Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-89-918/2018 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui K. K. dėl preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo panaikinimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei B. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį, sudarytą ieškovės B. B. ir atsakovo K. K., dėl įsipareigojimo ateityje parduoti 178 arus žemės sklypą ir dvibutį gyvenamąjį namą, pripažinti negaliojančia. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas iš ieškovės jo naudai priteisti 1000 Eur avanso ir 5000 Eur baudos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės B. B. atsakovo K. K. naudai 1000 Eur avansą, 3000 Eur baudos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 4,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį pripažįstant negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieškovei dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškovė, formuluodama apeliacinio skundo dalyką, jį sieja tik su savo reikalavimų išsprendimu, tačiau dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti priešieškinio reikalavimai, ieškovė apeliaciniame skunde jokio prašymo nereiškia. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – patikslinti, ar apeliantė skundžia visą teismo sprendimą, ar jo dalį, t. y. ar siekia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertintų tik teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, ar siekia, kad būtų įvertintas teismo sprendimo teisėtumas ir dėl priešieškinio reikalavimų. Atitinkamai apeliantė įpareigota patikslinti apeliacinio skundo dalyką (reikalavimą). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei apeliantė skundžia visą teismo sprendimą, žyminis mokestis už apeliacinį skundą turėtų būti apmokėtas ne tik dėl neturtinių ieškinio reikalavimų, bet ir dėl turtinių priešieškinio reikalavimų, su kurių išsprendimu ieškovė nesutinka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vilkinamas nuo 2017 m. spalio 4 d., teismas nepagrįstai nepriėmė ieškinio, buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą, neteisėta nutartis panaikinta ir dėl to bylą nagrinėjanti teisėja buvo neobjektyvi. Apeliacinio skundo nepriėmimas šiuo atveju rodo teismo šališkumą atsakovo atžvilgiu. Jokių kitų išimčių nei numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnyje, suteikiančių teismui teisę nepriimti jos apeliacinio skundo, teisės aktai nenustato. Minėtame straipsnyje nurodyti atvejai apeliantei pateikiant apeliacinį skundą nenustatyti.Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas yra suformuluotas aiškiai ir argumentuotai, bylos nagrinėjimo ribos taip pat suprantamos. Apeliantė pasinaudojo savo pasirinkimo teise, kokia apimtimi apskųsti sprendimą, dėl priešieškinio nepasisakė, kadangi tokio noro nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tiek asmens teisė kreiptis į teismą, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Apeliacinis procesas prasideda nuo apeliacinio skundo padavimo ir jo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, patikrina, ar šis procesinis dokumentas atitinka CPK nustatytus apeliaciniam skundui keliamus turinio ir formos reikalavimus.CPK 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės (apeliantės) B. B. 2018 m. liepos 10 d. apeliacinio skundo turiniu, sprendžia, kad nėra aišku, kokią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį apeliantė skundžia, taip pat negalima nustatyti, kokio teisinio rezultato ji siekia, t. y. nesuformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo trūkumai laikytini esminiais, sudarančiais kliūtis tolesnei proceso eigai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė 2018 m. liepos 11 d. pateiktame skunde tiksliai neišdėstė, ar skundžia visą teismo sprendimą, ar jo dalį. Apeliacinio skundo reikalavimų dalyje taip pat nenurodyta, koks prašymas, atsižvelgiant į skundžiamu teismo sprendimu priimtą rezultatą, yra reiškiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliantė pagrįstai įpareigota patikslinti apeliacinio skundo dalyką (reikalavimą) ir nurodyti konkrečią skundžiamo teismo sprendimo dalį, jei skundžiamas ne visas teismo sprendimas; priklausomai nuo skundžiamos teismo sprendimo apimties, apeliacinį skundą apmokėti atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti apeliacinį skundą CPK 315 straipsnyje nurodytu pagrindu, bet, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, taikė CPK 316 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo apeliantės 2018 m. liepos 10 d. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo trūkumus, tinkamai aiškino ir taikė apeliacinio skundo reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nustatydamas terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta dėl nurodytų motyvų, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantei B. B. nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje, pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei (apeliantei) B. B. naują terminą iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.