Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-1192-829/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
e2-1192-829/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šakių komunalinis ūkis“
Atsakovas
A. Ž.
Advokatai
Gilbertas Kinderevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1192-829/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01016-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 3.1.7.5; 3.2.6.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių komunalinis ūkis“ atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių komunalinis ūkis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo A. Ž. 279,10 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2016-09-05 pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo prašomą priteisti skolą, žyminį mokestį bei advokato išlaidas, iš viso 464,29 Eur sumą.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinio sumą sudarė 279,91 Eur. Ieškinio parengimas kainavo 363 Eur bei buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Viso – 657,91 Eur. Bandė ieškoti su atsakovu kontaktų, tačiau susisiekti su juo nepavyko. Pateikus ieškinį teismui atsakovas šios sumos dalį sumokėjo dviem pavedimais, t. y. 328,29 Eur ir 136 Eur. Likutį sudaro 193,62 Eur. Pagrindinė skola yra sumokėta. Apmokėta ir dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio neatsisako, tik sumažina reikalavimo dydį. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė patyrė papildomų išlaidų, t. y. papildomas pasirengimas, atstovavimas teismo posėdyje, kelionė iš Kauno – 150 Eur su M. G. iš atsakovo priteistina suma yra 343,62 Eur. Ši suma neviršija rekomendacijų (sudaro nuo rekomenduojamų 20 proc.), todėl prašo ją priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo dalyko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu ir civilinio proceso pradžia. Byla šiuo atveju buvo iškelta 2016-08-18.

Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė pagrindinį įsiskolinimą esant 279,91 Eur dydžio, formuluodamas ieškinio dalyką (reikalavimą) nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 279,10 Eur dydžio sumą, tačiau tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek prie ieškinio pateikta PVM sąskaita faktūra, apyvartos žiniaraštis patvirtina skolos dydį šiuo atveju esant 279,71 Eur.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po ieškinio priėmimo atsakovas ieškovei 2016-09-05 sumokėjo 464,29 Eur pinigų sumą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagrindinę skolą atsakovas yra apmokėjęs, taip pat apmokėjęs ir žyminį mokestį, tačiau nepilnai apmokėjo ieškovės patirtas advokato išlaidas – likusi neapmokėta jų dalis yra 193,62 Eur. Ieškovės atstovas teigia, kad neatsisako ieškinio reikalavimų, tačiau mažina juos atsakovo sumokėtos sumos dydžiui ir prašo priteisti iš atsakovo 193,62 Eur advokato išlaidų, taip pat papildomai dėl vykimo į teismo posėdį patirtas 150 Eur advokato išlaidas, kurių pagrindimą patvirtinančius įrodymus pateikė teismo posėdžio metu.

Taigi, atsakovas ieškovei po bylos iškėlimo sumokėjo 279,71 Eur skolą, tuo pripažindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau atlygino ne visas dėl kreipimosi į teismą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas nurodė, kad neatsisako ieškinio reikalavimų – juos mažina ir prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą bylinėjimosi išlaidų dalybei papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 434,62 Eur.

Išnagrinėjęs bylą teismas sprendimu ieškinį patenkina visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmeta. Bylinėjimosi išlaidos priteisimas yra įtraukiamas į teismo sprendimą kaip jo sudėtinė dalis, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko. Tai tik procesinis prašymas, kurį teismas išsprendžia bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 270 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad po civilinės bylos iškėlimo, t. y. prasidėjus teisminiam procesui (2016-09-05) atsakovas sumokėjo visą skolą ieškovei, o tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas šiuo metu yra įvykdytas. Teismas nepagrįstu laiko ieškovės atstovo nurodymą, jog šiuo atveju neatsisako ieškinio reikalavimų, o mažina juos atsakovui neatlyginus ieškovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovui sumokėjus visą 279,71 Eur dydžio įsiskolinimą, tai yra patenkinus ieškovės reikalavimą, neliko šioje byloje ką mažinti. Ieškinio reikalavimų ieškovės atstovas atsisakyti nesutiko.

Civilinio proceso kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus po ieškinio pareiškimo ir ieškovas nuo ieškinio neatsisako – proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovo jo atsisakyti. Ieškovui neatsisakant ieškinio teismas turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad atsakovui ieškovės ieškinio reikalavimą įvykdžius, tačiau ieškovei nuo ieškinio neatsisakius, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 279,71 Eur skolą laikytinas įvykdytu ir todėl netenkintinas. Prašymą priteisti iš atsakovo 434,62 Eur teismas laiko procesiniu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad žyminį mokestį bei dalį advokatų išlaidų atsakovui apmokėjus, likusi ieškovei neapmokėta jų dalis yra 193,62 Eur už ieškinio teismui parengimą ir 150 Eur už pasiruošimą ir vykimą į teismo posėdį.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sumokėjo 464,29 Eur sumą, kurią sudarė 279,71 Eur įsiskolinimas, 15 Eur žyminis mokestis, 0,46 Eur bankinių pavedimo mokesčių, laiko, jog ieškovei atsakovas sumokėjo 169,12 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Taigi, likusi ieškovei neapmokėta išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dalis yra 194,29 Eur už ieškinio teismui parengimą (363,41 Eur (įskaitant bankinio pavedimo mokestį) – 169,12 Eur) ir 150,41 Eur (įskaitant bankinio pavedimo mokestį) už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje. Iš viso 344,70 Eur suma.

Atsakovas ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo, juos pilnai patenkino iki teismo posėdžio, todėl ieškovės šiuo atveju nėra pagrindo laikyti „pralaimėjusia“ šalimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei sumokėjo didesnę pinigų sumą nei ieškinio reikalavimai, ieškovės atstovas pažymėjimo, kad atsakovo sumokėtą pinigų sumą užskaitė daliai patirtų bylinėjimosi išlaidų ir laiko, kad atsakovas liko neapmokėjęs tik dalies išlaidų, kurios susijusios su advokato pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas ieškovei sumokėjo bylinėjimo išlaidas, patirtas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (žyminis mokestis bei mokėjimo pavedimų mokesčiai) ir šių išlaidų tarp šalių neskirsto.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį sumokėjo 363,41 Eur, dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui ir vykimo į teismo posėdį ieškovė papildomai patyrė 150,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (teismas įskaito ir bankinio pervedimo mokesčius, kurie yra 0,41 Eur).

Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (169,12 Eur), todėl ieškovės atstovas prašo priteisti likusią nesumokėtą jų sumą – 194,29 Eur bei papildomai dėl pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir atvykimo į teismo posėdį patirtą 150,41 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovę atstovavęs advokatas parengė teismui ieškinį, kuris nėra didelės apimties ir nelaikytinas sudėtingu teisės požiūriu, kadangi ginčas kilo dėl nedidelės skolos, ieškovės atstovas teisme yra pareiškęs ne vieną analogišką ieškinį, nesiskiriantį netgi teisine argumentacija – iš esmės yra pakeistos tik pinigų sumos (pvz.: civilinė byla e2-1190-829/2016 ir kt.), todėl byla negali būti vertinama kaip reikšminga, reikalaujanti itin specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų. Teismas pažymi, kad nors ieškovės patirta išlaidų, susijusių su advokato pagalba, suma neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, numatytų maksimalių dydžių, tačiau visais atvejais bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant teismui ieškinį yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 169,12 Eur sumos. Kadangi šią sumą atsakovas ieškovei yra atlyginęs, todėl prašomos priteisti likusios išlaidų sumos, kurią sudaro 194,29 Eur iš atsakovo ieškovei nepriteistinos (Kauno apygardos teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1340-230/2015).

Ieškovės atstovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo papildomai dėl pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir vykimo į teismo posėdį patirtas 150 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Šiuo atveju dar nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės atsakovas ieškinio reikalavimus tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patenkino geruoju, kas reiškia jog atsakovas ieškinį pripažino pagrįstu ir jį patenkintino geruoju. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė tinkamai naudodamasi civilinio proceso suteiktomis teisėmis, laikydamasi CPK 7, 8 straipsniuose suformuluotų proceso šalių elgesio principų, elgdamasi sąžiningai ir apdairiai turėjo galimybę pasinaudoti CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu ieškinio atsakymo institutu ir prašymu paskirstyti patirtas bei atsakovo neatlygintas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, ieškovės atstovas ne tik, kad neatsisakė ieškinio reikalavimo, nepranešė teismui kaip užskaito atsakovo sumokėtą pinigų sumą, tačiau atvyko į teismo posėdį, kurio metu atlikdamas aritmetinius veiksmus nurodė kokias sumas užskaito ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad ieškinio reikalavimus mažina ta apimtimi, kuria atsakovas sumokėjo įsiskolinimą. CPK 93 straipsnio 4 dalis įgalina teismą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija yra akivaizdi, išdėstyta Lietuvos Respublikos CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė, kuri yra atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo apie ieškinio reikalavimų įvykdymą, pateikiant teismui atsisakymą nuo ieškinio ir prašant paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių atsakovas neapmokėjo, papildomų bylinėjimosi išlaidų galėjo išvengti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek ieškovei, tiek jos atstovui apie pagrindinės skolos sumokėjimą buvo žinoma nuo 2016-09-05. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovės elgesys nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu procesinių pareigų įgyvendinimu, papildomos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl pačios ieškovės veiksmų, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tarp šalių jos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Masevičiūtė