Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00386-2011-7

NUTARTIS

2011 m. spalio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovei advokatei L. Ž., atsakovui A. L., atsakovo atstovui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-682-721/2011 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Nurodo, kad teismas sprendime tik epizodiškai užsiminė apie ieškovės turimą turtą, tačiau neanalizavo koks ir kokios vertės yra ieškovės turtas, kokios pajamos gaunamos iš turimo turto. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė turi nekilnojamojo turto už daugiau nei 100000 Lt. Mano, kad ieškovė yra nesąžininga, nes siekdama išvengti prievolės dėl išlaikymo, nepateikia visų įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį. Todėl atsakovas pateikia VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2011-06-14 pažymą, kurioje yra informuojama, kad I. L. Ūkinių gyvūnų registre yra įregistruoti 6 pieninių veislių galvijai. Pati ieškovė šios aplinkybės nenurodė pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovė nenurodė, kokias pajamas kas mėnesį gauna iš 6 pieninių veislių galvijų. Be to, ieškovė gauna negrąžinamas Europos sąjungos išmokas, kurių dydžio ji taip pat nenurodė.

2. Nurodo, kad lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (tiek nekilnojamąjį turtą, tiek pajamas) atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovės. Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui skiria nuo 400 Lt iki 600 Lt, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo, esančio prastesnėje turtinėje padėtyje nei ieškovė, didesnę išlaikymo dalį.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir nepareikalavo išvados dėl ieškinio, nors byloje yra kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra būtina (LR CK 3.178 str.).

4. Nurodo, kad visą santuokos laiką atsakovas dirbo ieškovei ir jos tėvams visus ūkio darbus, tačiau jokių pajamų negaudavo, nes visos pajamos buvo investuojamos į ūkį. Uošvis S. Š. atsakovui sakydavo, kad yra jį įregistravęs savo ūkyje ir atsakovas yra socialiai draustas, už jį mokami mokesčiai valstybei. Tačiau užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių apie atsakovo valstybinį socialinio draudimo stažą paaiškėjo, kad atsakovas nebuvo įdarbintas ir nebuvo socialiai draustas ir jam nesiskaičiavo darbo stažas. Dėl to atsakovas yra priverstas kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (80-82 b. l.).

1. Nurodo, kad byloje kalba eina ne apie šalių turto dalybas, o apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, todėl aplinkybės, kad teismas neanalizavo koks ir kokios vertės yra ieškovės turtas bei kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise ieškovė I. L. valdo, šiai bylai reikšmės neturi. Pareigą išlaikyti savo vaikus įstatymas numato abiems tėvams, o atsakovas A. L. yra sveikas, darbingas ir dabar dirbantis, todėl pilnai gali skirti kas mėnesį vaikų išlaikymui teismo priteistą sumą.

2. Nurodo, kad atsakovas 2011 m. birželio 13 d. savo iniciatyva pavedimu į ieškovės I. L. asmeninę sąskaitą be ginčo, nors į antstolį dėl skubaus sprendimo vykdymo ieškovė nesikreipė, abiems vaikams pervedė išlaikymo sumą, iš viso 600 Lt. Mano, kad šis faktas byloja, jog atsakovas sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu.

3. Nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas ir išvados pateikimas neprivalomas, kadangi ieškovė buvo ir yra tinkama nepilnamečių vaikų atstovė byloje. Pareikštas ieškinys yra dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui, reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar jau priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo padidinimą byloje nėra pareikšta (94-96 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas mano, kad iš jo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista po 300,00 Lt per mėnesį sūnaus ir dukros išlaikymo suma yra per didelė, neatitinkanti jo materialines galimybes, jo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovės.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. L. ir ieškovė I. L. turi du nepilnamečius vaikus: sūnų L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą G. L., gim. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).

Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės pateiktų paaiškinimų, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 400-600 Lt, tačiau nurodo, kad jis nėra pajėgus teikti teismo priteistos 300,00 Lt per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui sumos. Teigia, kad jo finansinės galimybės leidžia dukros ir sūnaus išlaikymui mokėti tik po 150,00 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo sutikimas teikti 150 Lt per mėnesį išlaikymą vienam vaikui aiškiai neatitinka vaikų poreikių ir interesų, todėl pagrįstai laikė, kad 300 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 300 Lt kas mėnesį.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyto argumentai, kad teismas nevertino kokias pajamas gauna kas mėnesį ieškovė iš 6 pieninių veislių galvijų bei naudojasi negrąžinamomis Europos Sąjungos išmokomis, laikytini nepagrsįtais ir atmestinais.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra ganėtinai dar jauno amžiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2006-07-01 yra ūkininkė (3 b. l.) ir jos vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos yra apie 1000,00 Lt (45-49 b. l.). Ieškovė turi žemės sklypus, namą su pagalbiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime (25-43 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tiek žemė, tiek ūkiniai pastatai, tiek pajamos iš 6 pieninių veislių galvijų, tiek naudojimasis Europos Sąjungos išmokomis yra naudojami pajamoms iš ieškovės ūkininkės veiklos gauti ir tuo pačiu vaikų poreikiams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priteisdamas išlaikymą iš atsakovo nevertino tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai prastesnėje padėtyje nei ieškovės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pajamos 2010 m. rugpjūčio – 2011 m. vasario mėnesiais sudarė vidutiniškai 783 Lt, 2011 m. kovo-balandžio mėn. sudarė 701 Lt (17,61 b. l.), ieškinio padavimo metu atsakovas turėjo lengvąjį automobilį VW Passat, kurį 2011-03-15 pardavė savo motinai. Jo vardu buvo registruotas lengvasis automobilis Moskvič bei mopedas (19-20 b. l.). Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, turintis darbo rinkoje paklausią profesiją, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistas iš atsakovo išlaikymas po 300 Lt yra realus ir atsakovas iš savo pajamų yra pajėgus visiškai aprūpinti vaikus pagal jų poreikius, o atsakovo prastesnė tur­ti­nė pa­dė­tis ne­ga­li bū­ti pa­grin­du mažinti priteisto išlaikymo dydį.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300,00 Lt per mėnesį, o nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 300,00 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neįtraukė į bylą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir nepareikalavo išvados.

Išlaikyti nepilnamečius vaikus yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistino išlaikymo dydį, pagrįstai neįtraukė į bylą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir nepareikalavo išvados.

Teisėjų kolegijos sprendžia, kad apelianto nurodytas argumentas, jog visą santuokos laiką atsakovas dirbo ieškovei ir jos tėvams visus ūkio darbus negaudamas pajamų, nes visos pajamos buvo investuojamos į ūkį ir atsakovas nebuvo įdarbintas ir socialiai draustas, nėra susijęs sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad sudarius santuoką savo šeimą išlaikydavo ne iš pajamų gautų padedant ieškovės tėvams ūkininkauti. Todėl teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo A. L. apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. l d. 3 p. 6 p.,).

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,10 Lt (penkis litus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.