Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03780-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.25.5; 2.12.1.4

2026 m. kovo 2 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas – 2021-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 eurų) bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; turto konfiskavimas – konfiskuota automobilio Toyota Avensis vertę atitinkanti pinigų suma – 2 480 eurų. 2023-07-10 sumokėjo baudą. 2023-07-17 išbrauktas iš Probuojamųjų asmenų registro pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise, terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, o būtent: jis, 2026-02-06 apie 08:21 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,98 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai gailisi. Nurodė, kad 2026-02-05 vakare pradėjo vartoti alkoholį gėrė alų. Būdamas namuose išgėrė du su puse litro alaus „Tauras“ 6 laipsnių stiprumo apie 23.00 val. nuėjo miegoti. 2026-02-06 ryte, apie 05.30 val., atsikėlęs išgėrė likusį apie 0,5 litro alaus „Tauras“. Apie 07.00 val. išėjo iš namų ir, nors žinojo, kad yra neblaivus, sėdo už žmonos vardu registruoto automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti link Naujosios Vilnios, nes buvo sutaręs ten paimti žmogų. Tuo metu jo žmona buvo darbe. Jis paėmė jos automobili be jos leidimo. Žmoną pavežė tą dieną jos dukra B. Nuvažiavęs daugiau kaip du kilometrus, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Su kokios markės automobiliu susidūrė, nepamena, taip pat nepamena, kas jį vairavo, vyras ar moteris. Prisimena tik, kad buvo ir vyras, ir moteris. Po susidūrimo išlipo iš vairuojamo automobilio. Kito automobilio vairuotojas, supratęs, kad yra neblaivus, į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai alkotesteriu nustatė jam daugiau nei 2 promilių girtumą. Prisimena, kad antrą kartą nepavyko tinkamai įpūsti į alkotesterį. Buvo išvežtas į ligoninę, kur buvo paimtas kraujas girtumui nustatyti. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2026-02-06, apie 08.21 val., (duomenys neskelbtini), S. K. gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį.

Liudytojas V. D. apklausos metu parodė, kad jis 2026-02-06 važiavo su darbiniu automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant keliu, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 44D, apie 08.18 val. iš priekio priešais jo automobilį, keliu, pastebėjo važiuojantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai vinguriavo po kelią, priartėjęs prie jo automobilio, automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), labai priartėjo prie jo automobilio kairės pusės ir kliudė savo automobiliu jo automobilio kairės pusės veidrodėlį ir jį apgadino. Tuomet jis sustojo, kitas automobilis irgi sustojo. Jis norėjo išlipti iš savo automobilio ir pakalbėti su eismo įvykio kaltininku, kai jis atidarė duris, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, nuvažiavo toliau Aukštąją gatve, į priešingą pusę ir pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas po eismo įvykio nebuvo išlipęs iš automobilio. Jis matė, kad Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo vyras, tačiau jokių vyro požymių neįsidėmėjo. Jis nufilmavo vaizdo įrašą savo telefone, kuriame matosi, kaip automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiuoja iš įvykio vietos ir matosi automobilio valstybiniai numeriai, tačiau kas vairuoja ir pačio eismo įvykio vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įrašą pateiks tyrimo eigoje. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo nepažįsta, net nespėjo įsidėmėti vairuotojo požymių. Nežino, ar vairuotojas buvo neblaivus, jis sprendžia, kad galėjo būti neblaivus, nes įtartinai važiuodamas vinguriavo, mėtėsi po kelią. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo. Jis yra Ukrainos pilietis, tačiau ilgą laiką gyvena Lietuvoje, lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas.

Liudytoja M. K.-D. parodė, kad 2026-02-06 apie 08.10 val., išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) su automobiliu Infinity, valstybinis numeris NIP (duomenys neskelbtini). Tuomet važiuodama (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje jos važiuojantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairavimas jai sukėlė įtarimų, nes automobilis buvo kelyje sustojęs trumpai, po to vėl pradėjo važiuoti. Taip pat automobilis visą laiką važiuodamas blaškėsi ir vinguriavo po kelią. Taip pat pamatė, kad iš priekio Aukštąja gatve atvažiavo kitas baltos spalvos automobilis Volkswagen Caddy, ant kurio buvo užrašas „Intercars“, minėtas įtartinai važiuojantis automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nukrypo nuo kelio ir kliudė baltos spalvos automobilio kairiąja puse ir apgadino minėto automobilio veidrodėlį. Tuomet baltos spalvos automobilis sustojo, Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis irgi sustojo. Matė kaip baltos spalvos automobilio vairuotojas atidarė savo automobilio duris, išlipo ir pradėjo eiti link Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo, tačiau Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio ir išvažiavo toliau. Ji persimetė keliais žodžiais su baltos spalvos automobilio vairuotoju, minėtas vairuotojas jai paaiškino, kad apie įvykį praneš policijai. Tuomet važiavo toliau, bevažiuojant Aukštojoje gatvėje, šiek tiek toliau pastebėjo Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, kuris yra nuvažiavęs nuo kelio ir nuvertęs kelio ženklą savo automobilio priekiu. Kaip pats eismo įvykis įvyko (buvo nuverstas stulpas) nematė. Automobilis stovėjo užvestas. Kai privažiavo arti Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio matė kaip iš vairuotojo pusės išlipo vyras ir kažką krapštėsi prie savo automobilio. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio, nekalbėjo su Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju, iš karto apie įvykį pranešė policijai ir tuomet nuvažiavo toliau. Vyro išlipusio iš automobilio požymiai: vidutinio amžiaus, tvirto kūno sudėjimo, žilstelėjęs, daugiau požymių neprisimena. Jos minėtas asmuo gali būti vietinis Karklėnų gyventojas, kur tiksliai gyvena nežino, nes jai atrodo, kad kažkada yra jį mačiusi, bet nėra įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo. Ji minėto vyro nepažįsta. Ji turi nufotografavusi nuotrauką automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kur jis stovi užvestas kelkraštyje, atsitrenkęs į stulpą, nuotrauką pateiks savanoriškai. Įvykio vietose nėra vaizdo stebėjimo kamerų.

Liudytoja A. L. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu S. K. 2026-02-06 apie 08.27 val., jai paskambino kažkas iš policijos ir paklausė ar mano automobilio valstybiniai numeriai yra Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad taip. Tuomet jai paaiškino, kad jos automobilis įvykdė eismo įvykį, kliudė kitą automobilį ir pasišalino. Ji tuo metu grįžo iš darbo kartu su savo dukra B. V. Ji važiuodama (duomenys neskelbtini), pastebėjo, nuo kelio nuvažiavusį savo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priekiu buvo nuvertęs kelio ženklą. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo jos sugyventinis S. K. Automobilis buvo užvestas. Tuomet suprato, kad reikia laukti policijos. S. K. buvo pasiūlyta atsisėsti į automobilį pas jos dukrą, keleivio pusėje. Jai bestovint lauke, prie jos privažiavo policijos pareigūnai. Ji jiems paaiškino situaciją. Policijos pareigūnai sulaikė jos sugyventinį S. K. Kaip jos sugyventinis išvažiavo iš namų su jos automobiliu, ji nežino, nematė, nes buvo darbe, nematė kad jis ir alkoholį vartojo, nes buvo darbe. Iš darbo vyko ne su savo automobiliu dėl to, kad per šalčius jos automobilis neužsivedė. Kur ir kokiu tikslu jos sugyventinis šiandien neblaivus važiavo, nežino. Jos sugyventinis alkoholį vartojo jau seniai, maždaug prieš pusę metų.

Liudytoja A. L. papildomos apklausos metu parodė, kad nori juos papildyti, automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 metais už savo asmenines lėšas 1 500 eur. Yra dirbanti, automobilį prižiūri pati, iš asmeninių lėšų perka detales ir apmoka jo išlaikymo išlaidas. Su S. bendro ūkio neveda. Nuo 2020 metų gyvena kartu, jis ją visuomet vadina „mano žmona“, tačiau 2023 metais buvom išsiskyrę ir kartu negyveno apie dvejus metus, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu. Vėliau jis pasikeitė, nevartojo alkoholinių gėrimų, todėl davė jam dar vieną galimybę ir vėl pradėjo gyventi kartu. Šiuo metu jis niekur nedirba, turi neįgalumo grupę, tačiau nuo kada tiksliai pasakyti negali. Dirba (duomenys neskelbtini). Labai prašo prokurorės leisti jai pasiimti jai priklausantį automobilį, nes jai būtina iš Vilniaus rajono vykti į darbą.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2026-02-06 skambučių į BPC įrašai:

1) įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92459409759, skambučio pradžia_ 2026-02-06 08_21_07)“. Trukmė 2.08 min. Į BPC skambina moteris sakydama, kad nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad kaime važinėja girtas vairuotojas, kuris prasilenkė su vienu a/m ir numušė jam veidrodėlį ir pabėgo. Dabar tas girtas vairuotojas atsitrenkė stulpą ir sustojo. Pranešėja patikslina įvykio vietą: ten kur pasibaigė Grigaičiai ir prasideda Karklėnai. Girtas vairuotojas su a/m Toyota Avensis, sidabrinės spalvos universalas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Žmonės nenukentėjo. Pranešėja M. K.-D. Ji sako, kad ji yra per atstumą nuo galimai girto vairuotojo. Pokalbis baigtas.

2) įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92459409759, skambučio pradžia_ 2026-02-06 08_38_58)“. Trukmė 1.29 min. Skambina moteris, sakydama, jog nori pranešti, kad Tylusis takas g. Karklėnų k., ant posūkio vairuotojas nunešė apsauginį veidrodėlį. Šiuo metu mašina Toyota v/b (duomenys neskelbtini) stovi ant kelkraščio, ant sniego, išvažiuoti galimai girtas vairuotojas negali, Prie jo privažiavo kita mašina, galimai girti. Pranešėja sako, kad kaltininkas gali pasišalinti iš įvykio vietos. Operatorė jai sako, kad įvykis jau yra registruotas. Pokalbis baigtas.

Iš byloje esančio pareigūno tarnybinio pranešimo dėl S. K. matyti, kad S. K. į alkotesterį sugebėjo įpūsti tik vieną kartą, įpūtė 2,56 promiles. Antrą kartą asmuo nesugebėjo įpūsti, nes jam pasidarė silpna, skundėsi širdies problemomis. Dėl to asmeniui buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, kurie išvežė asmenį apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Asmuo taip pat nesugebėjo pasirašyti ir ant neblaivumo nustatymo akto. Dėl to, kad asmuo nesugebėjo įpūsti antrą kartą, buvo surašytas siuntimas ligoninei, kad paimtų kraują, dėl alkoholio koncentracijos.

Iš byloje esančio 2026-02-06 Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. K. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkotesteriu Alcotest 6810NR. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 2429091, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad S. K. pirmu pūtimu 2026-02-06 8.45 val. nustatytas 2,56 prom. girtumas.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad S. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija etilo alkoholio – 2,98 prom.

Iš byloje esančio pareigūno tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad Toyota automobilio vairuotojas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį Volkswagen Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. S. K. pavažiavęs toliau nulaužė kelio ženklą ir įvažiavo į griovį. S. K. nustatytas 2.56 prom. neblaivumas. Dėl šių eismo įvykių pradėti EĮIS ROIK 07-26-9652829 ir EĮIS ROIK 07-26-9652832.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomas automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinės/pilkos, kurio priekis nukreiptas link Pergalės g. Automobilis šonu nuvažiavęs į griovį. Pusė automobilio stovi ant kelio, kita pusė griovy. Automobilis galinė bagažinė turi pasagos formos lipduką ir lipduką su LT. Ant automobilio priekio kapoto yra uždėtas juodos spalvos plastikinis „spoileris“ nuo akmenų. Šalia automobilio kairėje pusėje guli nulaužtas kelio ženklas su veidrodžiu. Automobilio bagažinėje matoma oranžinė liemenė, Maxima parduotuvės žurnalas, patalynė, šviesos spalvos skuduras. Automobilio galinėje ir priekinėje vidaus dalyje daiktų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomas automobilis Volkswagen Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurio priekis nukreiptas link Didieji Karklėnai. Automobilis šonu nuvažiavęs į griovį. Pusė automobilio stovi ant kelio, kita pusė griovy. Ant galinio automobilio dangčio yra užrašas Intercars.lt. Ant automobilio priekinio kapoto ir jo šonų yra užrašai Intecars.lt. Automobilio kairės pusės galinis veidrodėlis sulaužytas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta.

Iš byloje esančių „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Toyota Avensis, 2003 m., vertė su PVM - 1 609 eurai

Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. L., kuriai išduotas leidimas atsiimti jai priklausantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2026-02-06 apie 08:21 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,98 promilės etilo alkoholio). Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojų V. D., M. K.-D., A. L. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis sutinka.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Surašydama pareiškimą, prokurorė prašė pripažinti S. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką S. K. padarė esant neišnykusiam teistumui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro nusikaltimus, keldamas grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas S. K. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vairuojant jį gyvenvietėje, tamsiuoju paros metu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis paskutinių trijų metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta nuobauda sumokėta, , bedarbis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).??? ???

Nagrinėjamoje byloje prokurorė pareiškime siūlė S. K. skirtinos bausmės vykdymą atidėti.

Įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu bedarbis, nuo pradžių kaltę pripažino visiškai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, t. y. neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis S. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kurios iki šiol nėra atgavęs. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 4 metų terminui. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad S. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų terminui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-02-07.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)priklauso kaltinamojo sugyventinei A. L., kuri nežinojo, kad kaltinamasis juo naudosis būdamas neblaivus. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis , kaina Lietuvoje su PVM – 1 609 eurai.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. . buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2026-02-06 12.19 val. iki 2026-02-07 09.21 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti S. K. (S. K.) recidyvistu.

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti arešto 51 parai bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. (S. K.) skirti arešto 34 paroms bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. K. (S. K.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2026-02-06 12.19 val. iki 2026-02-07 09.21 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš S. K.(S.K.) automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 609 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. K. (S. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-02-07.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu S. K. (S. K.skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. (S.K.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.