- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 1-29-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00155-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- R. N., A. V., A. D.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij, Algimantas Kliunka
- Kategorijos
sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai, Ingai Krupauskienei, Rasai Pladaitei, Ingridai Muchinai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą, A. D. ir A. V. priklausantį didelės vertės turtą, t.y. dideles pinigų sumas, kurios žymiai viršijo jos gaunamas pajamas bei neturėdama sukaupto turto pinigine išraiška ar kitokia forma, pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, sudarytą su banku „Nordea" gavusi 499 709, 86 EUR ( 1 650 000,00 Lt) dydžio paskolą, turėdama šį kreditorinį įsiskolinimą bei pagal aukščiau nurodytą sutartį su banku būdama įsipareigojusi mokėti kas mėnesį jos pajamas viršijančias įmokas, žinodama, kad neturi ir neturės galimybių grąžinti iš A. D. ir A. V. apgaule užvaldytų pinigų:
2008 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kreipėsi į A. D., prašydama paskolinti jai 120 000 Lt, melagingai įtikino A. D. ir A. V., kad turi realią galimybę grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas ir jas grąžins iki 2008-07-28, 2008-06-27 Vilniuje, Šimulionio g. 5, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 120 000 Lt sumai ir nurodė pervesti šiuos pinigus į V. Z. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, po ko, suklaidintas A. V. 2008-06-27 pervedė 120 000 Lt į aukščiau nurodytą V. Z. priklausančią banko sąskaitą, po ko, ji, D. B., 2008-06-27 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytu laiku, t.y. 2008-07-28, nukentėjusiajam A. D. ir A. V. 120 000 Lt negrąžino, taip apgaule užvaldė svetimą turtą -120000 Lt ( kas atitinka 34 754 eurų 40 euro centų) sumą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kreipėsi į A. D., prašydama paskolinti jai 20 000 Lt, melagingai įtikino A. D., kad turi realią galimybę grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas ir jas gražins, po ko šis, būdamas D. B. apgaulės įtakoje, kreipėsi į savo draugą A. V., prašydamas paskolinti D. B. 20 000 Lt ir užtikrindamas, kad pastaroji pasiskolintą pinigų sumą tinkamai grąžins, po ko 2008-10-31 D. B. adresu Vilniuje, Šimulionio g. 5, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, apgaulei sustiprinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paprašė padaryti įrašą vekselyje „Laiduotojas S. K. asm. kodas (duomenys neskelbtini) bei pasirašyti, po ko šią pinigų sumą, 20 000 Lt, A. V. perdavė D. B., po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku -2008-11-15 nukentėjusiajam A. V. skolos negrąžino, taip apgaule užvaldė svetimą turtą - 20 000 Lt (kas atitinka 5 794 eurų 40 euro centų) sumą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2009-03-05 vėl kreipėsi į A. D., prašydama trumpam laikui - iki 2009-03-16, papildomai paskolinti 20 000 EUR sumą (69 000 Lt), melagingai įtikino A. D., kad turės galimybę laiku pasiskolintą pinigų sumą grąžinti, apgaulei sustiprinti paliko kaip užstatą jai nepriklausantį automobilį „Nissan Murano", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 EUR sumai ir taip išviliojo iš A. D. 20 000 EUR (69 000 Lt), po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku - 2009-03-16, nukentėjusiajam A. D. 20 000 EUR ( 69 000 Lt) negrąžino, taip apgaule užvaldė svetimą turtą - 20 000 EUR (69 000 Lt) sumą,
tokiu būdu ji apgaulės būdu įgijo ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą: nukentėjusiems A. D. - 129 000 Lt, o A. V. - 80 000 Lt priklausančias pinigines lėšas, viso padarydama jiems 209 000 Lt (kas atitinka 60 530 eurų 58 euro centų) turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.
D. B. apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą, R. N. priklausantį didelės vertės turtą, t.y. didelės vertės pinigų sumą, kuri žymiai viršijo jos gaunamas pajamas bei neturėdama sukaupto turto pinigine išraiška ar kitokia forma, pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, sudarytą su banku „Nordea", gavusi 499 709, 86 EUR (1 650 000,00 Lt) dydžio paskolą, turėdama šį kreditorinį įsiskolinimą bei pagal aukščiau nurodytą sutartį su banku būdama įsipareigojusi mokėti kas mėnesį jos pajamas viršijančias įmokas, taip pat pagal 2008-06-27 ir 2009-03-05 vekselius turėdama 129 000 Lt dydžio neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus A. D. bei pagal 2008-06-27 ir 2008-10-31 vekselius turėdama 80 000 Lt dydžio neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus A. V., žinodama, kad neturi ir neturės galimybių grąžinti iš R. N. apgaule užvaldytų pinigų:
įgijusi nukentėjusiojo R. N. pasitikėjimą, nes anksčiau turėjo su juo paskolinių santykių, sudariusi pasiturinčios verslininkės įvaizdį, 2009 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytą dieną, apgaule pasiskolino iš R. N. 250 000 Lt ir išrašė šiai sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, po ko apgaule, teigdama, kad pinigai reikalingi sudaryti naujam verslo sandoriui, 2009 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2009-06-15, pasiskolino 157 950 Lt ir išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, po ko, suėjus aukščiau nurodytuose vekseliuose pinigų grąžinimo terminui, pinigų negrąžino, o 2009-06-15 išrašė vieną bendrą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 407 950 Lt sumai, po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku - 2009-07-15, nukentėjusiajam R. N. 407 950 Lt negrąžino, tokiu būdu ji apgaule įgijo didelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. N. priklausantį 407 950 Lt turtą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.
Apklausta kaltinamąja D. B. kaltės nepripažino, parodė, kad gailisi ir atsiprašo, kad užtruko pinigų grąžinimas. Ji neneigia, kad skolinosi pinigus ir pagerėjus įmonės finansinei būklei pinigus grąžins. Paskolinti pinigai buvo panaudoti įmonėms „Vicus“ ir „VKK investicija“ verslo projektams vystyti. Kiekvieno bendravimo metu ji teikė informaciją ieškovams apie esamą situaciją, kada ir iš ko bus grąžintos skolos. Tiesiog įmonės „Vicus“ ir „VKK investicija“ atsidūrė tokioje situacijoje, kad reikėjo daryti restruktūrizavimą. Tokiu atveju akcininkai negalėjo savarankiškai spręsti kaip elgtis su turimu turtu ar jį realizuoti. Po bankų griūties didelių pastangų dėka išlaikė turtą. Šiai dienai turtas nėra prarastas. „Vikus“ – virš 21,6 milijono eurų nekilnojamo turto, o „VKK investicija“ - 3,2 milijono. Skolos sudaro vienoje įmonėje iki 100 tūkstančių litų, o kitoje – virš 200 tūkstančių litų. Plius banko kreditai. R. N. pats dalyvavo vystant verslą, buvo „Upynalės“ akcininkas, dalyvavo bendroje jungtinėje veikloje, uždirbo virš 600 tūkstančių litų pelno iš to projekto. Po to tas akcijas pardavė jiems, t.y. tai įmonei, kurioje ji dirba. A. D. penkis kartus iki 2008 m. birželio mėn. per banką darė pavedimus VKK ir Vicus direktoriui J.. Už šiuos kreditus A. D. turėjo naudos, gaudamas palūkanas. Tai neaišku kodėl šeštas kartas, kai pinigai buvo pervesti V. Z. jau yra ne civiliniai santykiai, o sukčiavimas.
Ji nei vieno karto neprisilietė prie pinigų, nes jie buvo atliekami pavedimu, išskyrus 20 tūkstančių eurų, už kuriuos iš karto buvo sumokėtos palūkanos ir paliktas užstatas monetų kolekcija. Už gautas paskolas ji pati pasiūlė pasirašyti vekselius kaip garantiją, nes jie tuo metu buvo pradėti praktikuoti. Ji tikėjo verslo sėkme. Tie skolinimosi santykiai buvo normalūs civiliniai santykiai. Kaip skolininko ir laiduotojo. Pinigai buvo skirti įmonei. Skolinimosi tikslus abu ieškovai žinojo. Pasiskolintus pinigus skirstė V. Z.. Pinigai buvo skolinamasi už palūkanas. Nebuvo susitarta dėl skolos grąžinimo pagal grafiką, nes pykosi A. D. ir V. Z.. Ji į pokalbius dėl skolos grąžinimo net nebuvo įtraukiama.
2008-05-10 bankas Nordea jai, kaip įmonių UAB „Vicus“ ir „VKK investicija“ akcininkei suteikė 477 873 eurų paskolą investicinio projekto Klaipėdos mieste užbaigimui, trūkstamų žemės sklypų įsigijimui. Visos paskolintos lėšos pagal pavedimą buvo pervestos UAB „VKK investicija“. Buvo įsigyti žemės sklypai, kurie buvo įkeisti už suteiktą paskolą. Dar 50 proc. nuosavų lėšų ir žemės sklypų įnešė „VKK Investicija“. Imdama tą paskolą ji nei nuosavybės, nei pinigų neturėjo, todėl buvo dviejų įmonių laidavimas. Palūkanų mokėjimas ir paskolos grąžinimas buvo numatytas ir vertinamas Paskolos komitete tik iš „VKK investicija“ veiklos ir gaunamų pajamų. Tokios paskolos buvo suteiktos kaip akcininkams tuo pačiu metu tiek Z. tiek J., ir tuo pačiu tikslu. Tik jų pinigai panaudoti „Vicus“ įmonės tikslams. Kadangi nebuvo užbaigta Kalniečių centro rekonstrukcija, nuomos pajamos sumažėjo, palūkanų mokėjimas ėmė strigti visų trijų paskolų. Su banku bendravo Z. ir J., tačiau jiems jokių įtarimų nėra pareikšta. Šiuo metu paskolų likučiai yra derinami ir jie yra nedideli. Už tas paskolas laiduoja bendrovės, kurių akcininkai yra fiziniai asmenys. Už ją laidavo „Vicus“ ir kaip solidarus skolininkas įsipareigojo atsakyti visu turtu ir lėšomis. Hipotekos lakšto numeris 03/1/2008/0006253.Kitas laiduotojas „VKK Klaipėda“ yra laidavimo sutartis. 2009 metais buvo įkeista papildomai turto. Tai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ji nepripažįsta sukčiavimo.
Šalies argumentai
Atsakydama į klausimus nurodė, kad iš A. D. buvo pasiskolinta 120 tūkstančių litų pavedimu ir 20 tūkstančių eurų, iš A. V. pasiskolinta 20 tūkstančių litų ir iš R. N. 200 tūkstančių litų. Šioje byloje su R. N. civiliniu ieškiniu ji nesutinka. V. Z. prašė R. N. paskolinti tuos 200 tūkstančių litų maždaug prie 6 mėn. iki vekselio pasirašymo. Buvo mokamos didelės palūkanos, praėjo terminas. R. N. pasakė, kad jei pasirašys ji dvigubą vekselį, tai jis palauks, o po to sakė susiskaičiuosime. R. N. nenorėjo į teismą. Ji tą vekselį nieko neįtardama pasirašė. Ir po mėnesio, neįspėjęs jų, R. N. kreipėsi pas notarą ir tada į antstolį. Ir tada jie jau su V. Z. derėjosi, kiek grąžinti. Ji pasirašė vekselį, jaučiasi atsakinga, tačiau tai V. Z. ir R. N. tarpusavio santykiai. Ir jei galėtų atiduoti 100 tūkstančių litų, tai R. N. viską atsiimtų.
Paskola iš Nordea banko yra ne jai, o įmonei. Ji tik pasirašė sutartį su Nordea banku. Skolinga ji, laiduotojai ir įmonės.
Dėl 2008-06-27 vekselio ir 120 tūkstančių litų paskolos paaiškino, kad ji pasirašė paprastą neprotestuotinąjį vekselį 120 tūkstančių litų sumai, šie pinigai buvo pervesti į V. Z. sąskaitą. Tai buvo eilinis kartas. Ji kreipėsi į A. D. dėl tos sumos, buvo nurodyta per kiek laiko grąžins, kokios yra palūkanos, apie kurias buvo sutarta žodžiu. Per kiek laiko turėjo grąžinti nepamena. Paprastai paskolos buvo iki pusės metų. Būtų grąžinusi iš įmonės Vicus lėšų, nes tie pinigai buvo įnešti į įmonę. Ji paklausė, ar A. D. galės paskotinti pinigų įmonės VKK investicija veiklai.Ji kalbėjo tik su A. D., kuris pasakė, kad gali paskolinti pinigų, jam padavė sąskaitos numerį į kurią pervesti pinigus. Pinigai buvo pervesti į V. Z. sąskaitą. V. Z. jai tų pinigų neatidavė. Ji tų pinigų neturėjo. A. V. tuo metu ji iš viso nepažinojo. Ir tie pinigai buvo panaudoti verslui. Jeigu jai būtų reikėję pinigų, ji jų V. Z. nebūtų pervedusi. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, vekselio įvykdymo terminui 2008-07-28 paskola nebuvo grąžinta. Ji prašė palaukti, kalbėjo. Tačiau reikėjo bankui mokėti palūkanas, vyko išgyvenimas, vis informuodavo A. D., sakydavo, kad viskas susitvarkys, gal grąžins skolą per pusmetį Tačiau vėliau A. D. nebelaukė, prasidėjo jau grasinimai, negeri dalykai, ateidavo su žmonėm iš įvairių struktūrų, kalbėdavo tik su V. Z.. Kaip pinigai buvo įnešti įmonei, taip iš įmonės lėšų jie ir turėjo būti grąžinti. Kur konkrečiai buvo panaudotos tos lėšos reikėtų klausti V. Z..
Dėl 2008-10-31 vekselio paaiškino, kad 2008-10-31 ji pasirašė vekselį 20 tūkstančių litų sumai. Ji A. V. nepažinojo, kreipėsi į A. D.. S. K. tuo metu jos labai prašė vienam mėnesiui paskolinti pinigų ir ji paskambino A. D. ar jis gali paskolinti 20 tūkstančių S. K.. Pastarasis pasakė, kad yra išvykęs ir pinigų paskolinti gali jo draugas. A. D. pasakė, kad atveš pinigus V. ir tada matė A. V. pirmą kartą. Ji pasirašė vekselį I.Šimuliono g. ofise, o pinigus jai perdavė A. V.. Gautus 20 tūkstančių ji perdavė S. K. atrodo tą patį vakarą. Su S. K. jokie paskolų rašteliai pasirašyti nebuvo. S. K. jai tų 20 tūkstančių litų negrąžino. Matė, kad pastaroji negali grąžinti pinigų. Įrašas vekselyje „laiduotoja S. K.“ ji nepamena kaip atsirado. Jos prašymu tą įrašą įrašė pati K..120 tūkstančių negrąžinta dėl sunkio įmonės padėties.
Dėl 2009-03-05 vekselio parodė, kad 2009-03-05 20 tūkstančių eurų vekselį ji pasirašė. Ji tiesiogiai skolinosi iš A. D., su juo kalbėjo. Jau buvo negrąžinta jam 120 tūkstančių litų paskola. Ji skolinosi trumpam laikui – mėnesiui, pati pasiūlė monetų kolekciją ir mašiną palikti. Mašiną paliko norėdama parodyti, kad greitai sugrąžins tuos pinigus. Kur tie pinigai buvo panaudoti ji nepamena. Tačiau nepavyko sukaupti pinigų. Jai tos monetos svarbios, jis jas nori susigrąžinti. Ji skolinosi tokiam terminui, kuris nurodytas vekselyje, t.y. iki kovo 16. Nissan Murano tada priklausė Nordea bankui, bet juo naudojosi UAB „Vicus“ darbuotojai. Paliekant mašiną kaip užstatą ar ji paaiškino D. kieno mašina, nepamena. Tačiau reikėjo važinėti, mašinos nebuvo, informavo J. ir tada jis parašė pareiškimą, kad grąžinti tą mašiną. J. apie susiklosčiusią padėtį paaiškino V. Z.. Pinigų negrąžino, o mašiną atsiėmė, nes ji buvo reikalinga verslui, tačiau liko monetos. Pinigai panaudoti tais pačiais tikslais, ji konkrečiai nepamena. Mašina buvo lizinguojama, o pagal panaudą ta mašina važinėjo ji. Dėl tų konfliktinių situacijų buvo kreiptasi dėl šio automobilio vagystės.
Dėl vekselių pasirašymo su N. paaiškino, kad R. N. už verslą buvo sumokėta gal 600 tūkstančių. Praėjus gal porai mėnesių Z. jo paprašė paskolinti 200 tūkstančių litų. Jis juos paskolino. Buvo pasirašytas vekselis Lukšio gatvėje. Ji tik pasirašė vekselį, o jokių santykių su N.neturėjo. Kur panaudoti šie pinigai negali pasakyti.
Kaltinime nurodyti pinigai šiai dienai nėra grąžinti. Negrąžinti dėl įmonių finansinės padėties.
Pakeitus prokurorei kaltinimą D. B. 2016-11-29 parodė, kad patikslinus kaltinimą jis yra melagingas. Ji kada skolinosi 120 tūkstančių ir pasirašė vekselį, V. nepažinojo. Tai D. jį galėjo suklaidinti. Ji jo suklaidinti negalėjo. Patvirtina, kad 120 tūkstančių iš A. D. ji skolinosi ir nesitikėjo, kad įmonė pinigų negalės grąžinti. Tačiau turto įmonė neprarado ir yra galimybė grąžinti pinigus. Laidavimo užrašas vekselyje ne jos rašytas, o K. ji prašė užrašyti laidavimą. Ar paaiškino V. dėl laidavimo ji nepamena, V. tikrai nesėdėjo ir nematė K.. V. tik paskolino pinigus. Nepamena, gal ir buvo taip, kad 2011 m. įformino 2008 m. paskolą K.. Kreipimąsi į policiją dėl mašinos inicijavo Z. ar J.. Kitų įsipareigojimų ji neturėjo, apie tai neinformavo nukentėjusiųjų. Ji nesiskolino iš N.. Pinigai negrąžinti dėl sunkios įmonių padėties. D. ir V. yra skolingos įmonės, o ne ji, todėl įmonės ir grąžins.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti kaltinamosios D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.103-106,7t.; 107-109,7t.) bei parodymai (b.l.112-113,7t.).
Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad su kaltinamąja D. B. 2006 m. jį supažindino D. S.. D. B. jam buvo apibūdinta kaip moteris už pinigus galinti sutvarkyti paskolą. Už 2006 metais gautą 100000 litų paskolą jis D. B. sumokėjo 1500 litų, juos paduodamas voke. Dalis gautos paskolos pinigų buvo panaudota, o kita dalis tiesiog buvo sąskaitoje. Praėjus kažkokiam laiko tarpui po paskolos gavimo jam paskambino D. B. ir pakvietė užsukti pakalbėti. Kai susitiko su D. B., pastaroji paprašė paskolinti pinigų už tam tikrą atlygį. Sakė, kad pinigai guli, nedirba, o jie perka žemės sklypus.
Dėl 120 000 litų sumos paaiškino, kad jis susitiko su D. B. Šiaulių banko filiale, Žirmūnuose, Vilniuje, jos darbo kabinete. 2008 metais D. B. paprašė jo paskolinti pinigų, sakė, kad yra perkami žemės sklypai, kad jie turi prekybos centrą, kalbėjo apie didelį verslą. Pinigų buvo prašyta žemės sklypų įsigijimui ir bizniui. Visą laiką buvo sakoma, kad jei tik prireiks per dvi dienas bus galima sugrąžinti pinigus. Jam atrodo, kad D. B. prašė būtent tokios sumos -120 000 litų. D. B. išaiškino jam, kad vekselis yra oficialus dokumentas, pati pasiūlė pasirašyti vekselį. Jis pats su vekseliais niekada nebuvo dirbęs. Nebuvo jų nei pasirašinėjęs, nei matęs. 2008-06-27 vekselis buvo pasirašytas vieno mėnesio terminui, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. D. B. motyvavo tuo, kad reikia palaukti, vis žadėjo grąžinti skolą. Jis kartu su A. V. lygiom dalim paskolino D. B. po 60 000 litų, viso 120 000 litų. D. B. nurodė pinigus pervesti į V. Z. sąskaitą. Sąskaitos numerį į kurią reikia pervesti pinigus, asmens vardą, pavardę taip pat davė D. B.. Pasirašant vekselį 120 000 litų sumai dalyvavo jis ir D. B.. Pinigus skolino D. B..
Dėl 20 000 litų sumos paaiškino, kad jis 2008-10-31 buvo Plungės kapinėse, kai paskambino D. B. ir pasakė, kad jai skubiai reikia pinigų, kažkam uždengti, staigiai, labai trumpam, reikia ją gelbėti. Tuomet jis paskambino A. V. ir paprašė padėti D. B.. Kiek žino A. V. atvežė tą sumą D. B. į Šimulionio gatvę, į jų turimą ofisą ir atidavė. Jis nežinojo, kad bus laiduotojas ir kad bus vekselis pasirašytas. Skolinant tuos 20000 litų jam nebuvo grąžinta prieš tai paskolinta pinigų suma. Buvo teisinamasi, kad parduodama, remontuojama, teigiama, kad ryt poryt grąžins, kad turi daug pinigų. D. B. žadėjo, kad kai bus gauta Invegos paskola, tai bus pradėta dalimis pinigai atidavinėti. Tačiau paskola pusantro milijono buvo gauta, o pinigai negrąžinti. Kiek jam žinoma, paskola buvo gauta 2009-12-24, o žadama gavus šią paskolą grąžinti pinigus nuo 2009 m. vasaros. Pasirašant vekselį 20 000 litų sumai kiek jam žinoma dalyvavo A. V. ir D. B.. A. V. sakė, kad ji buvo viena. Jis pats tuo metu buvo Plungėje. Asmens, kuris nurodytas vekselyje kaip laiduotojas – S. K. nepažįsta.
Dėl 20 000 eurų sumos paaiškino, kad 2009-03-05 buvo pasirašytas vekselis 20 000 eurų sumai. Tuo metu dvi paskolos jau buvo duotos, didelė dalis jo ir A. V. pinigų. 2009-03-05 D. B. prašė 20 000 eurų, nes jai labai reikia išmokėti algas Kalniečių prekybos centro darbuotojams, kad liūdna padėtis, krizė, žmonės pabėgs iš darbo, sakė „A. gelbėk“. Jis su A. V. buvo aikštelėje prie Pramogų banko, sėdėjo mašinoje. Ten atvyko D. B. su džipu, jis persėdo pas D. B., o A. V. liko. Jie dviese su D. B. tarėsi dėl 20 000 eurų kredito. D. B. prašė pinigų penkiom dienom. Tačiau jis pasiūlė ilgesnį terminą ir vekselį pasirašė iki kovo 16 dienos, t.y. į 11 dienų. Po to nuvyko į požeminį garažą, kur buvo paliktas džipas. Jis vis tikėjosi atgauti iš D. B. jau paskolintus pinigus ir šį kartą pasakė D. B., kad be užstato tos sumos – 20 000 eurų neduos. Taigi D. B. žinojo, kad jis be užstato pinigų neduos. Ji į susitikimą atvažiavo džipu. Kai buvo susitarta dėl pinigų, D. B. nuvairavo mašiną į garažą, užrakino ir paliko, o jis jai perdavė pinigus tuomet. Jis pats mašinos nežiūrėjo ir netikrino. Džipe buvo palikta monetų kolekcija prie užpakalinės sėdynės. Apie monetų kolekciją jis su D. B. bendravo iki to. Ji paliko tą monetų kolekciją džipe. Maždaug po mėnesio D. B. atvažiavo tos mašinos pasižiūrėti, paprašė užvesti, tačiau akumuliatorius buvo nusėdęs. Po kiek laiko dar prašė mašinos nuvažiuoti į Trakus, tačiau jis buvo išvykęs. Kai praėjo trys keturi mėnesiai jis pradėjo D. B. reikalauti pinigų.
D. B. su ta mašina visada važinėjo kaip su savo. Niekada jam nebuvo pagrindo įtarinėti, kad ta mašina gali priklausyti kam nors kitam. Ji važinėja su šita mašina, ji ją atiduoda. Jis matė, kad laikas eina, D. B. su juo nesišneka, pinigų negrąžina, liepia atvažiuoti, po to sako, kad serga, tai palaukus tris mėnesius dėl tų pinigų kreipėsi į teismus. Kreipėsi jis ir A. V.. Po kreipimosi gegužės 8 dieną apylinkės teismas priėmė sprendimą areštuoti jos turtą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mašina tuo metu buvo pas jį jau beveik 16 mėn., ji priklausė kaip dabar žino UAB „Vicus“, už ją buvo mokamas lizingas, jis mašinos neslapstė. Ir po to kai jie kreipėsi į teismą, J. kreipėsi dėl mašinos pagrobimo į policiją, pareiškimą nunešė B. dukra J., o džipą 2010 m. gruodžio 7 dieną beveik po dviejų metų pasiėmė V. Z.. Automobilis – džipas jo garaže buvo paliktas kaip užstatas ir prastovėjo beveik du metus. D. B. jam paliko automobilio raktelius, pasakė, kad dokumentai dėtuvėje. Dar su D. B. buvo susitarimas, kad ji automobilyje palieka monetų kolekciją. Žinojo, kad kolekcijoje keturiasdešimt kelios sidabrinės monetos ir 7 ar 8 auksinės monetos. Vekselį dėl 20 000 eurų sumos jis pasirašė pas D. B. automobilyje, dalyvaujant jam ir D. B., viską savo ranka pildė D. B.. Su D. B. nebuvo jokios kalbos kam tas automobilis nuosavybės teise priklauso.
Dar A. D. paaiškino, kad skolinant pinigus jis nieko nežinojo apie D. B. skolas. Jis kreipėsi į teismus civiline tvarka dėl D. B. neatiduotų skolų. Pagal jo kreipimąsi buvo priteisti iš D. B. pinigai. To sprendimo neskundė. Tie sprendimai buvo nukreipti vykdyti, buvo kreipiamasi į antstolį Jasaitį.
2015-02-25 teismo posėdžio metu A. D. papildomai nurodė, kad su D. B. buvo susitarę, kad monetos bus kaip užstatas, tačiau monetų nepakako, todėl kaip užstatas buvo paliktas ir automobilis. Jam monetų kolekcijos vertė tiksli nebuvo žinoma. Jis tik pasakė D. B., kad kolekcijos neužteks padengti pinigams. Ar D. B. sakė, kokia kolekcijos vertė nepamena. Ji sakė, kad kolekciją sudarė sidabrinės monetos ir kelios auksinės. Jis numanė, kad vertė gali būti 20 000 litų. O skolinta buvo žymiai didesnė pinigų suma. Vekselis 120 000 litų sumai buvo išrašytas D. ir V. vardu, nes jis pats tiek pinigų neturėjo ir paskolai su V. susidėjo po 60 tūkstančių. Iki tol kol kreipėsi į teismus civiline tvarka su juo bendravo Z. ir B.. Teismuose vykstant civiliniams ginčams derybose dėl skolos grąžinimo su niekuo nebendravo skolos grąžinimo klausimais. Į VKK investicija Lukšio gatvėje Vilniuje buvo atvykęs vieną kartą su antstolės padėjėju T. J..
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti nukentėjusiojo A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.107-108,1t.; 113-117,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino.
Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. D. jam pažįstamas nuo vaikystės, nukentėjusysis R. N. nepažįstamas, kaltinamoji D. B. nepažįstama. Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad jis pateko į šitą situaciją paskolindamas pinigus vieną kartą asmeniškai ir atvežant pinigus į D. B. ofisą, o kitą kartą pervesdamas pinigus draugo A. D. prašymu paskolinti lygiomis dalimis 60 000 litų į D. B. nurodyto žmogaus sąskaitą.
Pirmas kartas buvo kai 2008 m. birželio mėn. 27 d. buvo pervesta 120 000 litų iš jo sąskaitos į D. B. nurodytą sąskaitą. Kadangi turėjo nemažą pinigų sumą banko sąskaitose, ponia D. B. nurodė A. sąskaitą o A. jam ant lapelio sąskaitą į kurią reikia pervesti pinigus. Tuomet pervedė 120 tūkstančių litų į nurodytą sąskaitą. Jis pasitikėjo savo draugu A. D., pastarasis paprašė ir tiesiog pervedė pinigus. Jis nesidomėjo per kiek laiko jam sugrąžins tuos pinigus, nes tarp D. B. ir A. D. žinojo, kad ir anksčiau buvo paskoliniai santykiai. Lygtai mėnuo buvo terminas, dar A. D. jis sakė, kad keista, kad šis neima užstato, tačiau A. D. atsakė, kad pinigų D. B. reikia labai greitai.
Dėl 120 000 litų pinigų pervedimo į jį kreipėsi A. D., kuris tuo metu savo laisvų pinigų neturėjo, sakė toks reikalas, D. B. išrašo vekselį A. D. ir A. V. vardu ,t.y dviejų asmenų vardu, kad jeigu kas atsitiktų, kad būtų garantas, ir garantavo, kad viskas bus tvarkingai. Tuomet jis, A. V., nuėjęs į banką atrodo Pilies g. pervedė pinigus. A. D. paprašė jo paskolinti pinigus D. B., kuri pasirašė ir vekselį. Gražinti pinigus turėjo tas, kas pasirašė vekselį. Kadangi 120 000 litų pervedimą reikėjo atlikti labai greitai, tai visa suma buvo pervesta iš jo, A. V., sąskaitos, o 60 000 litų A. D. jam atidavė, tačiau kiek laiko buvo praėję po vekselio pasirašymo negali pasakyti. Tai buvo po mėnesio pas A. D. namuose, joks dokumentas apie pinigų perdavimą surašytas nebuvo. Pinigai buvo perduoti grynais. Sąskaitą į kurią reikia pervesti pinigus jam davė A. D., kuris ant lapelio užrašė pavardę, sąskaita buvo V. Z.. Vekselis buvo išrašytas dviems asmenims, kuriam terminui nepamena. Su D. B. jis 2008-06-27 paskolos sąlygų neaptarinėjo. D. B. jo paskolinti 60 000 litų neprašė, prašė A. D., o pastarasis jo. 2008-06-27 paprastajame vekselyje yra nurodyti jo, A. V., duomenys – asmens kodas, nes tuos duomenis suteikė A. D., kad būtų įrašyti į vekselį. Visą 120 000 litų sumą pervedė iš savo sąskaitos į V. Z..Iš karto kreipėsi civiline tvarka, o ne į prokuratūrą, nes teisme tikėjosi atgauti pinigus, D. B. pripažins skolą ir atiduos pinigus.
Antras kartas buvo kai 2008 m. spalio 31 d. jis atvežė pinigus į ofisą D. B.. Situacija buvo tokia, kad A. buvo išvažiavęs į kitą miestą Plungę, jis fiziškai negalėjo dalyvauti, paprašė jo, o jis, A. V., žinojo, kad galima pasitikėti ponia D. B., kad A. garantuoja, tą ir padarė t.y. atvežė kupiūras po 500 litų, suma buvo 20 000 litų B.. Jis tik atvežė pinigus ir gavo vekselį, kurį matė pirmą kartą, tik pažiūrėjo, ar buvo nurodyta ta suma, kurią vekselis laiduos, ir daugiau nieko, apsisukęs išėjo. Vekselis, viskas jau buvo pasirašyta. Ponia D. B. buvo biure ir jo jau laukė, jam atidavė vekselį, o jis pinigus jai atidavė iš karto, dar perskaitė vekselį. Pinigų perdavimo momentu dalyvavo tik jis ir B. daugiau nieko nebuvo, tai buvo 16-17 val. Tai nebuvo pirmas kartas kai matė D. B., ją buvo matęs iš matymo, tačiau asmeniškai nepažinojo. Jis susitiko su D. B., nes kiek jam žinoma pirmiausia D. B. paskambino A. D. su prašymu paskolinti pinigų, A. D. negalėjo, nes buvo Plungėje, bet A. D. D. B. pasakė, kad draugas gali paskolinti,tik reikia paskolą užtikrinti dokumentu ir tai buvo jų susitarimas. Pinigų 20 000 litų perdavimo momentu D. B. jis žinojo, kad jinai yra stambus prekeivis žemėmis, žmogus, kuris suka pirkimo-pardavimo biznį, iš pono A. girdėjo, kad D. B. yra stambus verslininkas, perka žemes, daugiau nesigilino.Jis pasitikėjo A. D., todėl paskolino pinigų D. B., nors buvo abejonių, kad gali negrąžinti pinigų. D. B. sudarė stambaus prekybininko įspūdį. Jos finansinės padėties nežinojo. Tiesiog turėjo laisvų pinigų ir paskolino. Pinigus skolino kiek jis suprato D. B., o ne įmonei kokiai nors. Dėl vekselyje nurodytos laiduotojos S. K. nieko negali pasakyti. Tuo metu, kad jam išdavė vekselį, nematė, kad ant jo parašyta laiduotoja S. K.. Tuo metu joks laiduotojas nedalyvavo, žodžiu jam irgi nesakė, kad bus laiduotojas. Vekselyje viskas jau buvo parašyta. Dokumentas – vekselis jau buvo pasirašytas, jis nieko su D. B. nederino, neaptarinėjo, terminai buvo suderinti su A. D.. Jis padavė pinigus, o D. B. jam davė vekselį. D. B. negrąžino paskolintų pinigų, t.y. 20 000 litų ir 60 000 litų, kurie buvo paskolinti pirmą ir antrą kartą. Dėl kokių priežasčių negrąžinti pinigai jam sunku pasakyti, mano, kad tas negrąžinimas jau buvo užprogramuotas.
Jis su D. B. neaptarinėjo paskolos (20000 litų) sąlygų – sumos. Laikotarpio, palūkanų. Jam tik A. D. paskambino, pasakė, kad jo pažįstamai reikia pinigų, o jis nuvažiavo ir atidavė. Tai buvo jam, A. V., priklausantys pinigai, A. D. jam tų 20 000 litų negrąžino. Nors jo asmeniniai duomenys yra įrašyti vekselyje, tačiau šitą klausimą suderino A. D.. Jis tik pateikė A. D. savo duomenis. Kas konkrečiai jo duomenis įrašė į vekselį nežino, prie jo akių vekselis nebuvo pildytas. Vekselis jau buvo užpildytas.
Dėl 2009 kovo 5 d. vekselio pasirašymo, paaiškino, jog kad tą dieną kartu su A. D. buvo mašinoje. Kiek jam žinoma A. D. su D. B. buvo susitarę, kad A. D. paskolins 20000 eurų D. B., ir kaip užstatas bus atvežta ir monetų kolekcija. Kada A. apžiūrėjo monetas nematė. A. D. pasirodė, kad tai per maža suma ta monetų kolekcija ir tada jam buvo pasiūlytas automobilis kaip užstatas,t. y. ir monetos ir automobilis kaip užstatas už 20 000 eurų. Po to A. D. ir D. B. nuvažiavo, automobilį paliko garaže.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti nukentėjusiojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.112,1t.;126-128,1t.; 42-143,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino.
Nukentėjusysis R. N. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. D. jam pažystamas, o nukentėjusiojo A. V. nepažįsta. Kaltinamąją D. B. pažįsta nuo 2002 metų. Bendrovė, kurioje jis dirba direktoriaus pavaduotoju, Šiaulių banke turėjo sąskaitą ir D. B. tvarkė atsiskaitomąją sąskaitą kaip ekonomistė iki 2009 m. Vėliau D. B. išėjo į privatų verslą, tačiau su ja palaikė santykius. Iki 2009 m. pavasario D. B. pas jį pasiskolindavo nedideles pinigų sumas – 13 000,16 000 litų, išrašant paskolos vekselį savaitei dviem savaitėm ir visada tuos pinigus grąžindavo. 2009 m. balandžio mėnesį ji pasikvietė ir paprašė paskolinti 250 000, o motyvas buvo, kad norint su projektu eiti į banką, o bankas projekto nepriima, kol tu neinvestuoji savo lėšų. Paskui gavus kreditą projekto vykdymui tos lėšos bus grąžintos. Jis D. B. suteikė tada 250 000 litų kreditą pasirašant vekselį mėnesiui laiko. Besibaigiant to vekselio terminui D. B. paprašė dar paskolinti 157 950 litų, nes trūko bankui užstato. Jis pasirašė dar vieną vekselį vėliau ir gegužės mėnesį artėjant pirmam vekseliui į pabaigą jis paprašė abu vekselius sudėti į vieną. Ji perrašė vieną vekselį visai sumai 407 950 litų, o prieš tai buvusius vekselius jis grąžino D. B.. Buvo sutarta mėnesiui laiko nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. Liepos 15 jis skambino, klausė, kada žada grąžinti bent dalimis, tačiau nesulaukęs teigiamo atsakymo, bijodamas, kad baigsis vekselio galiojimo laikas, kreipėsi į 3 notarų biurą pas T. V., kuris išsiuntė D. B. tris raginimo laiškus grąžinti skolą. Kadangi ji tuos tris laiškus gavo ir nesureagavo, tai notaras kreipėsi į antstolio B. kontorą nurodydamas vykdymui, vekselio išieškojimui. Jis, R. N., visus dokumentus atidavė antstoliui, kuris vykdė eilę veiksmų, nukreiptų į B. turtą, atlyginimą, tačiau tai rezultatų nedavė. Antstolis jį informavo, kad ne jis vienas nori iš D. B. išsireikalauti skolą. Prieš 3-4 metus jį susirado A. D., žinodamas, kad jam skolinga D. B. ir pasiūlė kartu kreiptis į teismą, kad teismas įpareigotų jiems abiems grąžinti skolą. Taip ir atitiko.
Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad tuo metu jokių įtarimų skolinimasis nesukėlė. Nesukėlė jokio įtarimo ir tai, kad B. B. negrąžinus pinigų prašė paskolinti dar 157 950 litų. Kai skolinosi pinigines lėšas D. B. konkrečiai nenurodė, koks tai projektas, bent jau jis nepamena, kad būtų nurodžiusi. Kai suėjo pagal paskutinį vekselį paskolos terminas, D. B. sakė, kad pinigų negrąžina, nes dar iš banko nesugebėjo gauti. Ji nenurodė, kur panaudojo paskolintus iš jo pinigus. Jis su D. B. bendravo visą laiką žodžiu, akis į akį. Dėl pinigų negrąžinimo priežasties ji visą laiką sakė tą patį ir žadėjo, kad tuoj grąžins. Jis D. B. nebetikėjo nuo tada, kai kreipėsi pas antstolį. Antstolis pasakė, kad ji turi ir daugiau skolų. Šiai diena nėra grąžinta jokia skolos dalis.
Į kokį banką D. B. kreipėsi dėl paskolos gal ir minėjo. Kai skolinosi iš jo pinigus, D. B. nesakė, kad ji skolinga Nordea bankui, A. D., A. V.. Jis to nežinojo. Jis pinigus paskolino Šimulionio gatvėje. V. Z. nedalyvavo, jo nepažinojo. D. B. jis prašė grąžinti pinigus. Po to, kai kreipėsi į notarą, antstolį, su D. B. nebendravo. Pasitikėjo D. B., nes ją 7 metus pažinojo kaip tvarkingą žmogų, be to, po tokio atvejo esi išbrauktas iš verslo. Mažesnių pinigų sumų skolinimas ir jų grąžinimas sukėlė pasitikėjimą D. B.. Ji sakė, kad gavus paskolą atsiskaitys su juo, o ar gavo tą paskolą nežino.
13 000 – 16 000 litų jis skolino D. B. kokius tris-keturis kartus. Tai buvo kas 6-8 mėnesius. Iki skolinant 250000 kada buvo paskutinis kartas nežino. Sandoriai skolinant nebuvo sudaryti, vekseliai buvo surašyti. Tie vekseliai dabar pas antstolį. Tie vekseliai 13 000, 16 000 litų yra grąžinti D. B., kai ši atiduodavo pinigus. Kopijų minėtų dokumentų jis nedarė. Pinigus jis skolino grynaisiais, o grąžinti taip pat grynaisiais tie 13 000, 16 000 litų. Tai buvo daigiausia Šiaulių banke, kabinete. Niekas nematė to pinigų perdavimo, kabinetas su durimis. 250 000 litų D. B. buvo perduoti Šimulionio gatvėje, pasirašius vekselį, tai buvo 2009 m. balandžio pabaiga – gegužės pradžia. Daugiau niekas nedalyvavo. Pinigus perdavė grynaisiais pinigais. Jis pinigų turi, nes pardavė 1 hektarą žemės sklypą Vilniaus mieste, Pilaitės rajone. Už tai pinigai 1 900 000 buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Jis pinigų turėjo nusiėmęs ir galėjo perduoti D. B.. Tiksliai kada buvo nuimti pinigai jis nepamena, taip pat tiksliai sumos, kuri buvo nuimta nepamena. Iki balandžio mėnesio pinigai buvo laikomi namuose. Tie pinigai buvo nuimami kitiems reikalams. 157 950 litų jis Šimulionio g.5, D. B. taip pat sumokėjo grynaisiais. Niekas daugiau nedalyvavo. Būtent tokia suma, nes tokios prašė D. B.. Tie grynieji pinigai buvo jo asmeniniai. Tie pinigai buvo pas jį pastoviai namuose. J. jis pažįsta, su juo jo asmeniškai jokie piniginiai santykiai nesieja. Jis yra 2007 m. pervedęs J. kaip fiziniams asmeniui pinigų, kartu turėjo projektą, tačiau projektas nepavyko ir pastarasis jam pinigus sugrąžino. D. B. prie šio projekto niekaip nebuvo prisidėjusi. Kada jam antstolis sakė, kad D. B. skolinga ir kitiems asmenims nepamena, 2009 metais tai buvo. A. D. pas jį kreipėsi 2011 ar 2012 metais. A. D. jam pasiūlė kreiptis į teismą baudžiamąja tvarka. Šansų, kad antstolis išreikalaus nebuvo, todėl jis nieko prieš buvo pabandyti dar vieną kelią, kad atgauti skolą. Tada kartu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą, pasisamdė advokatą.
Liudytojas V. Z. 2015-07-01 teisme parodė, kad pinigai, kuriuos paėmė D. B., tie pinigai buvo paimti verslui – žemės pirkimui, avanso mokėjimui. Pati D. B. prie tų pinigų nėra prisilietus. D. B. ne vieną kartą jo prašymu skolinosi iš A. D. ir R. N. ir tie pinigai buvo grąžinti. D. B. jį supažindino su R. N.. Tada prasidėjo su juo diskusijos dėl Klaipėdos žemių investavimo ir pan. Tada kreipėsi pas ponią D. B. dėl kreditų gavimo ir buvo suteiktas 2 milijonų litų kreditas, pirkta žemės ir R. N. uždirbo 700 tūkstančių litų. Iš tų pinigų pasiskolino 200 tūkstančių litų, bet ne pati B. pasiskolino, o pinigai buvo panaudoti žemių pirkimui.
Su A. D. jis yra ne vieną kartą bendravęs, dalyvaujant D. B.. Visi pinigai buvo panaudoti žemių pirkimui. Kai negalėjo pasiskolinti pinigų iš banko, skolinosi iš fizinių asmenų, kad sumokėti avansus. Ir po to tie pinigai buvo grąžinami, kai gaudavo iš banko pinigus. Tiek A. D., tiek R. N. buvo mokami procentai, kuriuos daugumoje atvejų mokėjo jis pats. 120 tūkstančių litų iš A. D. skolinosi kaip fizinis asmuo 2005 ar 2006 metais. Kai trūko pinigų tai jis prašydavo D. B. surasti žmones, kurie galėtų pagelbėti su finansais, paskolinti pinigų. Tai B. pasirašydavo vekselį, paimdavo pinigus iš A. D..
Dėl 120 tūkstančių litų, kuriuos D. B. paskolino iš D., pasirašė vekselį, gali būti, kad šie pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą ir tie pinigai buvo panaudoti žemės pirkimui, avansams. Tie pinigai buvo nuimti, ar per vieną kartą nepamena. Už žemes buvo mokami grynieji pinigai.
20 tūkstančių litų, kas liečia nukentėjusįjį A. D., buvo paimta, tačiau kur jie buvo panaudoti nepamena.
Dėl 20 tūkstančių eurų ir automobilio Nissan Murano paaiškino, kad buvo išrašytas vekselis tai sumai ir D. B. įkeitė savo monetų kolekciją bei buvo duotas A. D. automobilis laikinai važinėti, kol bus grąžinti pinigai. Tie pinigai nebuvo grąžinti, nes prasidėjo pasaulinė recesija, sustojo procentų mokėjimas.
Pareiškimas dėl automobilio Nissan Murano buvo rašomas policijai, nes automobilį reikėjo grąžinti įmonei. Šis automobilis priklausė UAB „Vicus“. A. D. inicijavo civilinę bylą, kadangi nustojo mokėti procentus, prasidėjo nesutarimai ir tada UAB „Vicus“ nutarė atsiimti automobilį. Nepamena ar jo iniciatyva ar S. J.. Tą automobilį atsiėmė. Jis pats dalyvavo atsiimant automobilį. A. D. tą automobilį laikė garaže. Dalyvavo A. D. ir dar jo kažkoks žmogus bei dalyvavo jis, V. Z., ir teisininkė B.. Viskas vyko Vilniuje. A. D. automobilį atidavė geranoriškai, tik papriekaištavo, kada jie grąžins pinigėlius. Ne vieną kartą yra kalbėjęs su A. D. dėl pinigų grąžinimo.
Dėl A. N. žino, kad iš jo ne vieną kartą buvo skolintasi ir ne vieną kartą grąžinta. Paskutinį kartą buvo paimta 200 tūkstančių litų ir tie pinigai nebuvo grąžinti. R. N. buvo atvažiavęs pas D. B., jo tada nebuvo, ir jei D. B. pasirašys dvigubą vekselį, tai kalbės apie grafiką. Todėl tas vekselis buvo parašytas dvigubai sumai. Ir D. B. pasirašė tą vekselį. Tą žino iš D. B. žodžių. Jis pats matė atšviestą pasirašytą vekselį 400 tūkstančių litų sumai, rodė D. B. ofise. Kaip buvo paimti tie 200 tūkstančių litų jis nelabai pamena, kiek pamena tai buvo grynieji pinigai. Tie pinigai buvo naudojami kaip fizinių asmenų, o ne kaip juridinių.
2016-03-01 teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad 120 tūkstančių litų buvo pervesti į jo sąskaitą. Tie 2008-06-27 pervesti pinigai buvo panaudoti rankpinigiams, žemės pirkimui Rumšiškėse ir Klaipėdoje. Tai patvirtinančius dokumentus kaip ir turi, tačiau vyksta ginčai civilinėse bylose su kitais asmenimis - tai A., N. ir kiti. Tiems asmenims buvo mokėta 2005, 2006, 2007 metais. D. B. skolinosi pinigus 2008 metais. Nors rankpinigius mokėjo iki 2008 m., tačiau vieniems buvo atiduota, kitiems grąžinta, gal viskas buvo ir 2008 m., nepamena tikslai.
2012-01-17 apklausoje nurodė, kad šiuos pinigus perdavė D. B. ir nežino, kur tie pinigai buvo panaudoti. Kodėl taip nurodė nežino. Pinigai buvo skolinti ir imti ne vieną kartą.
2008-10-31 D. B. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 20 tūkstančių litų sumai. Jis žino tik, kad D. B. yra paskolinusi K.. Jis nepamena ar dalyvavo šiame sandoryje. Jis žino, kad D. B. paskolino pinigų S. K., nes bendrauja su D. B..
Visi pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, viskas buvo daroma verslo pagrindu. Pinigai buvo skolinami verslo plėtimui.
Dėl 2009-03-05 iš A. D. paskolintų D. B. 20 tūkstančių eurų su užstatu – automobiliu ir monetų kolekcija – paaiškino, kad kur panaudoti tie pinigai jis negali pasakyti. Tačiau tvirtina, kad jie buvo paimti, o automobilis Nissan paliktas kaip užstatas, tik neįforminta.
Dėl pinigų pasiskolinimo iš R. N. - 2009-06-15 D. B. išrašyto paprasto neprotestuotino vekselio 407 950 litų sumai jam žinoma, kad N. elgėsi nesąžiningai. Žinoma, kad buvo paimta 200 tūkstančių ar 200 tūkstančių su viršum ir tie pinigai paskolinti, o vekselyje nurodyti 400 tūkstančių yra melas. D. B. buvo įklabėta pasirašyti dvigubą vekselį, kad pratęsti vekselio galiojimo laiką. Be to, su R. N. jis bendravo anksčiau, turėjo projektus iš kurių R. N. uždirbo pinigų – nuo 600 iki 700 tūkstančių litų, iš kurių 200 tūkstančių D. B. buvo pasiskolinti tiem rankpinigiams - Klaipėdoje ar Rumšiškėse. Civilinėse byloje, kur ieškovai buvo D. ar V., o atsakovas D. B. jis dalyvavo vieną ar du kartus. Per teisininkę A. D. buvo pasiūlyta mokėjimo grafikas pinigėlių, kad pinigėlius jam grąžins per laikotarpį tam tikrą, tačiau D. nesutiko. Pas asmeniškai dalyvavo vieną kartą.
D. B. neatiduoda skolos, nes tie pinigai panaudoti rankpinigiams ir pan. Tačiau konkrečiai pasakyti negali, nes su daugeliu žmonių buvo bendrauta dėl žemių, o Klaipėdoje nupirkta 110 hektarų, o Rumšiškėse 300 hekratų. Tie sklypai buvo pirkti nuo 2005 iki 2009 metų. Tie sklypai buvo pirkti ir per tarpininkus.
Šalies argumentai
Jį su D. B. sieja darbiniai santykiai. UAB „Upynalė“ jis buvo direktorius, joje dirbo ir D. B.. D. B. pasiskolino pinigus iš A. D. jo, V. Z., prašymu. Jis prašė pas D. B. skolinti pinigus ne vieną ir ne du kartus. A. D. vekselį pasirašė D. B. jo paties prašymu. Pinigai panaudoti kaip ir minėjo žemės sklypams. Tie rankpinigiai buvo apiforminti sutartimis. Rankpinigiai buvo grąžinami sumokėjus visą sumą. Nepamena, ar jis pats skolinosi pinigų iš D. B..
Civilinėje byloje, kur bylinėjosi D. ir V., jis toje byloje buvo tik žiūrovas. Jis nebuvo įtrauktas į procesą, o dalyvavo tik derybose dėl pinigų grąžinimo. D. buvo ne vieną kartą atvykęs į ofisą reikalauti skolos. Skola A. D. nėra grąžinta. Kai A. D. atėjo reikalauti skolos, buvo įvykęs konfliktas. A. D. buvo atėjęs ne su antstoliu, o su žmonėmis, kurie gąsdino – tai buvę teisėsaugos asmenys. Buvo reikalaujama visa suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojo V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.95,2t.; 125-127, 2 t.; 128-129,2t.; 130-131,2t.; 132-133,2t.; 152,2 t.; 166-167, 2 t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Dar nurodė, kad avansas ir rankpinigiai jo vertinimu yra tas pats.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja Ž. P., Vilniaus miesto 10 notarų biuro notarė, teisme nurodė, kad kaltinamoji jai pažįstama dėl darbinių santykių. Pamena, kad ji patvirtino paskolos sutartį, o detaliau aplinkybių neatsimena, viskas buvo seniai. Ji nepamena, kaip buvo patvirtintas sandoris tarp D. B. ir S. K.. Ar pinigai buvo perduoti sandorio metu ji nematė. Ji tik paklausia, ar gauti pinigai ir tai turi būti pažymėta sandoryje.
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojos Ž. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.56-57,2t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto 10 - tame notarų biure, dirba nuo 1993 m., kurio buveinė yra Stulginskio g. 5-10, Vilniuje. J jos tiesiogines pareigas įeina visų sandorių patvirtinimas, tame tarpe ir paskolinių sandorių tvirtinimas. Ji D. B. pažįsta kaip klientę, jas siejo dalykiniai santykiai, ji keletą kartų buvo tvirtinusi jos notarų biure sandorius. O S. K. ji nepažįsta ir nieko apie ją nežino. 2011-04- 18 į jos darbo vietą atvyko klientė D. B. su S. K. ir pagal užrašymą patvirtino paskolinį sandorį, sudarytą tarp jų dviejų, 30 000 Lt. Šio paskolinio sandorio patvirtinime dalyvavo tiek paskolos davėjas D. B., tiek paskolos gavėjas S. K.. Nori patvirtinti, kad tvirtinant visus sandorius tiesiogiai dalyvauja sandoriuose dalyvaujantys asmenys. Dar norėtų pabrėžti, kad be jų sandoriai nėra tvirtinami. Paskolos sandoriai yra sudaromi dviem egzemplioriais, vienas originalas saugomas notarų biure, o kitas įteikiamas sandorio pagrindiniam sudarytojui - šiuo atveju paskolos davėjai D. B.. Paskolos gavėjas sandorio originalo negauna, jam nebent įteikiama dokumento kopija. Apie paskolos grąžinimą nieko nežino ir negali pasakyti. (t. 2, b. 1. 56-57)
Liudytoja J. B. teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta dėl darbo aplinkybių, nukentėjusiųjų nepažįsta. Nepamena aplinkybių. Nepamena, ar V. Z. ar D. B. būtų skolinę pinigų įmonei VKK. Ji dirba UAB „Adisana“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, šioje įmonėje ji dirba nuo įkūrimo dienos. 2008-2009 m. įmonė pavadinimas buvo individuali įmonė Adisana. Nuo 2010 m. ji pradėjo dirbti įmonių grupėje - VKK investicija, Vilnius ,Vikus, Vekšis – ten buvo keletas įmonių. Kai kuriose įmonėje ji dirbo kaip fizinis asmuo,o VKK investicija tvarkė buhalterinę apskaitą kaip juridinis asmuo. Nuo 2010 metų iki 2013 m. pabaigos ji tvarkė UAB VKK Vilnius buhalterinę apskaitą. Tiksliau tvarkė jos įmonė, o ji kaip įgaliotas asmuo tvarkė asmeniškai. Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo buvo sudaryta sutartis, ji sutartį vežė pas tyrėją. Gali būti kad iš pradžių ji tvarkė buhalterinę apskaitą šios įmonės kaip fizinis asmuo.
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojos J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.80-81,2t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad dirba UAB „Adisanda“ direktorės pareigose. Ši bendrovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „VKK“ Vilnius, prie apklausos pateikė bendradarbiavimo sutartį. Taip pat pateikė reikalaujamus dokumentus, kurie patvirtina apie D. B. ir V. Z. paskolinių santykių nebuvimą. Tik viena paskola, kuri buvo pasirašyta tarp V. Z., kaip fizinio asmens, pateikta sutarties kopija jau anksčiau, pačio V. Z., o ji pateikė paskolos sutarties pratęsimo kopiją, su užpildytais protokolais ir pasirašytais. (t. 2, b. 1. 80-81)
Liudytoja O. P. parodė, kad jos mergautinė pavardė yra B.. Paaiškino, kad ji kaltinamąją pažįsta dėl darbo aplinkybių, o nukentėjusieji jai nepažįstami. Tuo metu ji dirbo klientų konsultante Nordea banke. Jos pareigos buvo išduoti būsto paskolas ir vartojimo paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu. D. B. kontaktus susisiekti jai davė tuometinis poskyrio vadovas Z. Z., klientė norėjo tam tikro dydžio paskolos, sumos tiksliai pasakyti dabar nepamena. Vėliau buvo standartinė procedūra, susitikimas su klientu. Ji atvyko, užpildė paraišką paskolai gauti, pateikė reikiamus dokumentus. Ji tuomet iš savo pusės taip pat parengė reikiamus dokumentus kredito komitetui, tada buvo svarstymas ir patvirtinta paskola. Buvo išduota ir pasirašyta paskolos sutartis. Po paskolos išdavimo su kliente D. B. daugiau bendrauti neteko. Buvo tokia tvarka banke, kad po paskolos išdavimo klientas yra perduodamas asmeniniam bankininkui toliau administruoti tą paskolą.
Dar atsakinėdama į klausimus nurodė, kad ji nedalyvavo tolimesniame tos paskolos administravime. Kiek pamena paskola buvo išduota kaip fiziniam asmeniui, bet to garantuoti negali. Kokia valiuta buvo išduota paskola nepamena – arba litais arba eurais. Tai buvo paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu, paskolos dydžio nepamena. Koks turtas buvo įkeistas taip pat nepamena. Dėl paskolos išdavimo viskas vyko standartiškai. Kaip buvo deramasi ji nepamena. Ji tiesiog pamena, kad tai buvo ne klientė iš gatvės, kad padalinio vadovas davė kontaktus, ji paskambino ir ponia D. B. atvyko į susitikimą, užpildė paraišką. Kiek kartų jos buvo susitikę nebepamena. Nepamena, kad būtų kažkas detalizuota, kokiems tikslam bus naudojama paskola, tačiau ji buvo išduota vartojimo tikslu. Ar buvo toje sutartyje buvo numatytas laidavimas ir koks turtas buvo įkeistas ji nebepamena. Tik žino, kad kažkoks turtas buvo įkeičiamas. Turto dydis atitiko banko reikalavimus. Nepamena kiek procentaliai įkeičiamo turto vertė turėjo būti didesnė nei pats suteikiamas kreditas. Tačiau buvo pristatomi turto vertinimo dokumentai pagal banko taisykles. Negali atsakyti ar turėjo būti turto vertė didesnė negu skolinta suma. Pildant paraišką dėl paskolos suteikimo paraiškoje dėl vartojimo kredito išdavimo užtekdavo nurodyti kad ji vartojimo reikmėms, o konkretizuoti nereikėjo.
Liudytojas T. J. nurodė, kad jis yra antstolio D. K. padėjėjas. Anksčiau yra dirbęs antstolės L. K. kontoroje. Kaltinamąją D..B., nukentėjusiuosius A. D. ir A. V. žino dėl su darbu susijusių aplinkybių. Prašė teismo pagarsinti jo parodymuos, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykiai buvo seniai, šiuo metu yra tėvystės atostogose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 1 d. 2p. pagrindu pagarsinti liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.184,185-186,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad jis dirba antstolių kontoroje ir vykdo išieškojimą pagal vykdomąją bylą, kurioje skolininkas yra D. B.. 2010-07-15 į jo kontorą kreipėsi A. D. pagal 2010 m. birželio mėn. Vilniaus apygardos nutartį, kurioje teismas areštavo D. B. turtą 153 000 Lt sumai ir 2010-06-16 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartį, kurioje teismas areštavo D. B. turtą 73 114,21 Lt sumai. Pagal vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininkė neturi jokio registruoto turto, kuris galėtų būti areštuotas, išskyrus butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas AB „DnB Nord“ banko naudai. 2010-12-17 buvo nuvykęs į „VKK Investicija“ prekybos centrą „Domus galerija“ P. L. g. 32, Vilniuje, kur susitiko su D. B., susitikimo metu dalyvavo V. Z.. D. B. susitikimo metu paaiškino, kad abi skolas pripažįsta, tačiau jų grąžinti neturi galimybių, kadangi nėra baigti „Kalniečių“ prekybos centro rekonstrukcijos darbai. 2011-02-15 A. D. pateikė Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-9229-574/2010 dėl 76 207,21 Lt skolos išieškojimo iš D. B.. 2011-03-23 D. B. buvo įteiktas raginimas, kadangi skola nebuvo apmokėta. 2011-04-06 vykdomas dokumentas vykdymui buvo persiųstas į jos darbovietę UAB „VKK Investicija“. 2011-04-07 buvo areštuotos skolininkės lėšos banko sąskaitose. Vykdant išieškojimą buvo nustatyta, kad D. B. turi kreditorinių įsipareigojimų AB „DnB Nord“ bankui (40 000 Lt vartojimo kreditas ir būsto paskola), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (505 938,71 EUR) ir Ukmergės ūkininkų unijai (apie 200 000 Lt). Šie įsipareigojimai vykdomi apmokant juos grynaisiais pinigais, o dėl vykdomo išieškojimo D. B. nurodo, kad finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo ji neturi. Šiai dienai nėra nustatyto skolininkės turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą. (t. 1, b. l. 184).
Papildomai apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo T. J. parodė, kad 2012-04-25 turėdamas antstolės P. K. įgaliojimus su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai D. B. nusikalstamų veiksmų pagal BK 208 str. ir 245 str., dėl to, kad vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismo nutartį ir Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo vykdomąjį raštą nustatė, kad D. B. yra sudariusi paskolos sutartį su Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriumi, Ukmergės ūkininkų kredito unija, DNB banku, ir šias sutartis vykdo - ji ten turi paskolų ir paskolinės sutartis vykdo, paskolų sumos - prievolės kreditorinėms įstaigoms gali siekti 1,8 mln. Lt, taip pat nustatė, kad jos atlyginimas „VKK investicijos“ šiai dienai sudaro 0.5 MMA neatskaičius mokesčių, t. y. apie 300,00 Lt, 2011-07-27 antstolių kontoroje buvo gautas D. B. pranešimas, kad ji, kaip „VKK investicija“ direktorė, dėl įmonės sunkios finansinės padėties atlyginimo negauna, taip galima suprasti, kad aukščiau nurodytų pajamų ji negauna, iš to galima daryti prielaidą, ar kyla klausimų, kad ji moka kreditorinius įsipareigojimus bankams ir kredito unijoms iš šaltinių, kurie šiai dienai jam nėra žinomi ir nenustatyti. Iš jo aukščiau pateiktos informacijos darytina prielaida, kad D. B. pati pasirenka kredito įstaigas, su kuriomis ji pati nori ir gali atsiskaityti, tačiau ko paseėkoje pagal aukščiau nurodytus teismo sprendimus ji mokėjimų nevykdo. Mano, kad tai aiškiai parodo, jog su A. D. ir A. V. yra savavališkai vengiama atsiskaityti, t. y. vykdyti teismų sprendimus civilinėse bylose. 2010-12- 17 atvykęs vykdyti teismo nutarties dėl D. B. turto arešto į jos vadovaujamą UAB „VKK INVESTICIJA“ Domus galerijoje susitiko su skolininke, o susitikimo metu pageidavo dalyvauti ir V. Z., kaip suprato, šis asmuo dirba su D. B. ir yra pažįstamas su A. D., tą suprato iš to, kaip jie visi trise bendravo. Jie kalbėjo apie Nissan automobilį, jo saugojimą, eksploatavimą. V. Z. labai aktyviai dalyvavo pokalbyje dėl D. B. teismo nutarties vykdymo, būtent kaip ji ją vykdys. Konkrečiai V. Z. nurodė, kad perdavė 1 500,00 Lt A. D. už D. B. jam perduoto Nissan automobilio saugojimą. Tai rodė, kad jų turtiniai santykiai jau yra įsisenėję, o pats A. D. jam yra minėjęs, kad V. Z. yra pagrindinis asmuo, kuris daro tiesioginę ekonominę įtaką D. B. ir jos vadovaujamai įmonei. (t. 1, b. .185-186)
Pagarsinus parodymus atsakinėdamas į klausimus liudytojas T. J. paaiškino, kad jam keletą kartų teko bendrauti su D. B., A. D. ir A. V.. Į Domus galeriją vyko kalbėtis keletą kartų. Pirmasis susitikimas kartu su išieškotojais A. D. ir A. V. vyko siekiant išsiaiškinti galimybes, kurios galėtų pagelbėti vykdomosios bylos vykdymui.
Kaip matosi iš jo surinktos informacijos, šie žmonės turėjo glaudžius tarpusavio finansinius santykius, dar iki vykdomojo dokumento pateikimo. Buvo aiškinama, kad automobilis kaip užtikrinimo priemonės patvirtinimas, kad priemonė bus tinkamai vykdoma, nes Nisan automobilis tikrai brangus ir tuo labiau buvo ženkliai kainuojantis, apynaujis. Automobilis nebuvo skolininkės nuosavybė ir išieškojimas iš jo negalėjo būti vykdomas. Visų šitų duomenų kontekste buvo tikslinga kalbėtis visiems kartu, suprasti kokia yra bylos esmė ir ką šitie žmonės toliau siūlys šitam procese. Tiksliai negali pasakyti kiek kartų vyko bendrauti su skolininke D. B., tačiau vyko keletą kartų, buvo administracinėse patalpose. Kiek pamena dviese su A. D. važiavo. Gal dar pats važiavo tikslu įteikti procesinius dokumentus.
Kai vyko susitikimas su D. B. dalyvaujant jam ir A. D. bei A. V., tai to susitikimo metu buvo kalbama apie vykdomuosius dokumentus ir jų vykdymą. Jis, T. J., nurodė, kad nėra nustatyta jokio turto, iš kurio antstolis galėtų vykdyti išieškojimą ir yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti prielaidą, kad galimai yra kitų šaltinių arba finansavimas iš kažkieno. Tai buvo dalykinis pokalbis. Aktyviausias dalyvis pokalbio buvo V. Z.. Vėliau to pokalbio metu pokalbio tema tarp V. Z. ir A. D. gavosi konfliktiškai, kai buvo kalbama apie skolos gražinimo siekiamybę. Tada jau buvo kalbama ir apie automobilį. D. B. skolos neneigė. Dar pamena, kad buvo kalbama dėl skolos mokėjimą dalimis. Buvo pokalbis apie prekybos centrą, Kauną ir lygtai reikėjo suprasti, kad su tuo susijusios investicijos ir būtent tai lemia, kad negali grąžinti skolos. Jokių mokėjimų nėra atliekama, jokių pasikeitimų nėra, jos pajamos labai mažos. Realiai išieškotų lėšų, patekusių pas išieškotoją nėra.
Iš kokių šaltinių buvo vykdomi kiti įsipareigojimai, lygtai buvo informacija, kad grynieji pinigai buvo įnešami į tranzitines ar kitokias banko sąskaitas, kas sukėlė prielaidų, kad pas skolininką yra kiti šaltiniai. Tai turėtų būti oficialiuose banko atsakymuose, kuriuos jis teikė.
Jis pats dirba su bylomis dėl išieškojimo iš D. B., todėl gali pasakyti, kad skolininkas žinodamas apie šią bylą, žinodamas apie savo finansinę padėtį, nerodo dėmesio. Išieškotojas A. D. jį informavo, kad yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas.
Dėl skolos mokėjimo dalimis ar grafiko sudarymo jis žino iš išieškotojo, kai pastarasis nurodė, jog vykstant kitai civilinei bylai yra kalbama apie skolos mokėjimą dalimis. Į vykdomąją bylą joks taikos sutarties projektas nebuvo pateiktas.
D. B. tuose pokalbiuose, kurie vyko, klausėsi, jos vardu kalbėjo V. Z.. Kiek jis suprato jų pozicija buvo suderinta. D. B. dalyvavo tame kabinete, kur vyko pokalbiai. Jis negali patvirtinti, kad D. B. vengė bendrauti. Kiek pamena D. B. yra sakiusi, kad šitą skolą bus galima spręsti, jie nebus priverstinio vykdymo proceso. Šis pokalbis vyko apie A. D., kuris šiuo atveju yra aktyvus išieškotojas. To pokalbio metu buvo pasakyta, kad jeigu bus pabaigtos vykdomosios bylos kokia nors forma - grąžintas dokumentas išieškotojui, nutrauktos ir iš antstolių informacinės sistemos, būtent tai buvo akcentuota, ponia D. B. pasakė „bus pašalinti šie duomenys“, tai gali spręsti skolos grąžinimo klausimą. Tačiau iš antstolių informacinės sistemos pašalinti duomenis neįmanoma, apie tai buvo informuota D. B..
Liudytojas S. J. paaiškino, kad jis buvo UAB „Vicus“ vadovas, dabar dirba šioje įmonėje vadybininku. Šioje įmonėje dirba nuo 2004 ar2005 metų. Teko bendrauti su D. B. ir V. Z. dėl darbo aplinkybių. Jie buvę įmonės akcininkai. Dėl 120 000 litų pavedimo nurodė, kad tų pavedimų didelėmis sumomis buvo daug, todėl negali tiksliai pasakyti nieko. Į jo pačio sąskaitą dėl darbo aplinkybių buvo pervedami pinigai, buvo apie 100 pavedimų, susijusių su darbo reikalais, kurie vykdavo per jo asmeninę sąskaitą dėl pigesnių banko komisinių išgryninimo mokesčių. Jis turėjo išskirtines sąlygas SEB banke išsigryninti iki pusės milijono litų per dieną be jokio komisinio. Tokiu pagrindu ir buvo lėšos per avansinę apyskaitą išimamos sutaupant įmonės lėšas. Tą privilegiją jis turėjo daug metų, tačiau tiksliai datų negali įvardinti. Jei neklysta turėjo iki 2009 m. pabaigos, o vėliau bankas nutraukė tas jam suteiktas sąlygas, valstybinių institucijų paliepimu, ir jis sutiko ir pasirašė dokumentus. Suma buvo sumažinta. Įmonė Vicus užsiima nekilnojamojo turto prekyba, komercinių patalpų nuoma, smulkia prekyba. Žemės buvo perkamos nuo 2005 m., o ar šiuo metu įmonė operacijas vykdo nežino. Jam būnant direktoriumi iki 2010 ar 2011 m. šitos operacijos buvo vykdomos. Įgytų žemių dalis buvo parduodama, dalis mainoma, keičiama į kitą. Jam direktoriaujant įmonė dirbo pelningai. Įmonės akcininkų nepamena, jie dalyvavo įmonės veikloje.
UAB „Vicus „ir UAB „Viekšis“ jis vadovavo, buvo, kad D. B. skolintų pinigų jo vadovaujamai įmonei. Jis grynino pinigus vadovaujamoms įmonėms UAB Vicus ir UAB Vekšis
UAB „VKK Investicija“ direktorė buvo D. B., ji buvo ir UAB „Vicus“ akcininkė. Iš R. N. yra gavęs ne vieną pavedimą į savo SEB banko sąskaitą, dienos ir sumos nepamena.Iš A. V. į jo sąskaitą pinigai galėjo būti pervesti. Ta pati situacija kaip su R. N.. Pinigų panaudojimo paskirties nepamena. Pinigai buvo skirti įmonės veiklai palaikyti.
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti liudytojo S. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.169-171,2.), kuriuos liudytojas patvirtino ir prašė vadovautis jo pirminiais parodymais.
Liudytojas A. B. parodė, kad yra antstolis. Kaltinamoji ir nukentėjusieji jam nepažįstami. Turi vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš D. B. kiek pamena skola nėra išieškota, vykdoma vangiai, išsiųsti dokumentai į darbovietę. Kas yra išieškotojas tiksliai nebepamena. Šiai diena yra išieškota 120 ar 160 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 1 d. 2p.pagrindu pagarsinti liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu(b.l.58-59,2.), kuriuos liudytojas patvirtino.
Liudytoja D. J. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad buvo vekselis pasiskolintas ir po to buvo grąžinami pinigai. Dalis pinigų atsiradus finansiniams sunkumams buvo negrąžinta ir buvo siūloma sudaryti grafiką ir mokėti dalimis. Ji tuomet atstovavo teisme, bet nesutikus A. D. nebuvo sudarytas grafikas.
Atakinėdama į klausimus paaiškino, kad teisme buvo dvi civilinės bylos, vienoje byloje dalyvavo A. D., o kitoje A. D. ir V.. Vekselį pasirašė jos mama D. B., o kas kitas pasirašė nepamena. Kokia suma buvo nurodyta vekselyje taip pat nepamena, gal 20000. Civilinėse bylose ieškovai reikalavo grąžinti visą sumą iš karto, o to nebuvo galima padaryti dėl finansinių galimybių. Buvo siūloma grafikai dėl mokėjimo dalimis po kelis tūkstančius litų, tačiau nesutiko, todėl nebuvo pasirašyta taikos sutartis. Teismo sprendimais buvo priteistos tos sumos iš fizinių asmenų. Jai nėra žinoma ar vyko mokėjimai ieškovams pagal teismo sprendimus.
Automobilis Nissan Murano priklausė UAB „Vicus“ buvo vykdoma jo išperkamoji nuoma, A. D. jokios teisės disponuoti tuo automobiliu neturėjo, įmonė patyrė žalą ir buvo siekiama atgauti automobilį, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama. Kiek jai žinoma, automobilis pateko pas A. D. panaudojus psichologinį smurtą. Išsamiau negali paaiškinti, nes tai buvo seniai ir ji tame procese nedalyvavo. Jos pareigos UAB „Vicus“ buvo teisininkė, o direktorius buvo S. J.. Vienas iš akcininkų buvo UAB VKK investicija, o dėl kitų nepasakys, nes akcininkai keitėsi, tai buvo prieš 5 metus. Ji pati kurį laiką turėjo UAB „Vicus“ akcijų ir joje dirbo teisininke.
Dėl aplinkybių, kuriomis buvo atsiimtas automobilis nurodė, kad Autotransporto policijai jie pateikė prašymą, kad būtų grąžintas įmonei priklausantis automobilis, kuris buvo netesėtai disponuojamas ir būtent per tą procesą automobilis buvo sugrąžintas įmonei. Dalyvavo pareigūnas, buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas. Prieš kelis mėnesius iki kreipiantis į policiją, buvo siekiama susigrąžinti automobilį taikiai, buvo siunčiami įmonės vardu raštai ir prašymas grąžinti neteisėtai disponuojamą automobilį. Kiek pamena, ji rašė raštus, ar buvo siekiama tiesiogiai kontaktuoti, nežino.
Apie pasirašytus vekselius tarp jos mamos ir A. D., A. V., R. N., tai tos piniginės lėšos buvo panaudotos investicinio projekto vykdymui. Konkrečiai tai buvo projektai susijęs su žemėmis, nekilnojamuoju turtu, taip pat prekybos centro vystymu. Žemės buvo įvairiose vietose, didžioji dalis Klaipėdoje, o prekybos centras Kaune. Ji investiciniame projekte nedalyvavo, tvarkė tik juridinius klausimus. Kur buvo išleistos lėšos ji nežino, ji tokių funkcijų neatliko.
Kai vyko teisminiai civiliniai ginčai iš kokių lėšų būtų mokamos tos sumos kas mėnesį pagal grafiką, kurias siūlė – tai iš darbo pajamų. Taip konkrečiai nekalbėjo. Kas trukdė grąžinti skolą bent dalimis be grafiko ji negali atsakyti, nes finansiniuose reikaluose nuo 2011 m. visiškai nedalyvauja,
Pareiškimas buvo parašytas VPK Autotransporto grobimo tyrimo valdybai įmonės vadovo S. ar akcininko iniciatyva, tiksliai negali pasakyti. Pareiškimo tekstą rašė direktorius, o ji koregavo kaip teisininkė. Pasirašė direktorius, o ji nuvežė pareiškimą į policiją. Tuo automobiliu Nissan Murano dabar naudojasi jos mama. Kam dabar priklauso automobilis nežino. Kas perdavė šį automobilį A. D. ji nežino.
Liudytoja S. K. teisme parodė, kad kaltinamoji jai yra pažįstama, nukentėjusieji nėra pažįstami. Paaiškino, kad ji yra pasirašinėjusi ne vieną kartą vekselius. Jai labai reikėjo pinigų, o D. labai gera pažįstama ir pastarosios paprašė paskolinti 20 000 litų. Sakė D. B., kad per mėnesį atiduos, nes ir pati buvo paskolinusi pinigų kitam žmogui. D. pasakė, kad pati neturi, eis ir pasiskolins, tačiau nepasakė pas ką pasiskolins. Ir D. paskolino jai 20 000. Ar dėl tų 20 000 litų ji pasirašė kokius nors dokumentus, neatsimena, labai seniai tai buvo. Tuos pinigus ji gavo grynais pinigais. Tai buvo Karoliniškėse, kur D. B. ofisas. Dalyvavo tada tik ji ir D.. Kad ji ant vekselio yra pasirašiusi kaip laiduotoja, nepamena.
Dar atsakinėdama į klausimus nurodė, kad laiko, kada ji skolinosi nurodyti negali, metų nurodyti negali. Parodžius 1 t. b.l. 121, nurodė, kad ant paprastojo vekselio yra jos parašas, žodžiai –laiduotoja S. K., asmens kodas ir parašas- rašyti jos raštu, o visi kiti ne jos užpildyti. Tą įrašą padarė kai skolinosi pinigus 20 000 pas D., jos ofise pasirašė. Negali paaiškinti, kodėl specialistas nurodė, kad tai ne jos parašas. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai ne ji pasirašė, taip pat nurodyti negalėjo. Kai skolinosi pinigų, vekselis jau buvo užpildytas. Skolos D. B. ji negrąžino, nes neturi pinigų. Kieno pinigus jai skolino D. B. ji nežino, metų ji nepamena kada tai buvo. Dėl sandorio sudarymo paskolos dokumentas nebuvo surašomas, tik vekselis. Terminas per kurį turi grąžinti pinigus nebuvo numatytas, ji pati žadėjo per mėnesį grąžinti. Neatsimena, kad 2011 m. buvo pasirašyta paskolos sutartis. Kai skolinosi iš D. B. pinigų jos turtas buvo įkeistas, bet gal ne visas, neatsimena.
Parodymų pakeisti jos niekas neprivertė. Ji pasirašė ant vekselio ir suprato, kad yra skolinga D. B. tuos pinigus. Ji nepamena sutarties paskolos, sutarties sumos nepamena, o vekselis buvo 20 tūkstančių litų. Paskolinių santykių tarp jos ir D. B. buvo daugiau.
Ji buvo akcininkė didelės įmonės AB Skalmantas, tos įmonės akcijas ji pardavė ir gavo 4 milijonus litų, tai buvo 2005 arba 2006 m. Dėl laikinų sunkumų ji kreipėsi į D. B.. Prieš tuos 20 000 litų pasiskolinant tarp jos ir D. B. buvo paskolinių santykių, pinigai buvo grąžinami. Pas notarą ar buvo piniginiai santykiai su D. B. nepamena. Sau asmeniškai D. B. pas ją nesiskolino. Teisme tvirtino, kad vekselyje yra jos parašas.
Ikiteisminio tyrimo metu S. K., kurios parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu (2 t., b.l. 24-26 ) parodė, kad ji palaikė ryšius su D. B.. 2008 m. rudenį, datos tiksliai neprisimena, ji kreipėsi į D. B. ir jos paprašė jai, kaip fiziniam asmeniui, paskolinti 20 000 Lt, tuo metu ją buvo ištikę finansiniai sunkumai, nes buvo pasistačiusi namą ir reikėjo pinigų vidaus apdailai. Susitikus su D. ji jai pasakė, kad pati pinigų neturi, tačiau gali paprašyti savo vieno pažįstamo, kuris galėtų paskolinti šią pinigų sumą. Tačiau nei vardo, nei pavardės to asmens nepasakė. Kitą dieną susitikus su D., ji atnešė 20 000 Lt grynaisiais pinigais ir juos perdavė Karoliniškėse, gatvės neprisimena, ofiso patalpose, ten D. jai buvo paskyrusi susitikimą. D. jai pinigus paskolino be procentinių palūkanų, jos susitarė, kad pinigus grąžins, kai parduos jai priklausantį žemės sklypą Rykantų km. D. ja pasitikėjo, nes ji yra gera jos pažįstama. D. jai davė pasirašyti notaro patvirtintą dokumentą, kad ji skolinga D. 30 000 Lt, nes buvo skolinusi pinigų dar ir anksčiau taip pat be palūkanų. Jokio vekselio ji su D. B. nepasirašinėjo. Kai D. jai skolino šią pinigų sumą, daugiau niekas nedalyvavo. Asmens, vardu ir pavarde A. V., nepažįsta. Ji su D. B. pažįstamais asmenimis nebendrauja ir jų nematė, o tiksliai, iš ko pasiskolino D. 20 000 Lt, jai nepasakė. Su D. B. nėra susipykusi, jas sieja paskoliniai santykiai, daugiau iš jos pinigų nesiskolino. Ant jai parodyto 2008-10-31 paprastojo neprotestuotino vekselio, kuris pasirašytas 20 000 Lt, kur nurodytas paskolos gavėjas: D. B. ir jos kontaktiniai duomenys, paskolos davėjas: A. V. ir jo kontaktiniai duomenys, ranka rašytas, kairėje vekselio pusėje esantis užrašas „Laiduotojas S. K., asm. kodas (duomenys neskelbtini), ir parašas“ yra ne jos, raštas ne jos, ji šiame vekselyje nepasirašinėjo. Šį dokumentą mato pirmą kartą. Kas galėjo pasirašyti už ją šiame dokumente, ji nežino. (t. 2, b. 1. 24-26)
Ikiteisminio tyrimo metu S. K., kurios parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu (2 t., b.l. 27-28 ) papildomai parodė, kad skolinosi pas D. B. 20 000 Lt, ji jai šią sumą paskolino be palūkanų, o 10 000 Lt iš jos anksčiau buvo pasiskolinusi su palūkanomis. Tačiau kai nuvažiavo į 10- ąjį Vilniaus m. notarų biurą, ten ji pasirašė paskolos sutarti vienai bendrai 30 000 Lt sumai su 0.02 procentų nuo sumos už kiekvieną pradelstą skolos negrąžinimo dieną. O palūkanos buvo metinės 5 procentų. Šiuo metu ji dar nėra išmokėjusi jokios dalies palūkanų ir paskolos, nes neturi, iš ko mokėti. Pirminės apklausos metu ji buvo pamiršusi, kad yra pasirašiusi šiai sumai paskolos sutartį, tačiau kai grįžusi namo prisiminė, nedelsiant apie tai pranešė telefonu. Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2011-04-18 iki 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. Ši sutartis nėra pratęsta, ji nė vieno karto nepratęsinėjo šios sutarties ir ji nėra nutraukta, tiesiog palikta pradinėje stadijoje. Sutarties sąlygas ji suprato, jos jai yra aiškios. Taip pat suprato atsakomybę dėl šios sutarties sąlygų nevykdymo. Šioje sutartyje eilutėje „žodžiai: trisdešimt tūkstančių litų gavau grynais, vardas, pavardė, parašas“ yra jos.
Žemesnės instancijos teismas
2011-07-13 Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. B. galimai neteisėtų veiksmų A. D. ir A. V. prašymo pagrindu (b.l.3-5,1t.).
Iš paprastojo neprotestuotino vekselio išrašyto 2008-06-27 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 120 000 litų A. D. ir A. V. iki 2008-07-28.(b.l.8,1t)
Iš paprastojo neprotestuotino vekselio išrašyto 2009-03-05 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 20 000 eurų A. D. iki 2009-03-16(b.l.9,1t).
Nukentėjusieji savo pažeistas teisės gynė civiline tvarka kreipdamiesi į teismu – Vilniaus apygardos teismą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą:
Žemesnės instancijos teismas
2010-05-24 pareiškimu(b.l.56-57,1t.) A. D. ir A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš D. B., kuriuo prašė priteisti iš D. B. pagal 2008-06-27 paprastąjį vekselį 60 000 Lt A. D. ir 60 000 Lt A. V. bei A. V. priteisti 20 000 Lt pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Taip pat buvo prašė priteisti iš skolininkės 12 413, 70 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą.
2010-06-08 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo įsakymas(b.l.58,1t.) dėl kurio D. B. pareiškė prieštaravimus(b.l.61-61,1t.). Ji 2010-06-29 nurodė Vilniaus apygardos teismui, kad pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo kreditoriams A. D. ir A. V. ne grąžinti skolą, o užtikrinti tinkamą paskolos įvykdymą. Teigė jokių pinigų iš kreditorių negavusi, tiesiog sutikusi kaip paskolos tinkamo vykdymo užtikrinimo priemonę pasirašyti kreditoriams paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ji nesutiko ir prieštaravo A. D. ir A. V. pareikštiems reikalavimams.
2010-06-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės, areštuotas skolininkei D. B. priklausantis 153 000 Lt vertės turtas.(b.l.60,1t.)
2010-09-29 atsiliepime į A. D. ir A. V. ieškinį D. B. nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, kad yra skolinga 120 000 Lt A. D. ir A. V. pagal 2008-06-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 20 000 Lt A. V. pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nurodo jau grąžinusi 38 900 Lt pagal 2008-06-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei 4000 Lt pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi.
2011-06-07 Vilniaus apygardos teismo sprendimu(b.l.77-78,1t. ieškinys patenkintas ir priteista iš D. B. 73750 Lt skola, 6396,75 Lt palūkanos ir penkių procentų metinės palūkanos už priteisiamą skolos sumą nuo 2010-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2583 Lt bylinėjimosi išlaidos A. V.. Priteista iš D. B. 53750 Lt skola, 4881.68 Lt palūkanos ir penkių procentų metinės palūkanos už priteisiamą skolos sumą nuo 2010-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1993 Lt bylinėjimosi išlaidos A. D.. Sprendime konstatuota, kad teismo posėdyje ieškovai pripažino dalies pinigų iš atsakovės D. B. gavimą, viso 12 500 Lt. (Kaip matyti šia suma ieškinys sumažintas).
2010-06-10 A. D. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš D. B., kuriuo prašė priteisti iš D. B. pagal 2009-03-05 paprastąjį vekselį 20 000 eurų skolą, 1175,34 eurų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-16 iki teismo įsakymo įvykdymo, 548 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt už teisinę pagalbą.
2010-06-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės, areštuotas skolininkei D. B. priklausantis turtas bendrai 21 175,34 eurų sumai. (b.l.83-84,1t.)
2010-06-16 priimtas teismo įsakymas A. D. pareiškimo pagrindu(b.l.81,1t.), išieškant iš D. B. kreditoriaus A. D. naudai 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) skolos, 1175,34 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai 34 euro ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-16) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 548 Lt (penki šimtai keturiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio ir 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) už teisinę pagalbą. D. B. nesutiko su 2010-06-16 teismo įsakymu ir prieštaravo A. D. pareikštiems reikalavimams(b.l.85-86,1t.).
Atsiliepime į pateiktą A. D. ieškinį (b.l.90-91,1t.) D. B. nurodė, kad ieškovas A. D. praleido LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytą reikalavimo apmokėti pateikimo terminą ir taip prarado savo reikalavimo teisę, todėl su pateiktiu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Be to, 2010-11-04 prašyme Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl civilinės bylos sustabdymo D. B. be kitų aplinkybių nurodė, jog ieškovas A. D. kaip užtikrinimo priemonę už jai, D. B., pagal 2009-03-5 vekselį paskolintus pinigus paėmė jos pagal panaudos sutartį naudojamą ir UAV „VIcus“ priklausantį automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jai priklausančią Lietuvos banko leidžiamų proginių monetų kolekciją. Teigė, kad A. D. neturėjo jokios teisės minėto automobilio pasisavinti, net kaip užtikrinimo priemonės. Pagal UAB „Vicus“ pareiškimą yra pradėta baudžiamoji byla. Dėl A. D. neteisėtai paimtos užtikrinimo priemonės ji, D. B., gali patirti turtinę žalą.
2010-12-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu ieškovo A. D. ieškinys patenkintas. Priteista iš atsakovės D. B. 69 056 (šešiasdešimt devyni tūkstančiai penkiasdešimt šeši Lt) skolos, 4058,21 Lt (keturi tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni Lt 21 ct) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (73 114,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3093 (trys tūkstančiai devyniasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.(b.l.94-95,1t.)
2011-03-30 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimo nutrauktas, nustačius, kad minėtas automobilis buvo perduotas savanoriškai kaip skolos sugrąžinimo garantas. (b.l.99-102,1t.)
2012-05-02 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.118-119,1t.) nukentėjusysis A. D. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:
1)Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-9229-576/2010(b.l.120),
2) 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš kurio matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 20 000 litų A. V. iki 2008-11-15. Ranka yra padarytas įrašas: “Laiduotojas S. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini)“ ir parašas(b.l.121,1t.)
3) UAB „Vicus“ 2010-06-18 pranešimą, adresuotą A. D., kuriame nurodoma, kad jų žiniomis A. D. yra pasisavinęs automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalaujama per tris dienas pristatyti automobilį įmonės buveinės adresu. (b.l.122,1t.)
Žemesnės instancijos teismas
4)2011-06-07 Vilniaus apygardos teismo sprendimą(n.l.123-124,1t.)
5)Lokalinę sąmatą S028,sudarytą 2009-03-13, UAB „Viekšis“.
2012-05-02 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.139-140,1t.) nukentėjusysis A. V. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris pagal pakvitavimą sugrąžintas A. V. (b.l.141,1t.).
Iš paprastojo vekselio išrašyto 2009-06-15 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 407 950 litų R. N. iki 2009-07-15(b.l.148,1t.; 62,2t.)
Nukentėjusysis R. N. suėjus vekselyje nurodytam terminui, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarą T. P. V., kuris 2009-07-28 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4010 dėl 409 587 Lt skolos išieškojimo iš D. B.. (bl.149,1t.). Minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolio A. B. kontorai (b.l.150-177,1t.). Vykdymo procese pagal pateiktus dokumentus antstolis 2009-09-18 patvarkymu(b.l.153-154,1t.), adresuotu UAB „VKK investicija“, išieškojimą nukreipė į skolininkės D. B. darbo užmokestį. Dokumentas įteiktas registruotu laišku D. B. 2009-09-23 (b.l.156,1t.) Patvarkymas nebuvo vykdomas, išskaitos iš D. B. darbo užmokesčio nebuvo atliekamos.
2010-02-03 antstolio A. B. kontora išsiuntė UAB „VKK investicija“ patvarkymą dėl pranešimo kodėl nevykdomas išieškojimas pateikimo, kuriuo įpareigojo per 5 dienas nuo gavimo dienos įvykdyti išskaičiavimą iš skolininkės darbo užmokesčio už visą laikotarpį arba nurodyti priežastis, kodėl nebuvo vykdomas išskaičiavimas. Dokumentas įteiktas registruotu laišku D. B. 2010-02-11(b.l.158,1t.) . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (b.l.173,1t.) D. B. skirta 200 Lt bauda už antstolio nurodymų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolio 2010-05-28 patvarkymas dėl pranešimo kodėl nevykdomas išieškojimas pateikimo įteiktas registruotu aišku D. B. 2010-06-02, (b.l.168-169,1t.), o 2009-09-18 patvarkymas areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai (b.l.166,1t.), įteiktas registruotu aišku D. B. 2009-09-23. (b.l.167,1t.).
2011-11-08 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.1,2-16,2t.) T. J. pateikė:
1)2011-08-09 Nordea Bank Finlamd Plc Lietuvos skyriaus rašto dėl kreditavimo sutarties kopiją-1 lapas.
2)2011-08-04 AB ,DnB NORI) banko rašto kopiją dėl informacijos suteikimo, 1 lapas;
3)2011-05-09 UAB „VKK Investicija“ pranešimo kopiją, 1 lapas;
4)2011-07-12 D. B. pranešimo dėl raginimo įvykdyti sprendimą kopiją, 1 lapas;
5)2011-07-26 Patvarkymo kopiją, 2 lapai;
6)2011-04-04 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos kopiją apie asmens valstybini socialinį draudimą, 1lapas;
7)2011-04-20 Ukmergės ūkininkų kredito unijos rašto kopiją dėl informacijos pateikimo, 1 lapas;
8)2011-04-15 Nordea Bank Finlamd Plc Lietuvos skyriaus rašto dėl kreditavimo sutarties kopiją, 1 lapas;
9)2011-04-04 Patvarkymo, adresuoto Ukmergės ūkininku kredito unijai kopiją, 1 lapas;
10)2011-04-04 Patvarkymo, adresuoto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui kopiją, 1 lapas;
11)2011-04-04 Patvarkymo, adresuoto AB ,DnB NORD bankui kopiją, 1 lapas;
12)2011-02-15 raginimo įvykdyti sprendimą kopiją, 1 lapas;
13)2011-02-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto kopiją, 2 lapai.
Iš 2011-08-09 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus rašto matyti, kad pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, įskaitant vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytą tarp Banko ir D. B., mėnesinė įmoka sudarė 1 451,47 eurų,o 2011-09-05 įmoka sudarys 1 494,60 eurų. Mokėjimai vykdomi grynais pinigais. (b.l.2,2t.)
Iš 2011-08-04 AB ,DnB NORID banko rašto matyti, kad bankas pagal 2006-09-11 kreditavimo sutartį Nr. 2400-2006-1916 D. B. suteikė 40 000 Lt vartojimo kreditą. Mėnesinė įmoka siekia 784,56 Lt, mokėjimus atlieka reguliariai.(b.l.3,2t.)
Iš 2011-05-09 pranešimo (b.l.4,2t.) matyti, kad antstolei P. K. UAB „VKK investicija“ vardu direktorė D. B. nurodo, jog UAB „VKK investicija“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, iš savo veiklos negauna jokių pajamų. Minėtas pranešimas teikiamas atsižvelgiant į antstolės 2011-04-06 patvarkymą.
Iš 2011-07-12 pranešimo „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“ matyti, kad D. B. antstolei P. K. nurodo, jog įvykdyti 2011-02-15 raginime nurodytų reikalavimų ir pervesti į depozitinę sąskaitą 76 207,21 Lt neturi jokių realių galimybių. Bendrovė, kurios direktorė ji yra, susidūrusi su finansiniais sunkumais. (b.l.5,2t.)
Iš Sodros pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti (b.l.8,2t.), kad laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-05-20 D. B. draudžiamosios pajamos nuo 2010-11-01 iki 2010-12-31 sudarė 2000 litų, o nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 – 4000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Ukmergės ūkininkų kredito unijos rašto matyti(b.l.9,2t.), kad D. B. jokių piniginių lėšų sąskaitoje neturi, apyvartų per šią sąskaitą nevykdo, skolininkės kreditas dengiamas iš lėšų, nesusijusių su minėtu asmeniu.
Iš 2011-04-15 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus rašto matyti, kad pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, įskaitant vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytą tarp Banko ir D. B., mėnesinė įmoka 2011-04-05 sudarė 1 169,15 eurų,o 2011-05-05 įmoka sudarys 1 257,94 eurų. Mokėjimai vykdomi grynais pinigais. (b.l.10,2t.).
Antstolė P. K. išieškojimą vykdė pagal A. D. 2011-02-15 antstolei pateiktą vykdyti 2011-02-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9229-574 dėl 76 207,21 Lt išieškojimo iš D. B. (b.l.14-16,2t.).
2012-05-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. J. pateikė dokumentus : pareiškimą, 3 lapai,; akcininkų sąrašą, 1 lapas, įgaliojimą, 1 lapas; hipotekos dokumentų paiešką; turto arešto registro dokumentų santrauką, 1 lapas; dėl informacijos pateikimo, 1 lapas; dėl informacijos pateikimo, 1 lapas; Nordea bank laišką, 1 lapas; dėl informacijos pateikimo, 1 lapas; UAB „VKK investicija“, 1 lapas; pranešimas, 1 lapas. (b.l.17-18,2 t.; 19-23,2t.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2012-08-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti (b.l.29-30,2t.), kad S. K. pateikė notaro patvirtintą paskolos dokumentą.
Iš paskolos sutarties (b.l.31-33,2t.) matyti, kad ji sudaryta 2011-04-18 tarp D. B. ir S. K.. Pagal šią sutartį paskolos davėjas – D. B. suteikia paskolos gavėjui S. K. 30 000 litų paskolą iki 2011-12-31.
2012-11-28 Dokumentų apžiūros protokolu (b.l.52-55,2t.) buvo apžiūrėta paprastasis vekselis, neprotestuotinas Nr. 1, 20 000 Lt sumai, ir pateikta specialisto V. M. išvada, kad rankraštinis įrašas ir parašas, esantis 2008-10-31 paprastajame vekselyje, A. V. vardu atlikti juoda spalva. Lyginant rašymą, kuria atliktas įrašas“ laiduotoja S. K. asmens k. (duomenys neskelbtini) ir parašas S. K. vardu“ su S. K., A. V., D. B. rašysenos ir pavyzdžiais parašo, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai. Įvertinus besiskiriančius požymius nustatyta, kad jie yra esminiai ir sudaro tokias požymių visumas, kurios leidžia teigti, kad šis rankraštinis įrašas yra atliktas ne S. K., ne A. V., ne D. B., o kito asmens ranka. Tiriamas parašas tikėtina yra atliktas ne S. K.. Spręsti klausimą ar jis yra atliktas A. V., D. B. ar kito asmens, nėra galimybių dėl parašo ribotos grafinės apimties, paprastumo, mažo grafinio informatyvumo, atlikimo sąlygų skirtumo.
2013-10-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole(b.l.60-61,2t.) užfiksuota, kad antstolis B. pateikė dokumentus : 2009-06-15 paprastąjį vekselį; vykdomuosius išrašus; pranešimą; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-04 nutartį; pranešimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-12 nutartį.
Nordea Bank Finland Lietuvos skyrius pateikė V. Z. šiame banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo išrašus už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-03-05 (b.l.104-123,2t.), iš kurių matyti, kad 2008-06-27 A. V. pervedė 120 000 litų. Nurodoma, kad tai avansinis mokėjimas pagal sutartį. Dar iš išrašų matyti, kad D. B. šiuo laikotarpiu sistemingai pervesdavo nemažas pinigų sumas į V. Z. sąskaitą, kurios siekė, 90 000, 50 000, 50 000, 10 000 , 91000, 14 000, 55000 litų.
2013-11-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole(b.l.134-135,2t.) užfiksuota, kad V. Z. pateikė : UAB „VKK investicija“ 2013-11-20 raštą, UAB „Vicus“ 2013-11-20 raštą, 2012-13-29 atlygintinę paskolos davimo fiziniams asmeniui sutartį (b.l.135-140,2t.) .
UAB „VKK investicija“ ir RUAB „Vicus“2013-11-20 raštų(b.l.136-137,2t.) matyti, kad informuoja, jog UAB „VKK investicija“ ir RUAB „Vicus“ nebuvo ir nėra su V. Z. sudarę jokių rašte nurodytų ūkinės – finansinės veiklos sutarčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą į paklausimus, ar su buvusia darbuotoja D. B. įmonės turėjo ūkinės-komercinės veiklos sandorių (b.l.1,3t.; 3,3t.), buvo gautas UAB „VKK Vilnius“ atsakymas, kad UAB „VKK Vilnius“ niekada nebuvo su D. B. sudariusi ūkinės-komercinės veiklos sandorių(b.l.2,3t.). Ir UAB „VKK investicija“ analogiškas atsakymas (b.l.4,3t.), kad nebuvo ir nėra su D. B. sudariusi sandorių UAB „VKK investicija“.
Nordea Bank Finland Lietuvos skyrius 2014-02-03 raštu (b.l.30,3t.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė D. B. Nordea Bank Finland Lietuvos skyriuje sudarytų kreditavimo sutarčių Nr. KK 08/05/64D bei papildomų susitarimų prie kreditavimo sutarties kopijas. Taip pat informavo, kad D. B. nevykdo įsipareigojimų, kredito sutartis Nr. KK 08/05/64D 2011-11-24 nutraukta bei 2014-02-03 pagal kreditavimo sutartį Nr. KK 08/05/64D D. B. skolinga Nordea bankui 697 828,03 eurų sumą.
Iš 2008-05-10 kreditavimo sutarties Nr. KK08/05/64D, sudarytos tarp D. B. ir banko „Nordea Bank Finland Plc" matyti, kad D. B. gavo 1 650 000,00 Lt dydžio paskolą, kas sudaro 499 709, 86 eurų. Kredito grąžinimo pradžia 2010-06-05, pabaiga 2023-05-05.Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeista Klaipėdoje esantys žemės sklypai, viso 7 sklypai.(b.l.31-41,3t.).Reikalaujamas laidavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vėliau buvo pasirašomi papildomi susitarimai prie šios kreditavimo sutarties:
-2009-05-04, įkeičiant dar vieną žemės sklypą, (b.l.42-53,3t.)
-2009-09-02 įkeičiant dar vieną žemės sklypą (b.l.54-65,3t.)
-2009-09-24, nustatant skolos pagal kreditavimo sutartį, grąžinimo sąlygas (b.l.66-69,3t.)
Žemesnės instancijos teismas
Iš VĮ Registų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad UAB „Vicus“ nuosavybei taikomas areštas į jai priklausančius žemės sklypus:
1)Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 1 2548 ha, unikalus Nr. 4400-0430-0296 (b.l.70-71,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
2) Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 0,4920 ha, unikalus Nr. 2101-0039-0517 (b.l.72-73,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
3) Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 0,5509 ha, unikalus Nr. 2101-0039-0511 (b.l.74-75,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
4) Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 1,2104 ha, unikalus Nr. 2101-0039-0427 (b.l.76-77,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
5)Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 1,5370 ha, unikalus Nr. 2101-0039-0438 (b.l.78-79, 3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
6) Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 0,1000 ha, unikalus Nr. 2101-0039-0538 (b.l.80-81,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
7) Klaipėdos sav., Klaipėdos m., plotas 0,1300 ha, unikalus Nr. 4400-0148-7481 (b.l.82-83,3t.) nuo 2012-03-19, o hipoteka – nuo 2008-05-14.
Visi šie sklypai pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, sudarytą tarp D. B. ir banko „Nordea Bank Finland Plc" įkeisti prievolės įvykdymo užtikrinimui (b.l.31-57,3t.).
Iš 2008-05-12 Laidavimo sutarties matyti (b.l.41-43,8t.), kad šia sutartimi laiduotojas UAB „Vicus“ laidavo už D. B. Nordea Bank Finland Plc. Prievolė už kurią laiduojama yra nurodoma 2008-05-12 Kreditavimo sutartis Nr. KK08/05/64D.
2013-12-11 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ 5 617 794,08 Lt finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktūrizavimo byloje. Kaip matyti iš nutarties, kreditorius „Nordea Bank Finland Plc“ finansinio reikalavimo dydį grindė ir 2008-05-12 Laidavimo sutartimi Nr. LKK08/05/65D, pagal kurią UAB „Vicus“ laidavo už D. B. ir Banko 2008-05-10 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK08/05/64D su vėlesniais pakeitimais visišką ir tinkamą įvykdymą. (b.l.71-75,8t.)
Susipažinus su informacija (dokumentais) apie D. B. sąskaitas bankuose ir kitose kredito unijose bei visus sudarytus sandorius per bankus ir kitas kredito unijas nustatyta, jog piniginių lėšų sąskaitose D. B. vardu nėra, operacijų atlikta nebuvo. Nustatytas įsipareigojimas AB „Nordea“ bankui. ( b. 1. 19-30, 84-101,3t.)
D. B. teikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją su priedais(GMP 305P ir GMP305L) už mokestinį 2008 m. laikotarpį (b.l.134-137,3t.), kurioje deklaravo 53 919,88 litų su darbo santykiais susijusių pajamų ir ligos pašalpą bei 2197,40 litų gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.
Pagal fizinio asmens D. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) už 2009, 2011 metus nustatyta, kad fizinis asmuo D. B. deklaravo 32 000,00 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų už 2009 metus, o už 2011 metus - 3 000,00 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. T.y. fizinio asmens D. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2011 metus įrašyta (deklaruota) 3 000,00 Lt suma nesutampa su tyrimui pateiktais SODROS duomenimis apie fizinio asmens D. B. 2011 m. gautas su darbo užmokesčiu susijusias 12 000,00 Lt pajamas. Duomenų apie fizinio asmens D. B. kaip akcininkės gautas pajamas tyrimui pateiktų dokumentų nėra,
Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašto (b.l.68,6t.) matyti, kad teikiama UAB „VKK Vilnius“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų dokumentų bei 2008-2011 metinių finansinių atskaitomybių dokumentų rinkinių nustatyta tvarka patvirtintos kopijos.
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. B. kaltė padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.
1) 2008-06-27 D. B. pasiskolino 120 000 litų iš A. D. ir A. V. iki 2008-07-28. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo A. D., nukentėjusiojo A. V. parodymai bei byloje esantys dokumentai – paprastas neprotestuotinas vekselis (b.l.8,1t.) išrašytas 2008-06-27, iš kurio matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 120 000 litų A. D. ir A. V. iki 2008-07-28.(b.l.8,1t). Nordea Bank Finland Lietuvos skyriaus pateiktas V. Z. šiame banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo išrašas už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-03-05 (b.l.104-123,2t.), iš kurio matyti, kad 2008-06-27 A. V. pervedė į šią sąskaitą 120 000 litų. Nukentėjusysis A. D. paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo paskolinta minėta pinigų suma D. B.. Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad kaltinamoji D. B. paprašė jo paskolinti pinigų perkamiems žemės sklypams, verslui. Jis pats visos sumos neturėjo, todėl paprašė A. V. paskolinti D. B. šią sumą lygiomis dalimis. A. V. sutiko, buvo pasirašytas vekselis ir A. V. pervedė 120 000 litų į D. B. nurodytą sąskaitą (bylos duomenimis nustatyta V. Z.). Tokias nukentėjusiojo A. D. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusysis A. V., kuris nurodė, kad A. D. prašymu pervedė pinigus į banko sąskaitą, kurią A. D. nurodė D. B.. Prieš tai A. D. jam paaiškino, kad D. B. prašo paskolinti pinigų, ji išrašys vekselį jų abiejų vardu, kaip garantą, ir sakė, kad viskas bus tvarkingai. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad pažeistas teises teko ginti civilinio proceso tvarka, o didesnioji dalis paskolintų pinigų nėra grąžinta.
Kaltinamoji D. B. neneigia prašiusi A. D. paskolinti pinigų, pasirašiusi vekselį 120 000 litų sumai(pati pasiūlė pasirašyti), davusi A. D. sąskaitos numerį (V. Z.) į kurią turi būti pervesti pinigai. Neneigia ir tai, kad minėta pinigų suma buvo pervesta į V. Z. sąskaitą, o suėjus vekselio įvykdymo terminui paskola nebuvo sugrąžinta. Teismas šioje dalyje kaltinamosios parodymais tiki, nes juos patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, išvardinta aukščiau. Nors D. B. teisme duodama parodymus tvirtino pinigų prašiusi ir juos skolinusi tik iš A. D., o ne iš A. V., kurio nepažinojusi, tačiau šioje dalyje jos parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis - neprotestuotinu vekseliu (b.l.8,1t.), iš kurio matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 120 000 litų A. D. ir A. V..
2)Byloje taip pat nustatyta, kad D. B. 2008-10-31 pasiskolino 20 000 litų iš A. V. iki 2008-11-15 (b.l.121,1t.) Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis A. V., kuris nurodė kokiomis aplinkybėmis perdavė 20 000 litų grynais pinigais D. B.. Nukentėjusiojo A. V. parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga - 2008-10-31 paprastais neprotestuotinas vekselis, iš kurio matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 20 000 litų A. V. iki 2008-11-15. Ranka yra padarytas įrašas: “Laiduotojas S. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini)“ ir parašas(b.l.121,1t.). Nukentėjusysis A. D. patvirtino būdamas Plungėje, kapinėse, sulaukęs D. B. skambučio su prašymu ją gelbėti, nes labai reikia pinigų, ir perskambinęs A. V. bei prašęs pastarojo paskolinti D. B. 20 000 litų. Pati kaltinamoji D. B. neneigia gavusi iš A. V. 20 000 litų, kuriuos perdavė S. K..
3)Dar byloje nustatyta, kad 2009-03-05 D. B. pasiskolino 20 000 eurų iš A. D. iki 2009-03-16(b.l.9,1t). Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis A. D., kuris nurodė kokiomis aplinkybėmis perdavė 20 000 eurų grynais pinigais D. B.. A. D. paaiškino, kad D. B. negrąžinusi anksčiau paskolintų pinigų paprašė jo paskolinti dar 20 000 eurų išmokėti algoms Kalniečių prekybos centro darbuotojams. Jis sutiko paskolinti su sąlyga – užstatu. D. B. sutiko ir paliko užstatą – auksinių ir sidabrinių monetų kolekciją bei automobilį, kuriuo važinėjo. A. D. parodymus patvirtino nukentėjusysis A. V., kuris buvo įvykio metu su A. D.. A. V. patvirtino, kad A. D. sutiko paskolinti 20 000 eurų D. B. su užstatu ir pastaroji atvežė monetų kolekciją, o A. D. pasirodžius, kad monetų kolekcijos suma yra per maža, D. B. jam pasiūlė kaip užstatą monetų kolekciją ir automobilį. Pati D. B. teisme duodama parodymus šioje byloje neneigė pagal 2009-03-05 vekselį pasiskolinusi 20 000 eurų iš A. D., pati pasiūliusi kaip užstatą jam palikti monetų kolekciją ir mašiną. Tačiau, kur buvo panaudoti paskolinti pinigai teigė nepamenanti. Pinigus ji perdavė V. Z.. Iš paprastojo neprotestuotino vekselio išrašyto 2009-03-05 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 20 000 eurų A. D. iki 2009-03-16(b.l.9,1t).
4)Be to, byloje nustatyta, kad 2009-06-15 D. B. pasiskolino 407 950 Lt iš R. N. iki 2009-07-15(b.l.62,2t.) pagal vekselį. Nukentėjusysis R. N. patvirtino, kad D. B. pirmiausia iš jo pasiskolino 250 000 litų, išrašydama vekselį, po to besibaigiant vekselio terminui paprašė paskolinti dar 157 950 litų, pasirašė dar vieną vekselį, o besibaigiant vekselio terminui jis paprašė abu vekselius sudėti į vieną ir D. B. perrašė vieną vekselį visai sumai, t.y. 407 950 litų, o prieš tai pasirašytus vekselius jis sugrąžino D. B.. Buvo sutartas mėnesio laiko terminas, kuriam suėjus D. B. pinigų negrąžino, todėl jis kreipėsi į notarą. Nors D. B. nepripažino paskolinusi šią sumą iš R. N., aiškino, kad tai V. Z. skolinosi iš R. N. pinigus ir tik 200 000 litų, o ne 407 950 litų, o ji tik pasirašė vekselį, tačiau teismas tiki ir kaip teisingus vertina būtent nukentėjusiojo R. N. parodymus, kad D. B. pasiskolino kaltinime nurodytą sumą, nes juos patvirtina rašytiniai bylos duomenys - iš paprastojo vekselio išrašyto 2009-06-15 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 407 950 Lt R. N. iki 2009-07-15(b.l.62,2t.). R. N. patvirtino bendravęs tik su D. B., skolinant pinigus V. Z. nedalyvavo.
Aiškinantis kaltinamosios D. B. pajamas ir turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2009-06-15 nustatytos tokios aplinkybės:
D. B. pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, sudarytą su banku „Nordea" turėjo 499 709, 86 EUR (1 650 000,00 Lt) dydžio paskolą, ir buvo įsipareigojusi bankui mokėti kas mėnesį įmokas(b.l.31-41,3t.)
Kaip matyti iš 2011-08-09 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus rašto, pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, įskaitant vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytą tarp Banko ir D. B., mėnesinė įmoka sudarė 1 451,47 eurų, o 2011-09-05 įmoka sudarys 1 494,60 eurų. Mokėjimai vykdomi grynais pinigais. (b.l.2,2t.)
Iš 2011-04-15 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus rašto matyti, kad pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D, įskaitant vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytą tarp Banko ir D. B., mėnesinė įmoka 2011-04-05 sudarė 1 169,15 eurų,o 2011-05-05 įmoka sudarys 1 257,94 eurų. Mokėjimai vykdomi grynais pinigais. (b.l.10,2t.).
Susipažinus su informacija (dokumentais) apie D. B. sąskaitas bankuose ir kitose kredito unijose bei visus sudarytus sandorius per bankus ir kitas kredito unijas nustatyta, jog piniginių lėšų sąskaitose D. B. vardu nėra, operacijų atlikta nebuvo. Nustatytas įsipareigojimas AB „Nordea“ bankui. ( b. 1. 19-30, 84-101,3t.)
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų deklaracijų (b.l.127-137,3t.) matyti, kad D. B. už mokestinį 2009 m. laikotarpį (b.l.130-133,3t.) deklaravo 32 000 litų su darbo santykiais susijusių pajamų bei 762,2 litų gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.
D. B. už mokestinį 2008 m. laikotarpį (b.l.134-13137,3t.) deklaravo 53 919,88 litų su darbo santykiais susijusių pajamų ir ligos pašalpą bei 2197,40 litų gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.
Sodros duomenimis (b.l.2,4t.) D. B. dirbo laikotarpiu nuo 2007-01-18 iki 2012-06-29 UAB „VKK investicija“, laikotarpiu nuo 1999-11-02 iki 2008-12-31 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-04 D. B. individualioje įmonėje
Taigi kaltinime nurodomu laikotarpiu (nuo 2008-06-27 iki 2009-06-15) D. B. dirbo UAB „VKK investicija“ ir D. B. individualioje įmonėje.
Sodros duomenimis(b.l.3-14,4t.) UAB „VKK investicija“ D. B. išmokėtos išmokos už 2008 m. nurodomos tokios: 2008-01-01 – 4500 Lt; 2008-04-01 – 19 409,09 Lt; 2008-07-01 – 7500 Lt; 2008-10-01 – 12 000 Lt. Už 2009 metus įmokos: 2009-01-01 – 10 500 Lt; 2009-04-01 – 10 500 Lt; 2009-07-01 –800 Lt; 2009-10-01 – 3000 Lt. D. B. individuali įmonė išmokų nedeklaravo. Dar Sodros duomenimis AB Šiaulių banko Vilniaus filialas išmokėjo D. B. 2008-01-01 – 8864,63 Lt ir 2008-04-01 – 8853,19 Lt.
2014-03-06 – 2014 -03-07 specialisto išvada (b.l.17-18,4t.)patvirtina, kad pagal tyrimui pateiktus SODROS duomenis apie fizinio asmens D. B. draudėjus (visas darbovietes) už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. nustatyta, kad D. B. su darbo užmokesčiu susijusios pajamos (neatskaičius mokesčių) atitinkamais laikotarpiais sudarė :
-2008 m. liepos - gruodžio mėn. - 19 500,00 Lt (draudėjas - (duomenys neskelbtini));
-2009 m. - 32 000,00 Lt (draudėjas - (duomenys neskelbtini));
-2010 m. - 12 000,00 Lt (draudėjas - (duomenys neskelbtini)
-2011 m. - 12 000,00 Lt (draudėjas - (duomenys neskelbtini));
- 2012 m. - 5 146,00 Lt, iš jų pagal draudėjus: (duomenys neskelbtini)“ - 3 002,35 Lt (už 2012 m. sausio - birželio mėn.), (duomenys neskelbtini)“ - 1 543,65 Lt (už 2012 m. kovo - spalio mėn.), (duomenys neskelbtini) - 600,00 Lt (už 2012 m. spalio - gruodžio mėn.);
-2013 m. sausio - spalio mėn. - 2 000,00 Lt (draudėjas - (duomenys neskelbtini)).
Iš viso fizinio asmens D. B. su darbo užmokesčiu susijusios pajamos (neatskaičius mokesčių) pagal pateiktus SODROS duomenis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. sudarė 82 646,00 Lt.
Pagal fizinio asmens D. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) už 2009, 2011 metus nustatyta, kad fizinis asmuo D. B. deklaravo 32 000,00 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų už 2009 metus, o už 2011 metus - 3 000,00 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. T.y. fizinio asmens D. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2011 metus įrašyta (deklaruota) 3 000,00 Lt suma nesutampa su tyrimui pateiktais SODROS duomenimis apie fizinio asmens D. B. 2011 m. gautas su darbo užmokesčiu susijusias 12 000,00 Lt pajamas. Duomenų apie fizinio asmens D. B. kaip akcininkės gautas pajamas tyrimui pateiktų dokumentų nėra (b.l.17-18,4t.).
Minėti duomenys patvirtina, kad D. B. mėnesinė įmoka Nordea bankui kaltinime nurodomu laikotarpiu viršijo jos pajamas.
Kaltinamoji D. B. teisme nurodė buvusi įmonių UAB „Vicus“ ir UAB „VKK investicija“ akcininke ir jai kaip šių įmonių akcininkei Nordea bankas 2008-05-10 suteikė paskolą.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. B. nuo 2006-12-07 buvo UAB „VKK investicija“ direktorė (b.l.3,8,18-19,5t.), o steigėjas UAB „Vicus“.Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji D. B. būdų buvusi UAB „VKK investicija“ akcininkė (b.l.12-189,5t.).
Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto (b.l.2-3,6t.) matyti, kad UAB „Vicus“ akcininkai nuolat keitėsi, tačiau nenurodoma, kas buvo akcininkai laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2009-10-14, o D. B. neminima tarp nurodytų įmonės akcininkų. Tačiau byloje yra duomenų, kad D. B. buvo įgijusi UAB „Vicus“ akcijų, viso 4245 akcijas(b.l.19-20,7t.), akcijų įgijimo data: 2006-07-07 įgijo 292 akcijos ir 2008-08-22 įgijo 3 953 akcijas. Vienos akcijos nominali vertė nurodoma 3 536 litai.
Vertinant nustatytą aplinkybę kitų byloje esančių įrodymų kontekste pažymėtina, kad didesnioji akcijų dalis D. B. įsigyta 2008-08-22, t.y. tuo laikotarpiu, kai iš nukentėjusiųjų vekselių pagrindu buvo skolinami pinigai, o pagal jos pačios pajamos pagal pateiktą VMI pajamų deklaraciją 2008 metais siekė 53 919,88 litų (b.l.134-137,3t.). Kaip žinia D. B. nukentėjusiesiems A. D. ir A. V. iki 2008-07-28 turėjo sugrąžinti 120 000 litų, tačiau užtuot grąžinusi pinigus pagal bylos duomenis 2008-08-22 įsigijo viso 3 953 akcijas, akcijos nominali vertė 3 536 litai, kas rodo kaltinamosios veiksmuose tyčią negrąžinti paskolintų pinigų nukentėjusiesiems.
Byloje duomenų, kad D. B. kaip akcininkė gautų pajamų nėra ( specialisto išvada, b.l.17-18,4t.)
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014).
Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje apgaulė įgyjant svetimą turtą paprastai apibūdinama kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių arba dalinai neteisingų žinių, duomenų arba bet kokios rūšies informacijos apie tam tikras aplinkybes ir faktus, arba tokių žinių nuslėpimas. Apgaunant kaltininkas veikia kito asmens sąmonę, jo psichiką, kas nulemia tokio asmens neteisingą tikrovės suvokimą. Panaudojamos apgaulės tikslas yra suklaidinti turto savininką ar valdytoją, arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui.
Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku.
Nagrinėjamu atveju, įvertinant D. B. atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius atliktų veiksmų pasekoje, teismas daro išvadą, kad D. B. veikose, atliktose nukentėjusiųjų A. D., A. V. ir R. N. atžvilgiu yra visi Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. aprašyti sudėties požymiai.
Byloje nustatyta, kad D. B. panaudojant apgaulę užvaldė nukentėjusiųjų A. D., A. V. ir R. N. pinigus. Apgaulė D. B. veiksmuose pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl jos finansinių galimybių ir ketinimų (tikslo), nutylint, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas bankui ir kitiems asmenims, bei sudarant įspūdį, kad pinigai bus grąžinami nurodytu terminu, nors realiai tokio tikslo neturėjo. Ji save pateikė nukentėjusiesiems kaip sėkmingą ir patikimą verslininkę, kontroliuojančią įmones, superkančią žemes, turinčią daug turto. Be to, apgaulė nukentėjusiųjų A. D. ir A. V. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio. Ji skolinosi pinigus iš šių nukentėjusiųjų per kelis kartus. Gautus pinigus kaltinamoji užvaldė, o pinigų vekseliuose nurodytu terminu negrąžino ir kaip minėta tokio tikslo neturėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent kaltinamosios D. B. panaudotos apgaulės įtakoje nukentėjusieji sutiko perduoti ir perdavė jai pinigus. Tokios aplinkybės yra patvirtinamos nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Veika, numatyta BK 182 str. 2 d. ( nukentėjusieji A. D. ir A. V.)
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamosios D. B. ir nukentėjusiojo A. D. buvo susiklostę tarpusavio ryšiai – jie bendravo, A. D. ir anksčiau skolino įvairias pinigų sumas D. B., o pastaroji jas atiduodavo. Minėtos aplinkybės nustatytos tiek kaltinamosios D. B., tiek nukentėjusiojo A. D. parodymais. Be to, D. B. A. D. save pateikė kaip sėkmingą ir turtingą verslininkę, užsiimančią nekilnojamuoju turtu, galinčią bet kada grąžinti paskolintus pinigus. A. D. nurodė, jog kaltinamoji prabangiai rengėsi, važinėjo brangiu automobiliu, pabrėždavo, kad jei tik nukentėjusysis pareikalaus, skolinamus pinigus sugrąžins per kelias dienas. Dėl to nukentėjusysis A. D. pasitikėjo D. B. ir užtikrino A. V., kad galima D. B. pasitikėti, kad ji tikrai grąžins skolą. Visos šios aplinkybės ir sudarė pakankamą pagrindą, paskatino nukentėjusįjį A. D., o tuo pačiu ir A. V. pasitikėti kaltinamąja ir paskolinti jai šios prašomas pinigų sumas.
Byloje nustatyta, kad 2008-06-27 D. B. pasiskolino 120 000 litų iš nukentėjusiųjų A. D. ir A. V.. Ši aplinkybė abejonių nekelia. D. B. pripažino pasirašiusi vekselį, tačiau teigė pinigus skolinusi įmonei „Vicus“ iš kurios lėšų ir būtų grąžintos skolos. Pati pinigų negavusi. Jos prašymu pinigai buvo pervesti į V. Z. sąskaitą. Tai, kad pinigai buvo pervesti į kito asmens sąskaitą pačios kaltinamosios prašymu atskleidžia D. B. tyčios turinį, nes ji suvokė, kad nukentėjusiųjų asmenų realios galimybės atgauti paskolintus pinigus esant jos nurodytai situacijai tampa sudėtingesnės.
Kaltinamosios D. B. parodymai, kad šie paskolinti pinigai buvo panaudoti būtent verslui nėra patvirtinami jokiais byloje esančiais įrodymais ar dokumentais, todėl teismas šioje dalyje kaltinamosios parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja. Kaltinamosios parodymai dėl šių pinigų panaudojimo tikslo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 103-106, 7 t. ) D. B. teigė, kad 2008 m. birželio mėnesį reikėjo pirkti žemės sklypą Klaipėdoje, reikėjo įsigyti sklypus, kad gauti vieną plotą, reikėjo 120 000 Lt, todėl su A. D. pasirašė vekselį. Teisme aiškino, kad pinigai buvo skirti įmonei, juos skirstė V. Z., ji jų neturėjo ir tie pinigai buvo panaudoti verslui. Atsakinėdama į klausimus taip pat nurodė, kas pinigai buvo panaudoti verslui, o vėliau jau teigė, kad nebepasakys, kur konkrečiai buvo panaudoti šie pinigai. Visgi kur konkrečiai buvo panaudoti 120 000 litų D. B. nenurodė. Konkretaus šių pinigų panaudojimo nenurodė ir liudytojas V. Z. į kurio sąskaitą jie buvo pervesti.
Liudytojas V. Z. teisme nurodė, kas tie D. B. paskolinti pinigai buvo paimti verslui. Kai negalėjo pinigų pasiskolinti iš banko, tai pinigai buvo skolinami iš fizinių asmenų, kad sumokėti avansus. 120 000 litų, kuriuos D. B. pasiskolino buvo panaudoti žemės pirkimams ir avansų mokėjimui jas perkant, nes buvo mokami grynieji pinigai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-17 piminėje apklausoje liudytojas aiškino, kad 2008 m. D. B. pagal vekselį pasiskolinusi 120 000 litų nurodė pervesti į jo sąskaitą. Ji jo paprašė pasinaudoti sąskaita. Šių pinigų jis nenaudojo, visi A. D. ir A. V. pervesti pinigai buvo atiduoti D. B., kada ir kokiu būdu (pervedant į sąskaitas ar atiduodant grynais) neprisimena. Jam buvo žinoma, kad ji ims paskolą 120 000 Lt, kurią naudos savo tikslais. Kam konkrečiai ir dėl ko buvo imama paskola, jis nežino. (t. 2, b. 1. 95)
Vėliau 2012-12-06 apklausiamas (b.l.126-127,2t.) parodymus pakeitė, aiškino, kad 2008-06-27 jis kartu su D. B. pasiskolino iš A. D. 120 000 litų su palūkanomis. Pinigus kaip fizinis asmuo pasirašydama paprastąjį vekselį skolinosi D. B., o A. D. pinigus skolino jam, V. Z.. 120 000 Lt buvo pervesti į jo banko sąskaitą. Avansus mokėjo už perkamus žemės sklypus, kaip fizinis asmuo, o žemės sklypus įsigydavo kaip juridinis asmuo. Vieną pinigų dalį iš šios sumos pavedimą buvo atlikęs S. J.. Mokėjo procentus nuo šios sumos A. D. grynaisiais, dažniausiai perduodant pinigus per D. B.. Suėjus terminui paskolos negrąžino, nes jau prieš tai kokius tris mėnesius nemokėjo palūkanų.
2012-12-13 apklausos metu V. Z. papildė, jog iš 120 000 Lt paskolintų pinigų pagal vekselį iš A. D. dalį pinigų kartu su D. B. susimetus grynaisiais pinigais grąžino per D. B..A. D. jam matant yra reikalavęs iš D. B. pasiaiškinti, kodėl nemokamos palūkanos nuo 120 000 Lt sumos. (b.l.129,2t.)
2014-04-08 apklaustas liudytoju V. Z. parodė, kad nori papildyti, jog sandorius dėl panaudotų pinigų, kurių dalį D. B. skolinosi pagal vekselius iš R. N., A. D., A. V., jis panaudojo žemės sklypams pirkti, pirkimo - pardavimo sandorius gali pristatyti iki 2014-04-10. (t. 2, b. 1. 152-153)
Teismas liudytojo V. Z. parodymus, kad 120 000 litų buvo panaudoti verslui vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės D. B. ir jais nesivadovauja, nes kaip minėta byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.
Be to, toks D. B. ketinimas savo asmeninę skolą grąžinti įmonės „Vicus“ lėšomis yra visiškai nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kad kaltinamoji D. B. kaip akcininkė gauna pajamų, pateikta nebuvo (b.l.17-18,4t.). Atliekant ikiteisminį tyrimą į paklausimus, ar su buvusia darbuotoja D. B. įmonės turėjo ūkinės-komercinės veiklos sandorių (b.l.1,3t.; 3,3t.), buvo gautas UAB „VKK Vilnius“ atsakymas, kad UAB „VKK Vilnius“ niekada nebuvo su D. B. sudariusi ūkinės-komercinės veiklos sandorių(b.l.2,3t.). Ir UAB „VKK investicija“ analogiškas atsakymas (b.l.4,3t.), kad nebuvo ir nėra su D. B. sudariusi sandorių UAB „VKK investicija“.
Kaltinime nurodoma, kad V. Z. šiuos pinigus išgryninęs perdavė D. B., tačiau be pačio V. Z. pirminių parodymų, kuriuos jis vėliau pakeitė, duomenų, kad tie pinigai buvo perduoti D. B. nėra surinkta, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
Byloje nustatyta, kad negrąžinusi pagal 2008-06-27 vekselį paskolintų pinigų, D. B. pasirašydama 2008-10-31 vekselį pasiskolino dar 20 000 litų. D. B. pripažino pasiskolinusi šią sumą, tačiau ne sau, o S. K..
Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad pažįstamo A. D. prašymu jis paskolino 20 000 litų D. B.. Pinigus atvežė jai į ofisą Šimulionio g., Vilniuje. Jie buvo dviese, D. B. jam davė jau pasirašytą vekselį, o jis pastarajai pinigus. Nors D. B. finansinės padėties nežinojo, tačiau ji sudarė stambaus prekybininko įvaizdį. Dėl vekselyje nurodytos S. K. jis nieko negali pasakyti. Kas užpildė vekselį nežino. A. D. teisme paaiškino, kad jam būnant kapinėse paskambino D. B. ir nurodė, kad labai staigiai, kažkam uždengti reikia pinigų, kad reikia ją gelbėti. Tuomet jis paskambino A. V., kuris ir paskolino pinigų.
Kaltinamoji D. B. teigė sakiusi A. D., kad pinigus skolina ne sau, o S. K.,tačiau šioje dalyje D. B. parodymai paneigti A. D. parodymais, kuris nuosekliai aiškino, kad pinigus D. B. skolinosi savo reikmėms, nes ją reikia gelbėti. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Jie buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu.
Kaltinamoji D. B. teisme paaiškino, jog ji paskolintus 20 000 litų perdavė S. K., jokių tai patvirtinančių dokumentų nepasirašė. Kaip atsirado vekselyje įrašas “laiduotoja S. K.“ ji nepamena, jos prašymu tą įrašą padarė S. K., o kodėl tie pinigai negrąžinti reikia klausti S. K..
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. aiškino, kad S. K. jos paprašė paskolinti 20 000 litų, o ji pinigų neturėdama paprašė paskolinti A. D.. A. D. nurodė, kad pats pinigų neturi, paskolins A. V.. Ir 2011-11-15 A. V. atvykus į Šimulionio g. esantį ofisą ji išrašė vekselį nurodytai sumai. Ji nuvežė S. K. ( pinigus). Neprisimena, ar kas nors pasirašė vekselyje kaip laiduotojas. Pagal vekselį ji sumokėjo 4000 litų grynais A. D.(b.l.103-106,7t.).Vėliau apklausiama D. B. (b.l.112-113,7t.) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir teigė nepamenanti, ar jai išrašant vekselį dalyvavo S. K.. Buvo išėjusi iš ofiso porai valandų, o grįžusi rado vekselį jau pasirašytą. Ji pati už laiduotoją nepasirašė.
2013-04-11 akistatos metu tarp D. B. ir liudytojos S. K., D. B. nurodė nežinanti, kas padarė įrašą ant paprastojo vekselio 20000 litų sumai, 2008-11-15, kairiajame vekselio krašte. Nurodė nemačiusi, ar šį įrašą padarė S. K.. (b.l.110-111,7t.)
Apklausta liudytoja S. K. teisme parodė, kad prašė savo geros pažįstamos D. B. paskolinti 20 000 litų ir pastaroji paskolino. Pinigus gavo grynais, ar pasirašė kaip laiduotoja – nepamena. Dar teisme parodžius vekselį (b.l.121,1t.), teigė, kad tai jos parašas, jos ranka įrašas – laiduotoja S. K., asmens kodas ir parašas. Tačiau kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu S. K. davė kitokius parodymus, kur teigė, kad minėtas įrašas rašytas ne jos ranka (b.l.24-26,2t.). Teismas tiki būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. K. parodymais, nes juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, t.y. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad 2008-10-31 paprastajame vekselyje įrašas “ laiduotoja S. K. asmens k. (duomenys neskelbtini) ir parašas S. K. vardu“ yra atliktas ne S. K., ne A. V., ne D. B., o kito asmens ranka. Tiriamas parašas tikėtina yra atliktas ne S. K. (b.l.52-55,2t.). S. K. šioje dalyje teisme duotus parodymus teismas vertina kaip neatitinkančius nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jais nesivadovauja.
Taigi, vekselį A. V. išdavė pati D. B., o įrašas dėl laidavimo atlikta ne S. K., ne A. V., ne D. B., o kito asmens ranka, kas nustatyta specialisto išvada(b.l.24-26,2t.). Pati D. B. parodymus dėl įrašo susijusio su laidavimu keitė, kas teismo vertinimu rodo buvus išankstinę apgaulę kaltinamosios veiksmuose. Pažymėtina ir tai, kad būtent D. B. buvo vekselio išdavimo iniciatorė.
Be to, pažymėtina, kad nors tiek D. B., tiek S. K. pripažino 20 000 litų skolinimosi faktą(kiekviena iš atitinkamų asmenų) 2008-10-31, tačiau paskolos sutartis tarp šalių -D. B. ir S. K. remiantis jų pačių parodymais, dėl tų pačių 20 000 litų sudaryta tik 2011-04-18(b.l.31-33,2t.). S. K. aiškino, kad skolinosi iš D. B. 20000 litų bei prieš tai 10 000 litų, o paskolos sutartį notarų biure pasirašė vienai 30 000 litų sumai (b.l.27-28,2t.).
Iš 2012-08-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti (b.l.29-30,2t.), kad S. K. pateikė notaro patvirtintą paskolos dokumentą.
Iš paskolos sutarties (b.l.31-33,2t.) matyti, kad ji sudaryta 2011-04-18 tarp D. B. ir S. K.. Pagal šią sutartį paskolos davėjas – D. B. suteikia paskolos gavėjui S. K. 30 000 litų paskolą iki 2011-12-31.
Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamosios D. B. naudojama apgaulė buvo vykdoma kryptingai, turint išankstinį apsisprendimą negrąžinti paskolintų pinigų. D. B. pasiskolindama pinigus išrašė vekselį, kuriame yra įrašas dėl laidavimo. Svarbu tai, kad nukentėjusysis laidavimo nereikalavo, taigi minėta įrašas atsidaro D. B. iniciatyva, tačiau iš S. K. parodymų spręstina, kad ji laiduoti neketino. Nustatytos aplinkybės tik sustiprina teismo išvadą, kad kaltinamoji nebuvo sąžininga ir turėjo išankstinį apsisprendimą negrąžinti paskolintų pinigų nukentėjusiajam. Pasiskolinti pagal vekselį pinigai iš karto perskolinami trečiajam asmeniui, paskolą apiforminant tik po maždaug dviejų su puse metų.
Dar šioje byloje kaltinamoji išrašė 2009-03-05 vekselį ir pasiskolino iš A. D. 20 000 eurų grynais, palikdama jam užstatą – automobilį ir monetų kolekciją.
Sąžiningų D. B. ketinimų grąžinti pinigus – 20 000 eurų nukentėjusiajam A. D. nerodo ir nustatytos aplinkybės, susijusios su turto - automobilio įkeitimu gaunant šią pinigų sumą.
Nukentėjusiojo A. D. ir nukentėjusiojo A. V. parodymais nustatyta, kad D. B. pati savo noru įkeitė A. D. automobilį Nissan Murano kartu su monetų kolekcija už gaunamus pinigus iš A. D. – 20 000 eurų. Tai buvo 2009-03-05. Tačiau užstatu A. D. D. B. paliko ne jai priklausantį automobilį, ką akivaizdu suvokė ir žinojo, tačiau apie šią aplinkybę nukentėjusiajam nepapasakojo. Nukentėjusysis A. D. suprato, kad kaltinamoji jam kaip užstatą palieka savo automobilį.
Iš 2008-02-01 automobilio panaudos sutarties matyti, kad UAB „Vicus“(panaudos davėjas), į.k. 135491720, atstovaujama direktoriaus S. J., ir UAB „VKK Investicija“(panaudos gavėjas), į.k. 300625859, atstovaujama direktoriaus D. B., sudarė automobilio NISSAN MURANO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. JN1TANZ50U0019001, panaudos sutartį, kuria panaudos davėjas pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo metu automobilis nuosavybės teise priklauso Nordea bankui, o panaudos gavėjas įsipareigoja pasibaigus sutarties galiojimui grąžinti automobilį panaudos davėjui. ( b. 1. 13-14,7t.).
Kaip matyti UAB „Vicus“ 2010-06-18 parašė pranešimą, adresuotą A. D., kuriame nurodė, kad jų žiniomis A. D. yra pasisavinęs automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalaujama per tris dienas pristatyti automobilį įmonės buveinės adresu. (b.l.122,1t.). Dėl minėto automobilio pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011-03-30 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimo nutrauktas, nustačius, kad minėtas automobilis buvo perduotas savanoriškai kaip skolos sugrąžinimo garantas (b.l.99-102,1t.)
Pati kaltinamoji D. B. kaip matyti iš bylos medžiagos savo poziciją dėl šio automobilio keitė. Teisme D. B. aiškino, kad nepamena, ar nurodė A. D. kieno yra mašina, tiesiog ji paliko mašiną kaip užstatą, nes tikėjosi iki 2009 m. kovo 16 d. grąžinti pinigus. Tačiau reikėjo važinėti, mašinos nebuvo ir ji informavo J., kuris ir parašė pareiškimą. Dar nurodė, kad dėl konfliktinių situacijų su A. D. buvo kreiptasi į policiją dėl šio automobilio vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. D. žinojo, kam priklauso automobilis. (t. 7, b. 1. 117-118)
Dar teigė, kad 2009-03-05 pasiskolino 20 000 eurų iš A. D., su 36 procentų metinėms palūkanom įkeisdama Lietuvos banko auksinių ir sidabrinių monetų kolekciją bei automobilį „Nissan Murano“(b.l.103-107,7t.).
Tačiau kaip matyti vykstant civilinei bylai dėl skolos pagal 2009-03-05 vekselį, D. B. 2010-11-04 prašyme Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl civilinės bylos sustabdymo be kitų aplinkybių nurodė, jog ieškovas A. D. kaip užtikrinimo priemonę už jai, D. B., pagal 2009-03-05 vekselį paskolintus pinigus paėmė jos pagal panaudos sutartį naudojamą ir UAB „Vicus“ priklausantį automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jai priklausančią Lietuvos banko leidžiamų proginių monetų kolekciją. Teigė, kad A. D. neturėjo jokios teisės minėto automobilio pasisavinti, net kaip užtikrinimo priemonės. Pagal UAB „Vicus“ pareiškimą yra pradėta baudžiamoji byla. Dėl A. D. neteisėtai paimtos užtikrinimo priemonės ji, D. B., gali patirti turtinę žalą.
Minėti paaiškinimai leidžia daryti teismui išvadą, kad D. B. vykstant civiliniam ginčui nebepripažino pati palikusi automobilio A. D. kaip užtikrinimo priemonės, o atvirkščiai įrodinėjo, kad A. D. pats neteisėtai paėmė šį automobilį, kas teismo vertinimu rodo jos tyčios išankstinį kryptingumą. O tuo pačiu apsunkina nukentėjusiojo pažeistų teisių gynimą.
Apgaulė D. B. veiksmuose pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl jos, D. B., finansinių galimybių ir ketinimų (tikslo), nutylint, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas bankui ir kitiems asmenims, nurodant, kad ji verčiasi nekilnojamuoju turtu, ir sudarant įspūdį, kad pinigai bus grąžinti nurodytu vekseliuose terminu, nors realiai tokio tikslo ji neturėjo.
Tą patvirtina D. B. veiksmai: užuot vykdžiusi savo pareigą nukentėjusiesiems A. D. ir A. V. grąžinti 120 000 Lt, ėmusis realių veiksmų, kad būtų įvykdytas prisiimtas įsipareigojimas, visiškai nevertindama savo realių galimybių grąžinti skolas, prisiėmė naujų finansinių įsipareigojimų tiek tiems patiems asmenims – nukentėjusiesiems A. D. ir A. V., tiek kitiems asmenims.
Be to, šiuo atveju pažymėtina, kad 2008-05-10, t.y. praktiškai prieš mėnesį iki skolinantis pinigus iš A. D. ir A. V., D. B. iš banko „Nordea“ jau buvo pasiskolinusi 1 650 000 litų, turėjo įsipareigojimus bankui, apie ką neabejotinai žinojo, jos pajamos už 2008 metus buvo 53 919,88 Lt (b.l.134-137,3t.), mėnesinė įmoka bankui viršijo gaunamas pajamas.
Ji negrąžinusi 120 000 litų, pirko akcijas (b.l.19-20,7t.), 2008-10-31 vėl pasiskolino 20 000 litų iš A. V. iki 2008-11-15, surašydama vekselį (b.l.b.l.121,1t.). 2008-12-05 pasiskolino 60 000 litų iš J. M., išduodama 2008-12-05 vekselį, įsipareigojant iki 2009-01-07 sumokėti J. M. skolinamus pinigus (b.l. 93-94,9t.), minėtos aplinkybės nustatytos 2012-01-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu. Bei 2009-03-05 dar pasiskolino 20 000 eurų iš A. D. iki 2009-03-16(b.l.9,1t). Visais atvejais pinigai iš fizinių asmenų skolinami trumpam terminui, o negrąžinus ankstesnės skolos, vėl skolinamos naujos pinigų sumos, apie tai suvokiant ir žinant.
Visa D. B. veiksmų grandinė – pristatant save kaip klestinčią verslininkę, nutylint, kad jau turi įsipareigojimą bankui, o įsipareigojimas bankui yra kas mėnesį mokėti jos pajamas viršijančias įmokas, neatidavus vienos skolos, skolinant vis naujas pinigų sumas, suvokiant ir žinant, kad tų pinigų negalės atiduoti, rodo, jog apgaulė buvo vykdoma kryptingai. Nors nukentėjusieji savo valia skolino pinigus kaltinamajai vekselių pagrindu, tačiau tai nulėmė būtent reikšmingos informacijos nutylėjimas ir klaidingos informacijos pateikimas. Įgydama iš nukentėjusiųjų pinigus, D. B. suvokė, kad visų paskolinių įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės, nes byloje nėra jokių duomenų apie jos veiklą, iš kurios kaltinamoji būtų galėjusi uždirbti ir grąžinti per nustatytą vekseliuose terminą paskolintus pinigus. Nukentėjusiųjų suklaidinimas dėl kaltinamosios ketinimų turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui dėl pinigų perdavimo.
Kaltinamoji D. B. teigė, kad visi skolinti pinigai buvo panaudoti įmonėms, verslui, o ji pati negavo nei vieno lito. Tačiau duomenų, kad skolinti pinigai buvo panaudoti kokioms nors įmonėms, jų verslo vystymui, teismui nebuvo pateikta. Nors kaip žinia buhalterinė apskaita įmonėse atliekama itin kruopščiai, nurodant pinigų panaudojimo paskirtį. Bylos duomenimis kaltinamosios turtas- butas (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas jau 2008-09-05 ir ši aplinkybė kaltinamajai taip pat neabejotinai buvo žinoma. Tačiau kaip matyti net ir įkeitus butą, turėdama didžiulį įsipareigojimą bankui, kaltinamoji nenustoja skolintis toliau ir 2008-10-31 bei 2009-03-05 skolinasi pinigus iš A. V. ir A. D. bei 2008-12-05 iš J. M.. Kaip nustatyta, kaltinamosios D. B. pajamos už mokestinį 2009 m. laikotarpį (b.l.130-133,3t.) sudarė 32 000 litų, o už mokestinį 2008 m. laikotarpį (b.l.134-13137,3t.) ji deklaravo 53 919,88 litų pajamų, be to, ji pagal 2008-05-10 kreditavimo sutartį Nr. KK08/05/64D turėjo 499 709, 86 EUR ( 1 650 000,00 Lt) dydžio paskolą bankui, o jos turimas turtas – butas 2008-09-05 buvo įkeistas. Akivaizdu, kad pati kaltinamoji žinojo savo turtinę padėtį, tačiau veiksmų nenutraukė, skolinosi vis naujas pinigų sumas žadėdama jas grąžinti per labai trumpą laikotarpį.
D. B. teismui nurodė, kad skolų neneigia ir pagerėjus įmonės ( nenurodė kokios) finansinei padėčiai skolas grąžins. Toks kaltinamosios paaiškinimas kelia abejonių. Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Vicus“; iškėlė UAB „Vicus“ bankroto bylą. Būtent UAB „Vicus“ akcininke yra D. B..
Dėl pažeistų teisių gynimo
Teismas vertina, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų asmenų galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo pasunkintos. Tą rodo teisme ištirti įrodymai.
Kaltinamoji D. B. aiškino šiame teisme, kad tuos 120 000 litų ji kaip laiduotoja skolino įmonei. A. D. ir A. V. yra skolingos įmonės, o ne ji, todėl įmonės ir grąžins pinigus.Tokie kaltinamosios ketinimai nepagrįsti, nes aptariamų vekselių pagrindu įsipareigojimus prisiėmė pati D. B..
Nukentėjusieji A. D. ir A. V. 2010-05-24 pareiškimu(b.l.56-57,1t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš D. B., kuriuo prašė priteisti iš D. B. pagal 2008-06-27 paprastąjį vekselį 60 000 Lt A. D. ir 60 000 Lt A. V., bei A. V. priteisti 20 000 Lt pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
Tačiau 2010-06-08 Vilniaus apygardos teismui priėmus įsakymą(b.l.58,1t.), D. B. dėl jo pareiškė prieštaravimus(b.l.61-61,1t.), nurodydama, kad pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo kreditoriams A. D. ir A. V. ne grąžinti skolą, o užtikrinti tinkamą paskolos įvykdymą. Teigė jokių pinigų iš kreditorių negavusi, tiesiog sutikusi kaip paskolos tinkamo vykdymo užtikrinimo priemonę pasirašyti kreditoriams paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ji nesutiko ir prieštaravo A. D. ir A. V. pareikštiems reikalavimams.
2010-09-29 atsiliepime į A. D. ir A. V. ieškinį(b.l.69-71,1t.) D. B. nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, kad yra skolinga 120 000 Lt A. D. ir A. V. pagal 2008-06-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 20 000 Lt A. V. pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nurodo jau grąžinusi 38 900 Lt pagal 2008-06-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei 4000 Lt pagal 2008-10-31 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi.
Be to, 2010-06-16 priimtas teismo įsakymas A. D. pareiškimo pagrindu(b.l.81,1t.), išieškant iš D. B. kreditoriaus A. D. naudai 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) skolos, 1175,34 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai 34 euro ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-16) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 548 Lt (penki šimtai keturiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio ir 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) už teisinę pagalbą. D. B. nesutiko su 2010-06-16 teismo įsakymu ir prieštaravo A. D. pareikštiems reikalavimams(b.l.85-86,1t.).
Atsiliepime į pateiktą A. D. ieškinį (b.l.90-91,1t.) D. B. nurodė, kad ieškovas A. D. praleido LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytą reikalavimo apmokėti pateikimo terminą ir taip prarado savo reikalavimo teisę, todėl su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodyti D. B. aiškinimai civilinėse bylose leidžia teismui spręsti, kad ji ginčijo skolas nukentėjusiesiems A. V. ir A. D., nurodytas kaltinime, kas rodo jos tyčios išankstinį kryptingumą. O tuo pačiu apsunkina nukentėjusiųjų pažeistų teisių gynimą. Akivaizdu, kad jei nukentėjusieji būtų žinoję šias aplinkybes, tikruosius kaltinamosios ketinimus, tikrąją jos finansinę padėtį, nebūtų skolinę kaltinamajai pinigų.
D. B. įgydama nukentėjusiųjų pinigus, suklaidindama juos dėl finansinių galimybių ir ketinimų (tikslo), nutylėdama, kad ji jau yra skolinga dideles pinigų sumas bankui ir kitiems asmenims, bei sudarant įspūdį, kad pinigai bus grąžinami nurodytu terminu, nors realiai tokio tikslo neturėjo, numatė, kad tuo padarys turtinę žalą nukentėjusiesiems ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aptartoje kaltinamosios veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. ( nukentėjusysis R. N.)
Remiantis pateiktu kaltinimu matyti, kad D. B. kaltinama tuo, jog ji turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą R. N. priklausantį didelės vertės turtą, t.y. didelės vertės pinigų sumą, kuri žymiai viršijo jos gaunamas pajamas bei neturėdama sukaupto turto pinigine išraiška ar kitokia forma, turėdama 499 709, 86 EUR (1 650 000,00 Lt) kreditorinį įsiskolinimą bankui „Nordea", būdama įsipareigojusi bankui mokėti kas mėnesį jos pajamas viršijančias įmokas, taip pat pagal vekselius turėdama neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus A. D. ir A. V., žinodama, kad neturi ir neturės galimybių grąžinti iš R. N. apgaule užvaldytų pinigų:
įgijusi nukentėjusiojo R. N. pasitikėjimą, 2009 m. gegužės mėn. apgaule pasiskolino iš R. N. 250 000 Lt ir išrašė šiai sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, po ko apgaule, teigdama, kad pinigai reikalingi sudaryti naujam verslo sandoriui, 2009 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2009-06-15, pasiskolino 157 950 Lt ir išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, po ko, suėjus aukščiau nurodytuose vekseliuose pinigų grąžinimo terminui, pinigų negrąžino, o 2009-06-15 išrašė vieną bendrą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 407 950 Lt sumai, po ko ji, D. B., vekselyje nurodytu laiku - 2009-07-15, nukentėjusiajam R. N. 407 950 Lt negrąžino, tokiu būdu ji apgaule įgijo didelės vertės svetimą, nukentėjusiajam R. N. priklausantį 407 950 Lt turtą.
Kaltinamoji D. B. kaltės nepripažino, teigė tik pasirašiusi vekselį, o pinigus iš R. N. skolinosi V. Z., tačiau ne 407 950 litų, o 200 000 litų.
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. (b.l.107-109,7t.)paaiškino, kad tai V. Z. pasiskolino 200 000 litų iš R. N., ji tik pasirašė vekselį.Su šia paskola ji tiesiogiai nebuvo susijusi. 2009 m. birželio mėnesį V. Z. prašymu ji pasirašė naują vekselį dvigubai sumai. 2009-06-15 ji pasirašė vekselį 407 950 Lt sumai vieno mėnesio laikotarpiui iki 2009-07-15, tačiau pinigų nematė, jų perdavime nedalyvavo.
Nukentėjusysis R. N. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino skolinęs pinigus D. B., o ne V. Z., iš pradžių išrašant du vekselius, o po to tą sumą perrašant į vieną vekselį. D. B. skolino iš jo pinigus verslo projektui vystyti. Pinigai buvo perduoti grynais pinigais, jų perdavimo metu D. B. sudarė sėkmingos verslininkės įvaizdį. Ja pasitikėjo, nes jau anksčiau pastarajai buvo skolinęs pinigų, kuriuos D. B. buvo sugrąžinusi.
2014-02-04 akistatos metu tarp D. B. ir R. N., R. N. patvirtino savo parodymus, teigė, kad realiai vekseliai buvo pasirašyti trys: vienas 250 000 Lt sumai, kitas 157 950 Lt sumai. Šie vekseliai buvo sunaikinti ir išrašytas vienas 407 950 Lt sumai. 157 950 Lt sumai vekselis išrašytas 2009 m. pavasarį, o 250 000 Lt sumai išrašytas 2009-06-15. Jokia suma jam nėra sugrąžinti. Pinigus jis perdavė grynais D. B., o vekselis buvo pasirašytas Šimulionio g. 5, Vilniuje. D. B. teigė, kad vekseliai buvo pasirašyti du kartus. Sumos buvo : 200 000 Lt ir 400 000 Lt. 200 000 Lt suma buvo perduota V. Z. per vieną kartą(b.l.119-120,7t.) .
Liudytojas V. Z. teisme parodė, kad iš R. N. buvo pasiskolinta 200 000 litų ir tie pinigai nebuvo sugrąžinti. D. B. buvo įkalbėta pasirašyti dvigubą vekselį, kad pratęsti vekselio galiojimo terminą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-24 apklausoje V. Z. nurodė, kad 2007-2008 m. iš R. N. pasiskolinęs 200 000 litų grynaisiais. Dalyvaujant D. B. ir pastarajai pasirašant vekselį. Vekselį D. B. pasirašė kaip fizinis asmuo. Už šią sumą jis mokėjo palūkanas. Suėjus terminui R. N. pareikalavo sugrąžinti visą 200 000 litų sumą, dalyvaujant D. B., arba pasirašyti vekselį maždaug 400 000 litų sumai kaip garantą, kad paskola bus sugrąžinta. Nors reali skola buvo 200 000 litų. Nepavykus grąžinti paskolos 2009-06-15 I.Šimulionio g. 5, Vilniuje buvo pasirašytas vekselis 407 950 litų sumai, kurį pasirašė D. B.. D. B. iš šios paskolos nepanaudojo nei vieno lito. Reali skola R. N. 200 000 litų. (b.l.130-131,2t.)
2014-07-07 akistatos tarp V. Z. ir R. N. metu, R. N. nurodė, kad V. Z. iš jo niekada pinigų nesiskolino. Pasirašant 2009-06-15 vekselį dalyvavo jis, R. N., ir D. B., o piniginės lėšos buvo perduotos D. B.. V. Z. akistatos metu nurodė tiesiogiai nesiskolinęs pinigų iš R. N.. (t. 2, b.l. 168-169)
Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pinigus iš R. N. skolinosi D. B., o ne V. Z..
Nukentėjusysis R. N. suėjus vekselyje nurodytam terminui, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarą Tomą P. V., kuris 2009-07-28 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4010 dėl 409 587 Lt skolos išieškojimo iš D. B.. (bl.149,1t.). Minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolio A. B. kontorai (b.l.150-177,1t.). Vykdymo procese pagal pateiktus dokumentus antstolis 2009-09-18 patvarkymu(b.l.153-154,1t.), adresuotu UAB „VKK investicija“, išieškojimą nukreipė į skolininkės D. B. darbo užmokestį. Dokumentas įteiktas registruotu laišku D. B. 2009-09-23 (b.l.156,1t.) Patvarkymas nebuvo vykdomas, išskaitos iš D. B. darbo užmokesčio nebuvo atliekamos.
2015-04-08 raštu antstolis A. B. informavo(b.l.148,8t.), kad skola 118 624,59 eurų R. N. naudai neišieškota. Tą aplinkybę patvirtino ir apklausiamas teisme.
Nors kaltinamoji D. B. savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta aukščiau nurodytais nukentėjusiojo R. N., iš dalies jos pačios, liudytojų V. Z., A. B. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Netikėti nukentėjusiojo R. N. parodymais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina rašytiniai bylos duomenys - iš paprastojo vekselio išrašyto 2009-06-15 matyti, kad pagal jį D. B. įsipareigojo sumokėti 407 950 litų R. N. iki 2009-07-15(b.l.148,1t.; 62,2t.). Minėtas vekselis nebuvo ginčytas.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.
Šiuo atveju kaltinamoji iš pradžių įgijo nukentėjusiojo R. N. pasitikėjimą, skolindavo iš jo ir atiduodavo paskolintas pinigų sumas, o po to šiuo pasitikėjimu pasinaudojo. Apgaulė buvo esminė, ji pasireiškė nukentėjusiojo R. N. suklaidinimu dėl jos galimybių ir ketinimų. Vekselių išrašymas lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą skolinti pinigus D. B..
D. B., įgydama R. N. turtą – pinigus, išsakė jam melagingus ketinimus dėl pinigų panaudojimo tikslo (projekto vystymui), nuslėpdama tikruosius savo ketinimus negrąžinti skolos nustatytu terminu, nes neabejotinai žinojo, kad neturi ir neturės galimybių grąžinti R. N. skolinamų pinigų, nes turėjo didelius kreditinius įsiskolinimus tiek bankui, tiek fiziniams asmenims, kurie viršijo jos gaunamas pajamas, numatė, kad tuo padarys turtinę žalą R. N., kurią bus problemiška atlyginti, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamosios kaltės nepripažinimas vertinamas kaip tikslas sušvelninti savo poziciją ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pabrėžtina, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo R. N. ir nukentėjusiųjų A. V. ir A. D. atžvilgiu vertinami kaip nuoseklūs, pagrįsti ir logiški.
Aptartoje kaltinamosios veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajai D. B. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamoji D. B. anksčiau neteista. Ji bausta administracine tvarka už KET pažeidimus du kartus (b.l.134,7t.), Sodros duomenimis dirba(b.l.141,7t.).
D. B. įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai(LR BK 11 str. 5 d.).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jų kiekį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai D. B. už įvykdytus sunkius nusikaltimus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir jos sveikatos būklę, jos atžvilgiu taikytinas LR BK 75 straipsnis, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nukentėjusysis R. N. pareiškė byloje civilinį ieškinį (b.l.31-32,8t.). Prašė priteisti 407 950 Lt turtinės žalos atlyginimo, kas sudaro 118 150 eurų. Ieškinyje nurodė, kad dėl D. B. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. jis patyrė turtinės žalos, viso 407 950 Lt, todėl prašė priteisti iš kaltinamosios padarytos turtinės žalos atlyginimą – 407 950 Lt.
Kaltinamoji D. B. su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas A.Kliunka prašė civilinį ieškinį tenkinti.
Civilinis ieškinys netenkinamas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. N. suėjus vekselyje nurodytam terminui, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notaro biuro notarą Tomą P. V., kuris 2009-07-28 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4010 dėl 409 587 Lt skolos išieškojimo iš D. B.(bl.149,1t.). Minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolio A. B. kontorai (b.l.150-177,1t.). Vykdymo procese antstolis atliko veiksmus, susijusius su išieškojimu(b.l.153-154,1t.),(b.l.156,1t.). Todėl spręstina, kad pagrindo tenkinti šioje byloje R. N. civilinio ieškinio, kai prašoma iš D. B. priteisti tą pinigų sumą, kurią jau išieško antstolis, pagrindo nėra.
Be to, nukentėjusysis nurodė, kad civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė tikslu paspartinti lėšų išieškojimą.
Prokuroro nutarimu (b.l.72-75,7t.) buvo laikinai apribotos D. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo pratęstas: (b.l.74-75, 7t.; b.l.84-85,7t.; b.l.94-96,7t.; b.l.165-167,7t.; 1-3,8t.; b.l.103-105,8t.; b.l.182-184,8t.; b.l.51-53,9t.; b.l.116-118,9t.;b.l.171-173,9t. b.l.1-310t.; b.l.25-27,10t.; b.l.61-63,10 t.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netenkinus pareikšto civilinio ieškinio panaikinamas įsiteisėjus nuosprendžiui.
Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismo posėdžio metu advokatas Algimantas Kliunka pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiųjų turėtas proceso išlaidas jų atstovo advokato paslaugoms apmokėti. (b.l.41,10t.), pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b.l.42-51,10t.), Prašyme nurodė, kad nukentėjusiojo A. D. turėtos išlaidos sudaro 414,77 eurai, nukentėjusiojo R. N. turėtos išlaidos sudaro 414,77 eurai, nukentėjusiojo A. V. turėtos išlaidos sudaro 121,00 eurai.
Bylos duomenimis nukentėjusieji A. D., A. V. ir R. N. turėjo advokato išlaidas (b.l.42-51,10t.). Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamosios nukentėjusiųjų turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į sumokėtą pinigų sumą advokatui, kaltinamosios turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iš kaltinamosios D. B. priteistina nukentėjusiojo R. N. naudai 414,77 eurų advokato išlaidoms apmokėti, nukentėjusiojo A. D. naudai 414,77 eurų advokato išlaidoms apmokėti, nukentėjusiojo A. V. naudai 121,00 eurai eurų advokato išlaidoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusieji A. D. ir A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusysis R. N.) ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL (376,60eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę D. B. iki nuosprendžio vykdymo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo R. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. B. turtą – butą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamosios D. B. nukentėjusiojo R. N. naudai 414,77 eurų (keturis šimtus keturiolika eurų 77 euro centus) advokato išlaidoms apmokėti, nukentėjusiojo A. D. naudai 414,77 eurų keturis šimtus keturiolika eurų 77 euro centus) advokato išlaidoms apmokėti, nukentėjusiojo A. V. naudai 121,00 eurą( vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) advokato išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.