Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-43801-918/2017 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui K. K. (K. K.) dėl žemės sklypo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui (CPK 135 str.). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas neleidžia iškelti civili­nės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas ieškinyje nenurodė, kokios Civilinio proceso normos (toliau –CPK) yra pažeistos, paduodant ieškinį. Tačiau iš nutarties turinio spręstina, kad teismas sprendė esant netinkamai suformuluotą ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimą) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nors iš dalies sutiktina, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas klaidingai, tačiau iš jo aiškiai matyti, kokio tikslo juo siekiama – preliminariosios sutarties panaikinimo. Ieškinio aplinkybės taip pat suformuluotos pakankamai aiškiai ir suprantamai, kad į preliminariosios sutarties tekstą buvo įtrauktas punktas, dėl kurio su ieškove nebuvo tartasi, o dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ieškovė sutarties teksto nesuprato. Be to, ieškovė sutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad ji nebuvo patvirtinta notaro. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškinio trūkumai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo buvo nustatyti nepagrįstai.Teismas įpareigojo pagrįsti, kad su įtrauktų trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti siejamas būsimas teismo sprendimas. Sutiktina su teismo argumentu, kad šalis turi pagrįsti įtrauktų trečiųjų asmenų dalyvavimo poreikį, nes dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų šalys gali patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, toks ieškinio trūkumas neturėtų būti laikomas esminiu, dėl kurio ieškinys negalėtų būti priimtas, nes teismas, esant akivaizdžiai nepagrįstai įtrauktiems tretiesiems asmenims, pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje gali pašalinti tokį trečiąjį asmenį iš bylos nagrinėjimo. Taigi šio ieškinio trūkumo nepašalinimas neturėtų įtakos ieškinio priėmimui.Ginčijama nutartimi ieškovė įpareigota nurodyti priežastis, dėl kurių ji savo teisių ir interesų negali adekvačiai apginti kitais gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad šis ieškinio trūkumas nustatytas nepagrįstai. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš pateikto prašymo nėra aišku, ko prašo ieškovė – atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą. Tačiau iš ieškinio turinio pakankamai aišku, kad ieškovė prašo atidėti ieškinio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl šis trūkumas nustatytas nepagrįstai.Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde tvirtinama, kad prie ieškinio yra pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo bei prašymo priedai. Tačiau nei prie ieškinio, nei prie atskirojo skundo nėra pridėtas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nei ieškovės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai.CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ieškinyje ir prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, prašymą grįsdama sunkia turtine padėtimi, tačiau nepagrindė savo turtinės padėties, nepridėjo jokių įrodymų. Be to, prašyme nėra pagrįsta, kad ateityje ieškovės padėtis pagerės, nepateikti šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys. Tuo tarpu, kaip jau minėta, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis.Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis keistina, iš jos pašalinant įpareigojimus ieškovei: tikslinti ieškinio reikalavimą ir ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes; nurodyti priežastis, dėl kurių ieškovė savo teisių ir interesų negali adekvačiai apginti kitais gynimo būdais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, nurodytus pirmosios instancijos teismo, bei pagrįsti ieškovės turtinės padėties pagerėjimą ateityje arba pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį, iš jos pašalinant įpareigojimus ieškovei: patikslinti ieškinio reikalavimą ir ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes; nurodyti priežastis, dėl kurių ieškovė savo teisių ir interesų negali adekvačiai apginti kitais gynimo būdais.

Likusioje dalyje ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei iki 2017 m. vasario 14 d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis bei pagrįsti ieškovės turtinės padėties pagerėjimą ateityje arba pateikti teismui duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.