- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-14-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Vilko pėda“
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Margarita Stambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ (anksčiau civilinėje byloje buvęs tretysis asmuo) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 40-42) prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (anksčiau civilinėje byloje buvo ieškovas) 638,53 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra vieno kambario buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame bute savo gyvenamąją vietą nuo 1989-05-23 yra deklaravęs A. P., I. P., I. P. sūnus D. B. Minėtos patalpos buvo atlaisvintos 2009-06-30. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-05-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas sudaro 638,53 Lt. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, kaip butų, kurie yra UAB „Vilko pėda” administruojamuose namuose, savininką, ragindamas sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Nesudarius rašytinės buto nuomos sutarties tretieji asmenys negali būti laikomi atsakovo buto nuomininkais bei atsakovo ir trečiųjų asmenų tarpusavio susitarimai negali sukelti jokių pasekmių ieškovui. Tai, kad ieškovas visą skolos susidarymo laikotarpį žinojo, jog minėtame bute gyvena tretieji asmenys, neturi įtakos atsakovo pareigai mokėti mokesčius už jam bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą ir išlaikymą. Teisės aktų pagrindu atsirandančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyviai yra namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir buto ar kitos name esančios patalpos savininkas. Ieškovas nurodė, kad nuolat ir reguliariai atsakovui pateikdavo informaciją apie atsakovui nuosavybės teise priklausančių butų įsiskolinimus, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, veikdama kaip socialinio būsto nuomininkas, nebuvo apdairus, rūpestingas ir sąžiningas civilinių santykių dalyvis ir tinkamai nepasirūpino jam priklausančio turto būkle. Net ir suteikus teisę tretiesiems asmenims naudotis atsakovui priklausančiu turtu, atsakovas išliko vienintelis ir teisėtas jo savininkas ir privalėjo tais pačiais pagrindais, kaip ir kiti namo bendraturčiai, prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros. Toks netinkamas atsakovo elgesys nulėmė tai, kad atsakovas, vykdydamas jam įstatymų pavestas socialinės politikos funkcijas, be jokio teisėto pagrindo, vienašališkai ieškovui perkėlė iš socialinės politikos vykdymo atsirandančią nemokumo riziką, nors būdamas lygiateisis civilinių teisinių santykių dalyvis už tokios rizikos atsiradimą privalėjo atsakyti pats.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-04-07 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilko pėda“ naudai 638,53 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (638,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-07-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 66 Lt. Atsakovui nurodžius, kad ieškovas UAB „Vilko pėda“, civilinėje byloje būdamas trečiuoju asmeniu, neturėjo teisės pareikšti savarankiškų reikalavimų, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 46 str. 2 d., tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Šioje civilinėje byloje UAB „Vilko pėda“ pareiškė savarankiškus reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybei. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsiėmė savo ieškinį A. P. ir I. P., ir siekdamas užtikrinti UAB „Vilko pėda“ teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, proceso greitumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, teismas sprendė, kad yra teisinga UAB „Vilko pėda“ savarankiškus reikalavimus, pareikštus Vilniaus miesto savivaldybei išnagrinėti civilinėje byloje, kurioje anksčiau ieškovu buvo Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovais A. P., I. P., o UAB „Vilko pėda“ buvo trečiuoju asmeniu. Teismas konstatavo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuo 2007-03-13. Minėtame bute nuo 1989-05-23 iki 2009-06-30 gyveno tretieji asmenys A. P. ir I. P. Atsakovas su trečiaisiais asmenimis nesudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Ieškovas UAB „Vilko pėda“ 2006-04-28, 2006-08-21, 2007-05-15 raštais informavo atsakovą dėl nesudarytos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties ir susidariusios skolos už komunalines paslaugas, bet atsakovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų savo, kaip minėto buto savininko, interesų užtikrinimui ir įgyvendinimui, todėl ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Teismas motyvavo, kad toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Atsakovas, kaip minėto buto savininkas, nesudaręs su trečiaisiais asmenimis buto nuomos sutarties, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, patiektą elektros energiją ir kitas paslaugas, nes trečiųjų asmenų naudojimasis minėtu butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti minėtas paslaugas. Be to, CK 6.584 str. 1 d. pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarką reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja komunalinių paslaugų teikėjų ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Todėl minėtas teisės aktas nesudaro teisinio pagrindo pripažinti byloje trečiuosius asmenis atsakingus tiesiogiai ieškovui (2009-10-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-621-566/2009). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą praktiką savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą (LAT 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė negali perkelti nemokumo riziką bendrojo naudojimo objektų administratoriui, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė, kaip buto savininkė, siekė sudaryti buto nuomos sutartį, aptariant tvarką dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų ir teritorijų valymas, liftų priežiūra ir kt.) yra savarankiški mokesčiai (CK 6.584 str. 1 d.). Dėl to, kad atsakovas, kaip minėto buto savininkas, nėra sudaręs sutarties su trečiaisiais asmenimis dėl nuomos ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkos, bei įvertinus trečiojo asmens vengimą atsiskaityti už komunalines paslaugas, mokesčiai už komunalines paslaugas priteistini iš buto savininko (savivaldybės). Teismas padarė išvadą, kad įsiskolinimą, tenkantį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už per laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-05-31, priskaičiuotus mokesčius už (duomenys neskelbtini) namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, remontą ir komunalines paslaugas, privalo apmokėti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tretysis asmuo UAB „Vilko pėda“ negali reikšti savarankiškų reikalavimų būtent šioje civilinėje byloje, kadangi trečiojo asmens reikalavimas savo dalyku nėra tapatus reikalavimui, dėl kurio ginčijosi pirminės ginčo šalys. Tokius argumentus Vilniaus miesto savivaldybė grindė CPK 296 str. 1 d. 12 p., Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-747-728/2009, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimu Nr. 33/03. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo priimti sprendimą UAB „Vilko pėda“ pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų palikti nenagrinėtą. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų. Klausimą dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų priėmimo ar atmetimo teismas privalėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą proceso nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje ginčas tarp pirminių ginčo šalių išsisprendė taikiai, t.y. atsakovai A. P. ir I. P. išsikėlė iš ginčo patalpų savo noru, ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė 2009-09-23 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo šioje civilinėje byloje. 2009-09-25 nutartimi buvo patenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla nutraukta. Po šios nutarties teismas priėmė dar vieną – 2009-10-19 nutartį, kurioje nurodoma, kad buvo padaryta klaida dėl ko buvo būtina ją pataisyti. Tai, ką teismas įvardina kaip rašymo apsirikimą iš tiesų yra tai, kad teismas laiku neišsprendė trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų klausimo, dėl ko ir buvo taisoma 2009-09-25 nutartis. Šuo atveju buvo pažeista CPK 276 str. nuostatą, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiuo atveju, teismas iš esmės pakeitė sprendimą, nuspręsdamas, kad civilinė byla nutraukiama tik dalyje dėl ieškovo ieškinio. Šioje 2009-10-19 nutartyje, teismas, kaip argumentą ištaisyti jau anksčiau priimtą 2009-09-25 nutartį, nurodo tai, kad byloje yra gautas trečiojo asmens ieškinys. Visiškai neaišku, kaip būtent šioje civilinėje byloje tretysis asmuo galėjo pareikšti savarankišką ieškinį, kurio ir pagrindas ir dalykas iš esmės skiriasi nuo pradinio ieškinio pagrindo ir dalyko. Teismas priimdamas minėtą 2009-10-19 nutartį pažeidė procesines teisės normas. Apeliantas taip pat pažymi, kad A. P. ir I. P., gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravę jau nuo 1989-05-23, I. P. sūnus D. B. - nuo 2008-05-13, o UAB „Vilko pėda“ visą laikotarpį, už kurį prašo priteisti įsiskolinimą, žinojo, kas minėtame bute gyvena ir kokiu pagrindu bei pripažino, kad bute gyvena aukščiau nurodyti nuomininkai. Vilniaus miesto valdyba 2001-01-18 priėmė sprendimą Nr. 61V, kuriuo įpareigojo seniūnijų uždarąsias akcines bendroves iki 2001-05-31 perrašyti nuomojamų butų nuomos sutartis. Tuo metu UAB „Vilko pėda“ buvo savivaldybės įmone, todėl kaip namą (duomenys neskelbtini) administruojanti įmonė, turėjo pareigą sudaryti rašytinę nuomos sutartį su A. P. ir I. P. Taigi šiuo atveju nei UAB „Vilko pėda“ nei teismas, priimdamas sprendimą negalėtų remtis ta aplinkybe, kad su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės sutarties ir todėl savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą, nes būtent dėl pačios UAB „Vilko pėda“ kaltės, t.y. Vilniaus miesto valdybos sprendimų nevykdymo, susidarė situacija, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su buto nuomininkais. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovė UAB „Vilko pėda“ niekada per įsiskolinimo laikotarpį nepateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitų už teikiamas paslaugas - priešingai sąskaitos buvo išrašomos bei pateikiamos ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkams kaip ir numato teisės normos. 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 punkte aiškiai numatyta, kad namo administratorius apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas, parengia ir iki kito (po praėjusio) mėnesio 10 kalendorinės dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, tvarko šių mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą. Taigi, jei patalpos yra nuomojamos mokesčiai yra skaičiuojami nuomininkams ir jie privalo atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Nagrinėjamu atveju yra formuojama ydinga teismų praktika, kad faktinis paslaugų gavėjas nebūtų įpareigotas apmokėti už faktiškai suteiktas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla iš teisės aktų nuostatų analizės. Formuojama praktika, kad tokiais atvejais skolas tektų apmokėti savininkui, bet ne nuomininkui, pažeistų ne tik teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės principus, bet taip pat būtų visiškai nesąžininga, nepagrįsta ir neteisinga kitų miesto gyventojų atžvilgiu. Tokiu atveju susidariusi situacija būtų palanki socialinio būsto nuomininkams ir toliau vengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo. Tokia praktika visiškai ignoruotų galiojančių teisės aktų nuostatas, numatančias, jog už komunalines paslaugas mokesčius apmoka nuomininkas, o nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai iš gyvenamųjų patalpų nuomininko išieškomi įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas taip pat pažymi, kad kalbant apie nuostatą dėl vieningos teismų praktikos formavimo, yra labai svarbi 2010-04-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Šioje byloje teismas nagrinėjo ginčą, kuris kilo siekiant nustatyti ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė. Šiuo LAT sprendimu buvo atmestas analogiškas pastatą administruojančios įmonės ieškinys.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nepriklausomai nuo to ar ginčas būtų nagrinėjamas toje pačioje byloje, ar civilinė byla Nr. 2-2555-643/2010 būtų buvusi nutraukta ir UAB „Vilko pėda“ būtų priversta pakartotinai su ieškiniu kreiptis į teismą, ginčas būtų vykęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Vilniaus miesto savivaldybės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų yra akivaizdus nesąžiningos civilinio proceso šalies siekis piktnaudžiauti procesinėmis taisyklėmis. CPK 328 str. įtvirtina draudimą iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliai pagrindais, todėl visi Vilniaus miesto savivaldybės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių taisyklių pažeidimų turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog būtent savivaldybė privalo atsiskaityti su jai nuosavybės teise priklausančio turto administravimo paslaugas teikiančiu subjektu. Ieškovas pažymi, kad namo administratorių ir buto savininką visų pirma sieja bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros teisiniai santykiai, o šių teisinių santykių turinio negali pakeisti buto savininko vienašališki veiksmai ar susitarimai su trečiaisiais asmenimis, todėl buto savininkas net ir išnuomojęs ar kokiu nors kitu pagrindu tretiesiems asmenims perleidęs teisę naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu išlieka atsakingu prieš bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugas teikiantį subjektą bei turi pareigą atsakyti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus namo administratoriaus atžvilgiu. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia civilinių teisinių santykių dalyviams tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokią nei teisės aktuose įtvirtinta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė jokių priemonių ir nedėjo jokių pastangų susitarimui dėl kitokios mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimo tvarkos nustatymo. Ieškovas pažymi, kad ne UAB „Vilko pėda“, bet Vilniaus miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė ir pati Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo pasirūpinti, jog visi mokesčiai už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas paslaugas būtų mokami tinkamai ir laiku, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, net ir turėdama informaciją apie nuomos sutarties nebuvimą, sistemingą nemokėjimą už suteiktas paslaugas bei didėjančius įsiskolinimus, nesiėmė jokių veiksmų ir visiškai nesirūpino jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto būkle, nesudarė nuomos sutarties ar bet kokio analogiško pobūdžio susitarimo su minėtame bute gyvenančiais asmenimis, todėl galima pagrįstai konstatuoti, kad toks Vilniaus miesto savivaldybės elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų ir būtų nesąžininga, kad dėl tokio netinkamo savininko teisių ir pareigų vykdymo nukentėtų sąžiningų trečiųjų asmenų, šiuo atveju UAB „Vilko pėda“ interesai. Vien žinojimo, kad minėtame bute gyvena A. P. ir I. P. dar nepakanka, jog tarp namo administratoriaus ir butu besinaudojančių asmenų atsirastų tarpusavio teisės ir pareigos bei tikrasis administravimo teisinių santykių subjektas būtų atleistas nuo pareigos prisidėti prie jam nuosavybės teise priklausančio buto priežiūros ir išlaikymo. Vilniaus miesto savivaldybė nesudarydama nuomos sutarties bei nevykdama jokios nuomos sutarties sąlygų kontrolės, vienašališku savo sprendimu nepagrįstai perkėlė iš socialinio būsto nuomos atsirandančia riziką paslaugų teikėjui. Vilniaus miesto savivaldybė, Vietos savivaldos įstatymo pagrindu vykdydama socialinio būsto suteikimo funkciją, žinojo ir turėjo žinoti, kad socialinį būstą gaunantys asmenys dažnai nemoka jokių su naudojimusi jiems perleistu butu susijusių mokesčių, tarp jų ir atsakovui mokamo nuomos mokesčio, todėl privalėjo imtis tinkamų veiksmų siekiant užkirsti kelią nuolatiniam socialinio būsto nuomininkų skolų už suteiktas paslaugas didėjimui. Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Nepaisant to, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, kas turi atsakyti už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, pastato eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau abiejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, todėl nagrinėjant šį ginčą nėra pagrindo remtis minėta nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kad UAB „Vilko pėda“ negali reikšti savarankiškų reikalavimų būtent šioje civilinėje byloje, kadangi UAB „Vilko pėda“ reikalavimas savo dalyku nėra tapatus reikalavimui, dėl kurio ginčijosi pirminės ginčo šalys. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti UAB „Vilko pėda“ teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, proceso greitumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad yra teisinga UAB „Vilko pėda“ savarankiškus reikalavimus, pareikštus Vilniaus miesto savivaldybei, išnagrinėti civilinėje byloje, kurioje anksčiau ieškovu buvo Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovais A. P., I. P., o UAB „Vilko pėda“ buvo trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtų neteisinga UAB „Vilko pėda“ atžvilgiu, jei savarankišką reikalavimą pareiškusios šalies reikalavimas, atitinkantis CPK nustatytus reikalavimus, apmokėtas žyminiu mokesčius ir kita, būtų atmestas vien dėl formalaus pagrindo.
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 6-7). Remiantis ieškovo pateiktu išrašu iš asmeninės sąskaitos (b.l. 44-45) apie skolos dydį ir priskaičiuotus bei nesumokėtus mokesčius, skola už paslaugas (eksploatacines išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, administravimo paslaugas, bendrą elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt.) pradėjo formuotis nuo 2008 m. Ieškovas prašė priteisti 638,53 Lt skolą už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-05-31. Į bylą pateikti ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, statusą patvirtinantys dokumentai (2003-02-06 Savivaldybės ir daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus UAB „Vilko pėda“ sutartis (b.l. 89-91), 2008-08-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl administracijos direktoriaus 2008-04-11 įsakymo Nr. 30-740 „Dėl UAB „Vilko pėda“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo (b.l. 50)).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką.
Minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. ir, kaip minėta, skolą grindė išrašu iš asmeninės sąskaitos, kuriame atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys - administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos.
CK 4.236 str. 1 d. nustato, kad administravimas - tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas gali būti skiriamas butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat - bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 str. 1 d.).
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 str. 2 d.), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 str. 3 d.). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002-05-28 nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002-06-01), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.
Administratorius turtą administruoja CK 4.240 str. pagrindu ir jo veiklai taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 str. 2, 6 d.). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 p., pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 str. 1 d. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 p. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 6.1 p.), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 p.), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 p.). Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 p.). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 p., pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 str. 1 d. dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), o sudarant nuomos sutartį su nuomininku gali būti numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 p.). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. ir I. P. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1989-05-23. UAB „Vilko pėda“ visą laikotarpį už kurį prašo priteisti įsiskolinimą, žinojo, kas minėtame bute gyvena ir kokiu pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina prie Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio pateikto 2007-09-19 UAB „Vilko pėda“ rašto Nr. 498A su priedu nuorašas (b.l. 16-19). Rašto priede pateikiami duomenys apie UAB „Vilko pėda“ eksploatuojamus Vilniaus miesto savivaldybės išnuomotus (arba neapgyvendintus) butus 2007-08-31 dienai. Priedo 102 eilutėje nurodomas butas (duomenys neskelbtini), kurio nuomininku įvardijamas asmuo - J. P. (J. P. - atsakovo A. P. sutuoktinė, mirusi 2008-09-22). Vilniaus miesto valdyba 2002-03-14 priėmė sprendimą Nr. 533V, kuriuo įpareigojo savivaldybės uždarąsias akcines bendroves pateikti Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriui dokumentus apie Savivaldybės butų fondo nuomininkų skolas, priteistas teismų už buto nuomą, teikiamas komunalines paslaugas (b.l. 87). Taip pat 2003-02-06 buvo sudaryta sutartis Nr. 11 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilko pėda“ (b.l. 89-91). Šios sutarties 4 punkte yra numatyta, kad administratorius įsipareigoja teikti kitas, neaptartas administratoriaus veiklą reglamentuojančiuose aktuose, paslaugas, jeigu užsakovas to pageidautų. O paslaugos yra tokios užsakovo nuosavybėje esančių neprivatizuotų butų nuomos mokesčių apskaičiavimas, sąskaitų už nuomą ir komunalines pateikimas nuomininkams, nuomininkų atsiskaitymų apskaita, įsiskolinimų išieškojimas ir lėšų pervedimas į užsakovo nurodytą sąskaitą. Taigi pagal šią sudarytą sutartį būtent UAB „Vilko pėda“ turėjo teikti informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie neprivatizuotų butų nuomininkus bei jų įsiskolinimus. Taigi UAB „Vilko pėda“ negalėjo nežinoti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas J. P. ir jos šeimai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto valdyba 2001-01-18 priėmė sprendimą Nr. 6IV, kuriuo įpareigojo seniūnijų uždarąsias akcines bendroves iki 2001-03-31 perrašyti nuomojamų butų nuomos sutartis (b.l. 88). Taigi UAB „Vilko pėda“, kaip namą (duomenys neskelbtini) administruojanti įmonė, turėjo pareigą sudaryti rašytinę nuomos sutartį su buto nuomininkais - J. P., A. P. ir I. P. Šiuo atveju UAB „Vilko pėda“ negali remtis ta aplinkybe, kad su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės sutarties ir todėl savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą, nes būtent dėl pačios UAB „Vilko pėda“ kaltės, t.y. Vilniaus miesto valdybos sprendimų nevykdymo, susidarė situacija, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su buto nuomininku.
Ginčo laikotarpiu savivaldybei priklausančių butų nuomos mokesčio dydžio klausimai buvo reglamentuojami Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje, patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570. Šioje tvarkoje apskaičiuojant nuomos mokestį nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine priežiūra (eksploatavimu). Vadinasi, jeigu UAB „Vilko pėda“, būtų vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V numatytą pareigą sudaryti nuomos sutartis su nuomininkais, nuomos sutartyje į nuomos mokesčio sumą bendrojo naudojimo objektų administravimo bei eksploatacinės išlaidos negalėtų būti įtrauktos, sutartis turėtų būti sudaryta pagal Vilniaus miesto tarybos patvirtintą pavyzdinę (tipinę) formą ir tiek mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas, tiek mokėjimai už bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatacines paslaugas turėtų sutartyje būti aptarti kaip nuomininko prievolė.
Nurodytų teisės aktų bei faktinės situacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 str. 4 d.).
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 str. 3 d., 4.236 str. 2 d.). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilko pėda“ yra atestuotas ir turi teisę teikti nekilnojamojo turto administratoriaus paslaugas. Jis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimais bei administracijos direktoriaus įsakymais paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Taigi, savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba bei administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė UAB „Vilko pėda“ konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Šiuo atveju, kai CK 4.84 str., kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, turėjo įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra nepagrįstas.
Trečiosios grupės išlaidos – išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan., kaip minėta priskirtinos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių savivaldybės gyvenamosios patalpos išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos iš savivaldybės CK 4.82 str. 3 d. bei 4.84 str. 4 pagrindu. Be to, CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintame Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas tvarkos apraše tiesiogiai nurodyta, jog šiuos mokesčius moka savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Vilko pėda“ 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.