Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-812-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-05Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-07-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
e2-812-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00417-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
UAB „Proit“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-812-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00417-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Proit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Proit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2017 m. sausio 25 d. sprendimą nutraukti Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (toliau – ADIS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovę pasirašyti pirkimo sutartį su ieškove bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nevykdyti naujo pirkimo išskaidžius šio pirkimo objektą į dalis, o jei naujas pirkimas jau pradėtas vykdyti, įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras. Nurodė, kad prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas todėl, kad tai yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises, naujo pirkimo vykdymas galėtų lemti, kad būtų pažeistas viešasis interesas, o ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas faktiniais įrodymais, teismų praktika. Pažymėjo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nei atsakovė, nei potencialūs dalyviai nepatirtų nereikalingų ir neproporcingų nuostolių, nes įpareigojus nevykdyti naujo pirkimo ar laiku sustabdžius vykdomo pirkimo procedūras, būtų sudarytos prielaidos skubiai įvertinti atsakovės veiksmų ir priimtų sprendimų neteisėtumą nepažeidžiant šalių pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nebus pažeidžiamas viešasis interesas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į viešojo pirkimo objektą bei perkančiosios organizacijos statusą, prioritetiškai turi ginama teisinė vertybė perkančiajai organizacijai įsigyti dabar veikiančios ADIS priežiūros ir vystymo paslaugas, nes tai akivaizdžiai susiję su nauda visuomenei. Be to, kaip nurodė perkančioji organizacija, ji pati nėra pajėgi savo jėgomis užtikrinti nepertraukiamo ADIS veikimo, todėl teismas pripažino, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams, neatitiktų reikšmingų dabarties laikotarpio viešųjų poreikių, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą nei jų netaikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, žala grėstų ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir visai visuomenei bei pačiai valstybei. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės neleido daryti pagrįstos išvados, jog ieškinys yra preliminaria pagrįstas, o atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės interesai nebūtų suvaržyti ar apriboti, kadangi ji bet kokiu atveju turi teisę į žalos atlyginimą (jei tokia žala atsirastų).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Proit“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai nevertino sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimo šiuo konkrečiu atveju ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei įvykdžius naują viešąjį pirkimą ir sudarius sutartį su kitais tiekėjais galimai ateityje kiltų kiti teisiniai ginčai, kurių metu ieškovei apginti savo interesus būtų kur kas sudėtingiau. Tuo tarpu sustabdžius atsakovės sprendimų vykdymą, sudarius sutartį su ieškove ir ateityje paaiškėjus, jog buvo pagrindas vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, sutartis su ieškovei galėtų būti bet kada nutraukta. Atsakovė jau nuo 2016 m. balandžio mėnesio neturi įmonės, kuri teiktų jai ADIS vystymo ir priežiūros paslaugas, todėl jos teiginys, kad ji nėra pajėgi pati šią sistemą prižiūrėti pati yra nepagrįstas. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendime nustatyti šio viešojo pirkimo pažeidimai yra neteisingi. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė eksploatuoja ADIS tik vidinių resursų pajėgomis, be priežiūros ir vystymo paslaugų tiekėjo, todėl egzistuoja visuomenės interesas, kad šios paslaugos būtų kuo greičiau suteiktos. Nors ši sistema per minėtą laikotarpį didesnių trukdžių nepatyrė ir atsakovė galėjo minimaliai palaikyti jos veikimą, ši situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką. Be to neatidėliotini yra sistemos modifikavimo darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Proit“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimą, 2017 m. sausio 25 d. pranešimą, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 13 d. pirkimų vertinimo išvadą, 2017 m. vasario 9 d. ieškovės pretenziją, 2017 m. vasario 13 d. pranešimą, 2017 m. vasario 28 d. ieškinį, 2017 m. kovo 6 d. atsakovės atsiliepimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2017 m. kovo 7 d. nutartį, pirkimo sąlygas, pirkimo sąlygų 6 priedą ir pirkimo sąlygų 6 priedo 5 ir 7 punktų korekcijas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog visi išvardinti įrodymai yra nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme ir yra prieinami teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą, per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Dėl šios priežasties visus minėtus papildomus įrodymus teismas atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje yra pagrįsta ir teisėta.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.Byloje nustatyta, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atviro konkurso būdu vykdė ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimą, pirkimo Nr. 168731. Perkančioji organizacija atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 13 d. pirkimų vertinimo išvadoje nurodytą įpareigojimą, 2017 m. sausio 25 d. nutarė nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovė ieškinyje ginčija šį perkančiosios organizacijos sprendimą. ADIS teikia šias visuomenei reikšmingas naujos kartos elektronines paslaugas: proaktyvų apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimą tinkamiausiais informavimo kanalais apie galimas gauti socialinio draudimo paslaugas ir reikalingus atlikti veiksmus, įvykus gyvenimo ar veiklos įvykiui; proaktyvų apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimą tinkamiausiais informavimo kanalais apie valstybinio socialinio draudimo teisės aktų pasikeitimus ir reikalingus toliau atlikti veiksmus. Atsakovas yra atsakingas už tinkamą sukurtos sistemos ir infrastruktūros naudojimą ir yra įsipareigojęs tinkamai naudoti jos rezultatus.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirajame skunde pateiktus argumentus, toliau pasisako dėl kiekvienos iš aukščiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo šioje byloje. Kaip žinia, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai kilo abejonių dėl šio ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau pažymi, jog su ieškinio pagrįstumu susiję atskirajame skunde pateikti argumentai bus išnagrinėti ir dėl jų išsamiai pasisakyta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o šioje proceso stadijoje aukščiau paminėtų argumentų pakanka pripažinti ieškovės ieškinį preliminariai pagrįstu. Nepaisant to, vien ši sąlyga nėra pakankama taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. (CPK 423⁷ str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju svarbesnis yra visuomenės interesas pirkimo objektu ir būtent dėl šios priežasties nutarė netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada iš esmės sutinka ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog šios sąlygos egzistavimo pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo. Nors iš esmės sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamo pirkimo objektas – ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos nagrinėjamu atveju neabejotinai pripažintinos viešuoju interesu. Aplinkybė, jog šios paslaugos perkančiajai organizacijai nėra teikiamos jau beveik metus laiko tik padidina šių paslaugų teikimo būtinybę. Sutiktina su atsakove, jog ADIS sutrikimai galėtų padaryti visuomenei didelę žalą. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovei ir toliau neapibrėžtą laiko tarpą būtų apsunkintas tinkamas paslaugų visuomenei teikimas, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Nors galimybė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nėra lygiavertė ieškinio patenkinimui, dėl aukščiau išvardintų priežasčių ji laikytina tinkamesne priemone užtikrinti viešųjų pirkimų principų tinkamą įgyvendinimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė