- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- e2YT-9728-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00994-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo brolis S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis V. G. (asmens kodas mirties dieną nebuvo suteiktas). Testamento brolis nepaliko. V. G. buvo pateikęs Agrarinės reformos tarnybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. ir P. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau nuosavybės teisės į 1,47 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkurtos buvo tik po brolio mirties, t. y. 2002 m. sausio 7 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-08-22. V. G. vardu registruotas 1,47 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną nuosavybės teisės buvo atkurtos ir pareiškėjui (jiems abiems registruotas 6 m pločio 700 kv. m. ploto kelio servitutas). V. G. savo šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo. Jų tėvai V. G. ir B. G. yra mirę. Gyventojų registro pažymoje V. G. broliu nurodytas tik pareiškėjas, tačiau šeimoje buvo keturi vaikai: brolis V. G. mirė (duomenys neskelbtini), brolis A. mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties likusiu turtu rūpinosi pareiškėjas. Jo turtą sudarė jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai. Viešajame registre jo vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota, nes tuo metu nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Kadangi V. G. vardu turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija nebuvo, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė, tačiau valdė ir tvarkė po jo mirties likusį kilnojamąjį turtą, o atkūrus nuosavybės teises prižiūrėjo ir brolio žemės sklypą, t. y. rūpinosi ne tik likusiais brolio daiktais, bet ir žemės sklypu, jį dirbo ir bendrai deklaruodavo pasėlius. Kadangi kitų įpėdinių nebuvo, pareiškėjas save laikė teisėtu įpėdiniu. Kai sužinojo, kad palikimo priėmimą reikia įteisinti, kreipėsi į notarų biurą, paaiškėjo, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti. Notarų biuro pranešime nurodyta, kad paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas, kaip mirusiojo V. G. brolis, priklauso ketvirtajai eilei įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą. Aukštesnės eilės įpėdiniai bei tos pačios eilės įpėdiniai yra mirę, t. y. vaikų, vaikaičių V. G. neturėjo, tėvai Vincas ir B. G. bei seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės yra mirę. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, notaras turės teisę išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl oficialiai galės savo nuožiūra disponuoti turtu, kurį po brolio mirties faktiškai valdo ir tvarko.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra bei nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į V. G. turtines teises ir turtą likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. G. palikimo perėjimą valstybei. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Brolis mirė (duomenys neskelbtini), nors dėl aplinkybių data gali būti netiksli. Brolis gyveno su mama, turtas buvo bendras, po mirties liko smulkmenos. Žemės sklypas atsirado, kadangi seneliai turėjo žemę, buvo atkurtos nuosavybės teisės. Po brolio mirties žemę prižiūrėjo, iš šešių šeimos narių jis likęs tik vienas.
5. Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas suprato, kad turtą valdo, tačiau nėra įformintas palikimo priėmimas. V. G. mirties dieną nuosavybės teisė nebuvo registruota, kadangi nuosavybės teisės atkurtos tik 2002 metais. S. G. buvo palikėjo brolis, vienintelis asmuo, kuris rūpinosi žemės sklypu. Sklypai ribojosi, po brolio mirties pareiškėjas žemę dirbo. Pareiškėjas deklaruodavo žemę, laikė, kad tai yra jo turtas. Palikimo priėmimo neįformino, tačiau faktiškai turtą valdė.
6. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
7. Liudytojas A. V. nurodė, kad S. G. ir V. G. žemę (duomenys neskelbtini) žemę dirbo kartu. Po V. G. mirties S. G. ir toliau rūpinosi žeme. Pats padėjo pjauti, griebti, kultivavo.
8. Liudytoja O. V. nurodė, kad žeme naudojasi S. G.. Yra buvę ne vieną sykį, žemės sklypas neapleistas. V. G. nelabai pažinojo. Po mirties jo turtą paveldėjo S. G.. Jai nekyla abejonių, kad žemės yra kažkieno kito nei S. G..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai, liudytojų parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėjas V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo brolis. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, V. G. mirė nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Palikėjo tėvai yra mirę, pareiškėjo nurodyti kiti broliai – V. G. ir A. G. – taip pat yra mirę, atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog V. G. vardu įregistruotas 1,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2002 m. sausio 7 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-22.
12. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir prižiūri likusius V. G. daiktus bei jo vardu registruotą žemės sklypą, sklype vykdo žemės ūkio veiklą, sklypu rūpinasi kaip savu, deklaravo užaugintus pasėlius (tai patvirtina ir deklaracija Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos), tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. G. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. liepos 15 d. pažyma patvirtina, jog į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusio (duomenys neskelbtini) V. G. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog S. G., mirusio V. G. brolis, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėjas S. G. yra mirusio V. G. brolis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.