- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3513-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02562-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Justarela“
- Kreditorius
- mažosios bendrijos „Raiva LT“
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Justarela“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės mažosios bendrijos „Raiva LT“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Justarela“ dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Raiva LT“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Justarela“ dėl be teisinio pagrindo gautų 30 000 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir piniginių lėšų, esančiuose banko sąskaitose, priklausančių skolininkei, arešto.
2. Nurodė, kad MB „Raiva LT“ pavedimu klaidingai į UAB „Justarela“ banko sąskaitą pervedė 30 000 Eur sumą. Pažymi, jog šalys nėra sudariusios jokios sutarties ar jokio kito susitarimo dėl prekių, paslaugų, darbų, turto, teisių ar kito dalyko įsigijimo, perleidimo ir neturi jokių tarpusavio teisinių santykių. Tokiu būdu UAB „Jurastela“, neturėdama teisinio pagrindo, įgijo 30 000 Eur. Kreditorė teigia, jog 2024-07-26 pranešimu kreipėsi į UAB „Jurastela“ su prašymu be teisinio pagrindo gautą turtą pervesti į MB „Raiva LT“ atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki 2024-08-09, tačiau skolininkė iki šiol nėra to padariusi.
3. Kreditorė MB „Raiva LT“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: taikyti piniginių lėšų, priklausančių skolininkui Lietuvos Respublikoje registruotuose bankuose areštą ir nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, įskaitant skolininko vardu registruoto automobilio MERCEDES BENZ ML 350 BLUETEC 4MATIC2, priklausančių skolininkui areštą. Nurodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi bendraujant su UAB „Justarela“ telefonu, ji skolos nesumokėjimą grindžia apyvartinių lėšų trūkumu, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko mokumo. Pažymi, jog skolininkės nemokumas grindžiamas ir viešai prieinamais duomenimis, kuriuose matoma, jog UAB „Justarela“ yra nuolat skolinga valstybinei mokesčių inspekcijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Justarela“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises 30 000 Eur sumai, šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas. Nustatė, kad:
4.1. jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei UAB „Justarela“, kadangi skola dėl be teisinio pagrindo gauto turto grąžinimo iki dabar (daugiau nei metus laiko) kreditorei nėra grąžinta, kadangi skolininkei UAB „Justarela“ trūksta apyvartinių lėšų, o tokiu atveju, kyla pavojus, jog skolininkė negrąžins be teisinio pagrindo gauto turto;
4.2. laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas gali lemti tai, kad, neareštavus skolininkės turto, kreditorė gali prarasti galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę, išieškant jai priteistas lėšas, todėl prašymas tenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas bei jį patvirtinantys įrodymai, tikėtinai pagrindžia kreditorės reikalavimus bei darė išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė UAB „Justarela“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės MB „Raiva LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad:
5.1. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mokestinės sumos pagal atliktą pavedimą. Skolininkės teigimu, trečdalis sumos, t. y. 10 500 Eur kreditorei jau buvo grąžinta, tačiau MB „Raiva LT“ ir jos vadovas reikalauja grąžinti skolą visa apimtimi, taip siekdamas pralobti UAB „Justarela“ ir jos vadovo sąskaita;
5.2. kreditorė deklaratyviai nurodė, kad skambino UAB „Jurastela“ vadovui ir reikalavo grąžinti skolą, o pastarasis nurodė, jog skolininkė neturi apyvartinių lėšų, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų;
5.3. kreditorė prašyme dėl laikinųjų priemonių taikymo nurodydama, jog kyla pagrįstų abejonių dėl skolininkės mokumo, rėmėsi prielaida, jog be teisinio pagrindo gauto turto negrąžinimas nuo 2024‑07‑26 iki UAB „Jurastela“ 5 491,81 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), reiškia, jog skolininkė turi mokėjimo problemų. UAB „Jurastela“ patikslina, jog prievolę VMI visiškai įvykdė 2025-07-27, o šiai dienai (2025‑09‑02 duomenimis) skolininkės mokestinė nepriemoka VMI siekia 492,67 Eur, kas patvirtina, jog UAB „Jurastela“ neturi mokėjimo problemų ir aktyviai vykdo veiklą, o nežymi nepriemoka nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumo ir/ar galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo ir yra standartinė verslo vykdymo praktika. Skolininkė neslepia savo turto, o priešingai – vykdo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditore;
Šalies argumentai
5.4. būtent kreditorė yra nesąžininga, kadangi MB „Raiva LT“ vadovas šiuo metu yra pradėjęs tos pačios skolos išieškojimą ir iš J. A., ir iš UAB „Justarela“.
6. Kreditorė MB „Raiva LT“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-08-25 priimtą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad:
6.1. skolininkė UAB „Jurastela“ nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos dėl prima facie ieškinio pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradinėje bylos stadijoje, kurioje vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas. Šioje stadijoje, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais;
6.2. skolininkė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nebuvimo ir nepaneigė prezumpcijos dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kreditorės pareiškime nurodytas aplinkybes, jog skolininkė į reikalavimus grąžinti lėšas nereaguoja bei neturi jokios pateisinamos priežasties negrąžinti piniginių lėšų kreditorei. Skolininkė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad reikalavimo suma jai yra nereikšminga ir esant kreditorei palankiam teismo sprendimui skolininkė galės šį teismo sprendimą įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria skolininkei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Šiuo atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
10. Vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Šiuo atveju byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs kreditorės reikalavimus ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Pastebėtina, jog skundžiama nutartis pradėta procese dėl teismo įsakymo išdavimo. 2025-08-27 pareikšti prieštaravimai, 2025-09-11 byloje pateiktas ieškinys, kuris priimtas 2025-09-16 nutartimi ir teismo įsakymas panaikintas.
11. Konstatavus, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Justarela“, kadangi skola dėl be teisinio pagrindo gauto turto grąžinimo iki dabar (daugiau nei metus laiko) kreditorei nėra grąžinta, kadangi skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Justarela“ trūksta apyvartinių lėšų, o tokiu atveju, kyla pavojus, jog skolininkė negrąžins be teisinio pagrindo gauto turto. Apyvartinių lėšų trūkumą, teismas konstatavo atsižvelgęs tik į kreditorės argumentą, jog skolininkė nuolat skolinga VMI.
12. Teismų praktikoje nurodoma, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas. Tik antrosios situacijos atveju (t. y. nustačius skolininko nesąžiningumą) prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019). Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019).
13. Ieškovė būtent tokiame kontekste apeliantės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Tokia aplinkybė, jog skolininkei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, patvirtinančių galimą apeliantės nesąžiningumą, taip pat nenustatinėjo ir nenustatė (CPK 178 str.), o vien ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo mastas, kurio nurodymas visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, apeliantės nesąžiningumo nepreziumuoja.
14. Aplinkybė, susijusi su asmens buvimu ginčo šalimi byloje, savaime nerodo skolininkės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020‑05‑21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-1120/2020). Todėl tas faktas, kad skolininkė nesumokėjo kreditorės prašomos priteisti skolos, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bet nėra pakankamas pagrindas skolininkės turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorei, siekiančiai, kad antrajai ginčo šaliai būtų taikomi disponavimo turtu suvaržymai, teko įrodinėjimo pareiga. Vien kreditorės pateikti duomenys apie skolininkės skolas VMI neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, kad skolininkės finansinė padėtis yra bloga ar ateityje gali pablogėti, ir kad, sužinojusi apie pareikštą reikalavimą, dėl to gali turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims. Kaip teisingai nurodo skolininkė, vien tik VMI nepriemoka nepatvirtina jos nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu ar vengimo įvykdyti būtent ieškovei būsimo galimai palankaus teismo sprendimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartą teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininkei nepagrįstai suvaržo jos teises. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 ir 338 straipsniais,
nutaria:
Skolininkės UAB „Justarela“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Plungės rūmų 2025-08-25 priimtą nutartį ir kreditorės MB „Raiva LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.