo, kad pakeltu tonu. Po to, kai A. V. trenkė R., pastaroji priėjo prie jo ir paprašė, iškviesti policiją. Sakė, kad jai nėra ryšio (b. l. 29).

Liudytoja Z. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 30 d. buvo su vyru A. L.sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynų šeimą iš matymo žino gana seniai, apie 30 metų. R. ir A. nuolat išgėrinėja ir konfliktuoja, todėl stengiasi nekreipti į juos dėmesio, nes ten nuolat triukšmauja būdami neblaivūs. Tą vakarą, apie 20 val., jai belaistant daržą, vyras paklausė, ar ji girdi triukšmą. Išgirdo riksmus, tačiau ką šaukė, ji negirdėjo. Tuo metu asmenys buvo sodo namelyje. Labai greitai pamatė, jog A. laipteliais išbėgo iš namo ir nubėgo prie kieme esančios šašlykinės, prie kurios buvo kirvis. Matė, kaip vyras paėmė kirvį, pataisė kirvį, tai yra su kirvio kotu padaužė į žemę ir nubėgo į sodo namelį. Kas vyko sodo namelyje, nematė, jokio triukšmo negirdėjo, tačiau labai greit išbėgo R., kuri atsisėdo ant kieme esančių automobilinių ir pradėjo šaukti: “Kaimynai, kvieskit policiją”. Pasakė, jog pasiskambintų pati, tačiau atsakė, kad pas ją nėra ryšio. Tuomet pamatė, kad iš namelio ateina A. A. priėjo prie R. ir pradėjo skerečiotis, atrodė lyg muštų, tačiau per medžius aiškiai nematė ar trenkė. Tai išvydęs jos vyras, pradėjo šaukti: „Kaimyne, ką tu čia darai”, tuomet A. apsisuko ir nuėjo į namelį. R. dar kartą paprašė, kad iškviestų policiją, todėl jos vyras iškvietė. Atvykę pareigūnai sulaikė A. (b. l. 32–33).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi R. V. buvo labai susijaudinusi, šoko būsenos, neblaivi, nustatytas 2,50 promilių girtumas. A. V. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 21–24).

2019 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–19).

2019 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, iš kurio matyti, kad pareigūnei paklausus, ką vyras darė, moteris ( R. V. ) pasakė, kad paėmė va čia, spyrė ( parodė kaklą), mušė, pasiėmė kirvį (b. l. 43–44).

2019 m. birželio 30 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. L. pateikė kirvį iš įvykio vietos (b. l. 46–47).

2019 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas kirvis ( b. l. 48–53)

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo dalinis prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis A. V. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę ­ – sutuoktinę R. V., t. y. tyčia dešine ranka sudavė į galvos sritį, dešine ranka smaugė, kairėje rankoje laikydamas kirvį, taip nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios parodymai, kad jai būnant sodo namelio viduje kaltinamasis priėjo prie jos ir vieną kartą dešine ranka trenkė jai į dešinę galvos pusę, po to sugriebė ją už kaklo su dešine ranka ir pradėjo smaugti, o kitoje rankoje vyras buvo užsimojęs su kirviu, atitinka liudytojos Z. L. parodymus, kad ji matė, kaip kaltinamasis laipteliais išbėgo iš namo ir nubėgo prie kieme esančios šašlykinės, prie kurios buvo kirvis, matė, kaip jis paėmė kirvį, pataisė kirvį, tai yra su kirvio kotu padaužė į žemę ir nubėgo į sodo namelį, o po iš namelio labai greit išbėgusi R. pradėjo šauktis pagalbos. Liudytojas A. L. taip pat parodė, kad jam jo žmonai Z. L. pasakius, jog ji matė, kaip A. V. buvo išėjęs kieme su kirviu, pasitaisė kirvio kotą ir nubėgo į namelio vidų, liudytojas netrukus girdėjo iš kaltinamojo ir nukentėjusios sodo namelio sklindantį triukšmą, girdojo, kad A. keikė ir tai darė pakeltu tonu. Liudytojas A. L. taip pat parodė, kad po to jis pažiūrėjęs į tą pusę matė, kaip prie sodo namelio ant automobilio sėdynių sėdėjo kaimynė R., o priešais ją buvo girtas A. V., kuris keikė Raimondą, kažko jos reikalavo, tada smogė keletą kartų viena ranka ir porą kartų kita ranka delnais Raimondai per veidą. Minėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai sutampa ir papildo tarnybiniame pranešime, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmų pobūdis (dešine ranka sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, dešine ranka ją smaugė, kairėje rankoje laikydamas kirvį) neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sutuoktinę, kaltinamojo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. V. kvalifikuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 112–114).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas vieną kartą taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu (b. l. 73–74, 75–78); administracine tvarka baustas (b. l. 70–72); psichiatrinis gydymas –

VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 23 d. ( b. l. 82); 2019 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr.93TPK-796/2019 nurodyta, kad A. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 61); priklausomybės ligų gydymas ­– Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 81); dirbantis; šeiminė padėtis­ – vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 30 d. 20.27 val. (b. l. 86) iki 2019 m. liepos 1 d. 16.40 val. (b. l. 105), iš viso ­ – viena para.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje voke (b. l. 44), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu A. V. įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu A. V. įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 30 d. 20.27 val. (b. l. 86) iki 2019 m. liepos 1 d. 16.40 val., iš viso – vieną parą, šią laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. P. paskirtą paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

A. V. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

A. V. išaiškinti, kad jis bausmės vykdymo laikotarpiu privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.