Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014-03-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja L. Č. (toliau – Institucija) 2014-03-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, nuobaudas subendrinus, paskyrė J. R. administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą už tai, kad 2014-03-05, apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu J. R., vairuodama automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, įvažiuodama į kelią, tai yra, į Aido gatvę iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, norėdama pasistatyti savo vairuojamą automobilį Opel Meriva šalia kairiojo Aido gatvės kelkraščio, kryptimi link Gegužių gatvės, keitė važiavimo kryptį ir atsidūrė sau priešpriešinėje eismo juostoje, taip sudarydama kliūtį Aido gatve nuo Gegužių gatvės link Gardino gatvės atvažiuojančiam automobiliui Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. I., dėl ko su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei sužalota automobilio Opel Meriva keleivė G. R., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. teismo posėdyje parodė, kad 2014-03-05 grįžo iš darbo, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, lijo, dar buvo šviesu. Išvažiuojant, matė tamsų automobilį ido g.. Norėjo prisiparkuoti, paspaudė stabdį, už kelių akimirkų pajuto smūgį ties baku. Tada atleido stabdį, dukra pradėjo labai verkti. Automobilis pariedėjo 20-30 cm, jo ratas buvo išlūžęs. Tada užtraukė rankinį stabdį. Į kitą automobilį tik atsirėmė. Nuo smūgio pariedėjo jos automobilis ir viskas. Kad atsitrenkęs automobilis stabdytų, ji nematė. Pagal atstumą galvojo, kad spės prisiparkuoti. Kitam automobiliui, aplenkiant ją, išvažiuoti į kitą juostą nereikėjo - ji nebuvo jam kliūtis. Iš Gardino g. pusės, ar buvo automobilių nežino, kai ji važiavo, tuo metu automobilių nebuvo. Smūgis į automobilį buvo jai stovint. Stovėjo neilgai, gal 5-6 sekundes, ilgai stovėti negalėjo, mano, kad vairuotojas paprasčiausiai jos nematė. Jis šaukė ant jos, kur sustojai, kam kvieti policiją. Dėl deklaracijos kalbos nebuvo. Vaikui buvo daugiau išgąstis nei sužalojimas. Automobilis trenkėsi su savo lempa į jos baką ir ratą, trenkėsi šonu. Atbuline eiga ji nevažiavo, pajudėjo į priekį. Ji pavažiavo tiesiai ir dešiniau. Atbula galėjo ji važiuoti. Iš kiemo ji išvažiavo, atsimetė ir išvažiavo tiesiai kairiau, o paskui dešiniau. Pagal jos matavimus nuo perėjos yra 85-87 m.

Šiaulių apskrities VPK atstovas teismo posėdyje parodė, kad policijos pareigūnė įvertino visas aplinkybes. Pati J. R. aiškino, kad matė automobilį, manė, kad spės pravažiuoti, atsistojo skersai kelio, po kurio įvyko susidūrimas. Iš filmuotos medžiagos aiškiai matosi automobilių išdėstymas, nuotraukos, kuriuose matosi automobilių išsidėstymas, šukės, jei J. R. automobilis būtų tvarkingai pravažiavęs, tai mano, kad tas įvykis ir nebūtų įvykęs. Prašo netenkinti skundo ir palikti galioti policijos nutarimą.

Nukentėjusysis M. I. teismo posėdyje parodė, kad galėjo būti 2014-03-05, kai važiavo Aido g., jo kelias buvo pagrindinis, važiavo nuo „Akropolio“ . Avarijos laikas, galėjo būti 6 val. vakaro ar po 5 val. Lauke buvo šviesu. Ta moteris išvažiavo iš namo kiemo, iš kairės, kirto kelią prieš jį, todėl ją pastebėjo „prieš pat nosį“. Ji, bandė parkuotis dešiniau. Ji jam užkirto kelią, priešais buvo mašinų. Jis trenkėsi į jos dešinės pusės galą, kur yra kuro bakas. Dalyvavo įvykyje jo automobilis, J. R., o ji pati užkliudė truputį kitą automobilį (tai jam sakė policija). Jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Ji išlindo prieš pat jį - pamatė jos automobilį apie metro atstumu. Matėsi, kad jis važiavo iš kiemo į aikštelę. Paties išvažiavimo iš kiemo, jis nematė. Mašinos ne taip stovėjo kaip nubraižyta eismo įvykio plane. Jis policijai sakė, kaip stovėjo, o jie sakė, kad piešia kaip jie mato. Jis stovėjo savo kelyje. Kai jam užkirto kelią, jis bandė išvengti susidūrimo. Jei priešais nebūtų automobilių, būtų sukęs. Ji stovėjo priešais jį. Ji pavažiavo, jos ratas ir jo automobilio kampas buvo susilietę. Jis išlipo laukan, o ji tada pavažiavo, po įvykio.

Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad matė, kaip susidūrė automobiliai, nes stovėjo prie kiemo ir ėjo iš kiemo, (duomenys neskelbtini), į gatvę ir turėjo suktis link Gegužių g. Tamsus automobilis atsitrenkė į šviesų. Buvo prietema, apsiniaukę, buvo drėgna danga. Ji matė, kad stovi automobilis, o atvažiavęs kitas, tiesiai atsitrenkė. Pirmas automobilis, kuris stovėjo, stovėjo skersai, kitas automobilis apvažiuoti galėjo. Ten dar stovinčių mašinų buvo. Tamsus automobilis važiavo iš Aido g., o, tas kitas važiavo iš kur, nematė. KET žino bendrai, vairavimo teisių neturi. To automobilio, kuris stovėjo, judančio nematė, o atsitrenkimas buvo jos akyse.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad gavo pranešimą, kad buvo sužalotas žmogus. Laiko neatsimena, autoįvykyje Aido g. dalyvavo tamsus ir šviesus automobiliai, jų vairuotojai buvo vyras ir moteris. Jau temo, lijo lietus. Kaip įvyko avarija, nematė, matė tik pasekmes. Iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiavo automobilis, vairuojamas moters, ir norėjo parkuotis, o kitas automobilis trenkėsi savo kelio juostoje, jį apsuko. Kur bandė prisiparkuoti moteris, ten automobilis trukdė eismui. Audi stovėjo savo juostoje, šviesus automobilis, arčiau kelkraščio. Galimybė išvengti įvykį yra, jei moka. Schemą darė jis, kaip nubraižyta, taip automobiliai ir stovėjo. Nematė, ar stabdė, ar ne. Stabdymo žymių ant šlapio asfalto niekada nebūna. Su Ž. S. dirbo ne kartu. Iš viso buvo 3 automobiliai. Nuo smūgio šviesusis atsitrenkė į kitą, atėjo trečiosios mašinos savininkas, nieko nerado ir išvažiavo. Prisiparkuoti automobilis Nr. 1, galėjo, nes vietos buvo daug. Po smūgio buvo kontaktas su trečiuoju automobiliu.

Liudytojas Ž. S. teismo posėdyje parodė, kad gal prieš 3 mėnesius, gavo pranešimą, kad Aido g. įvykis, kur sužaloti asmenys, ir reikia padėti kitam ekipažui. Jis pats įvykio vietoje nebuvo, nematė. Jis tik padėjo užpildyti dokumentus, bet ne įvykyje..

Liudytoja L. Č. teismo posėdyje parodė, kad šiam eismo įvykiui pagrindinis dokumentas buvo schema, abiejų vairuotojų paaiškinimai. Ji M. I. papildomai apklausė, kad viską išsiaiškintų. J. R. parodymai buvo aiškūs ir išsamūs, todėl jos pakartotinai nekvietė. J. R. sudarė kitam automobiliui kliūtį. Pagal parodymus, kuriuos analizavo, J. R. judėjo. Matė filmuotą medžiagą, jai abejonių nesukėlė. Neteisingas laikas, čia yra jos klaida. Jai buvo pateiktas vienintelis planas, tuo planu nustatė, kad J. R. pažeidė.

Iš 2014-03-06 administracinio teisės protokolo, matyti, kad M. I. surašytas administracinis nurodymas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2014-03-05, 18.02 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kurio padangų projektoriaus gylis mažesnis nei 3 milimetrai (priekinio kairio rato 0,92 mm ir priekinio dešiniojo rašo 0,41 mm), taip pažeisdamas KET 235 punkto reikalavimus (5-6 b. l.).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, kad apžiūrint automobilį Audi 100 Avant valst., Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinės padangos neatitinka techninių reikalavimų, apžiūrint automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: dešinės pusės galinis ratas, dešinės pusės galinis sparnas, galinis bamperis (7-8, 19 b. l.).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad G. R. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: kraujosruva kaktos dešinėje pusėje (14 b. l.).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilių Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, detalių išsidėstymas, buvusios meteorologinės sąlygos, transporto priemonių apgadinimai (24-25 b. l.).

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2014-03-05 Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), apie 18.02, įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota keleivė. Rasti susidūrę Opel Meriva ir Audi 100 Avant automobiliai, Opel Meriva vairuotoja, išvažiuodama iš gyvenamojo namo kiemo į kelią, nedavė kelio iš dešinės, pagrindiniu keliu, atvažiuojančio automobilio vairuotojui M. I. ir su juo susidūrė (26-27 b. l.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtus pažeidimus. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad J. R. pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 bei 2 dalyse.

Skundu J. R. neigia padariusi jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir nesutinka su atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Jos nurodytus argumentus, kad ji nepažeidė KET 9, 106, 107 punktų reikalavimų, nes ji iki eismo įvykio jau buvo įvažiavusi į Aido gatvę ir sustojusi prie Aido gatvės kelkraščio, o M. I. vairuojamas automobilis turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį ir automobilis būtų buvęs techniškai tvarkingas, teismas laiko jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal ATPK 127 straipsnio 1 bei 2 dalis atsakomybė kyla tam eismo dalyviui, dėl kurio veiksmų, pažeidžiant kelių eismo taisykles, kilo eismo įvykis ir atsirado pasekmių (kito asmens nežymus sveikatos sutrikdymas bei transporto priemonių (...) sugadinimas (apgadinimas)).

Kelių eismo taisyklės numato pareigą vairuotojui prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; išvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta; laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 106, 107, 9 punktai). Teismas sutinka, kad J. R. pažeidė šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodama į kelią iš namo kiemo teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu atvažiuojančiai transporto priemonei, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, sudariusi kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė dėl to kilo straipsnio 1, 2 dalyse numatyti padariniai.

Nukentėjusysis M. I. parodė, kad sustabdyti vairuojamo automobilio jis nebespėjo. Nors pareiškėja bei jos atstovas ginčija aplinkybę, kad M. I. turėjo galimybę sustabdyti transporto priemonę, jei būtų neviršijęs leistino greičio, ir jo vairuojama transporto priemonė būtų buvusi techniškai tvarkinga (priekinės padangos įvykio metu neatitiko techninių reikalavimų), tačiau šių argumentų nepatvirtina byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismo posėdžio metu J. R. patvirtino aplinkybę, kad išvažiuodama iš kiemo ji stovėjo ir matė Aido gatvėje tamsų automobilį, tačiau vis tiek kirto Aido gatvę, nes norėjo joje prisiparkuoti. Pervažiavusi gatvę, ji stabdė ir už kelių akimirkų pajuto smūgį į automobilį – ties kuro baku. Be to, J. R. nurodo, kad matė prie pėsčiųjų perėjos automobilį (viešai prieinamo www.google.lt/maps duomenimis nuo įvykio vietos iki pėsčiųjų perėjos yra apie 75 m), tačiau, nepaisant to, vis tiek iš kiemo teritorijos važiavo per gatvę į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo, sudarydama kliūtį šiam automobiliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad J. R., norėdama prisiparkuoti, iš kiemo turėjo važiuoti kuo kairiau, darydama didesnį lankstą, ir sukti dešinėn, o tada stabdyti automobilį tam, kad galėtų parkuoti automobilį. Todėl, darant tokį manevrą, ji, neabejotinai, turėjo ir galėjo numatyti, kad toks jos manevravimas laiko prasme užtruks ilgiau nei kirsti gatvę tiesiai ir nesant poreikiui stabdyti. Be to, M. I. parodė, kad automobilis jam išlindo „prieš nosį“, todėl jis sustabdyti automobilio nespėjo. Kad J. R. sudarė kliūtį, patvirtina ir eismo įvykio schema bei vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad Audi automobilis trenkėsi į J. R. automobilio galą, dėl ko šis buvo pasuktas į dešinę pagal laikrodžio rodyklę. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad automobilio galinis dešinės ratas buvo sugadintas. Kad į automobilis, į kurį atsitrenkė kitas automobilis, stovėjo skersai, patvirtino ir liudytoja G. S..

Apie tariamą galimai viršytą automobilio Audi važiavimo greitį byloje nurodė tik pati J. R., kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Skunde teigiama, jog įvykį fiksavę pareigūnai neužfiksavo transporto priemonės ratų pėdsakų, slydimo ir stabdymo žymės, nebuvo apklausti vietoje liudytojai, paimti iš jų rašytiniai paaiškinimai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas teismo pareigūnas R. S. nurodė, kad stabdymo žymių ant šlapio asfalto niekada nebūna. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas nustatytas įvykio aplinkybes, matyti, kad M. I. šioje vietoje važiuoti galėjo, byloje nenustatyta, kad jis važiuodamas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, išskyrus tai, kad jo vairuoto automobilio priekinės padangos neatitiko techninių reikalavimų. Priešingai, J. R. patvirtino, kad prieš darydama manevrą matė galimą kliūtį (Aido gatvėje tamsų automobilį), kuri gali sutrukdyti jai tinkamai prisiparkuoti automobilį. Liudytojos G. S. parodymai, kad ji matė, kaip atvažiavęs kitas automobilis tiesiai atsitrenkė į stovintį, o ne judantį automobilį, vertintini kritiškai, kadangi pati pareiškėja teigė, jog automobilis gatvėje stovėjo, tačiau ji nematė, kad automobilis judėjo, bei kaip jis judėjo iki susidūrimo, kada jis sustojo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtent automobilio Opel Meriva vairuotojos J. R. veiksmai, - prieš išvažiuodama iš kiemo teritorijos į pagrindinę gatvę, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu (pasak pareiškėjos, pagal atstumą galvojo, kad spės) ir nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai judančiam ir turinčiam pirmumo teisę automobiliui Audi 100 Avant, vairuojamam M. I., padarė KET 9, 106, 107 punktų pažeidimai, kurie buvo būtinoji padarinių kilimo priežastis eismo įvykiui.

Atkreiptinas dėmesys, jog autoįvykis įvyko 2014-03-05, apie 18.02 val., tą patvirtina ir eismo įvykio vietos planas, R. S. tarnybinis pranešimas, taip pat J. R. paaiškinimas, kur ji nurodė, kad ji į Aido gatvę išvažiavo apie 17.50 val., todėl nutarime nurodytas autoįvykio laikas - 18.33 val., laikytina rašymo apsirikimu, nes toks laiko neatitikimas ir mažas skirtumas jokios teisinės reikšmės veikai tinkamai kvalifikuoti neturi. Skundžiamame nutarime taip pat neteisingai nurodytas automobilio Audi 100 Avant valstybinis numeris. Iš vaizdo įrašo taip pat iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad tikrasis numeris yra (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini), todėl šis neatitikimas taip pat laikytinas technine klaida.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas nei tai padarė nutarimą priėmęs pareigūnas. J. R. padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal ATPK 127 straipsnio 1 bei 2 dalis, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014-03-26 nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.