Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Proit“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Proit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-01-25 sprendimą nutraukti Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (toliau – ADIS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovę pasirašyti Pirkimo sutartį su ieškovu, nes atsižvelgiant į atsakovės 2016-11-22 pranešimą, sutarties pasirašymo atidėjimo terminas pasibaigė 2016-12-07, o pirkimo procedūros buvo nutrauktos 2017-01-25, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E.Ana“ 2016-03-02 pateikė atsakovei pasiūlymą. Atsakovė 2016-03-21 CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pagal pateiktas minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijas, o 2016-11-22 atsakovė informavo ieškovą dėl atitikimo Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat pranešė apie pasiūlymų eilės sudarymą bei dėl ieškovo pasiūlymo pripažinimo nugalėjusiu. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad priimtas sprendimas siūlyti ieškovui sudaryti sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminą iki 2016-12-07, o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2016-03-21 gautą raštą Nr. 4S-846 sustabdyti sutarties pasirašymo procedūrą, kol VPT pateiks įvertinimą. 2017-01-25 atsakovė CVP IS priemonėmis informavo ieškovą, kad Pirkimo komisija, atsižvelgdama į VPT 2017-01-13 pirkimų vertinimo išvadoje (toliau – Išvada) nurodytą įpareigojimą, nutarė nutraukti Pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų tarnyba savo Išvadoje konstatavo, jog Pirkimo procedūros turi būti nutrauktos, kadangi: Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose nustatydama, jog Pirkimo objektas — veikiančios ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos — į dalis neskaidomas, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; Perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose nustatydama kvalifikacinį reikalavimą tiekėjo siūlomam projekto vadovui, susijusį su pinigine išraiška, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose nėra pateiktų konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateiktas tik bendras poreikis, iš kurio neaišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas; Perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose keldama reikalavimus tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, kadangi nurodyti reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu nutraukti Pirkimo procedūras, 2017-02-09 pateikė Pretenziją, kurioje reikalavo tenkinti pretenziją bei panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir sudaryti su Tiekėju Pirkimo sutartį, tačiau atsakovė 2017-02-13 pretenziją atmetė. Ieškovas nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti Pirkimo procedūras, nurodydamas, kad sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto į atskiras dalis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Pirkimo objekto neskaidymą į atskiras dalis pagrindžia Pirkimo objekto pobūdis, VPT praktika skiriasi sprendžiant klausimus dėl pirkimų objektų išskaidymo, ir nei VPĮ, nei teismų praktikoje nėra nustatytos besąlyginės Perkančiosios organizacijos pareigos visais atvejais sudėtinį Pirkimo objektą skaidyti į atskirtas dalis. Ieškovo vertinimu, kadangi ADIS yra kompleksinis gyventojų ir ūkio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas ir nėra naujos sistemos sukūrimas, o jau veikiančios sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos, Perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė tiek ADIS priežiūros, tiek jos vystymo paslaugas patikėti teikti vienam subjektui tam, kad paslaugos būtų teikiamos maksimaliai efektyviausiu būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimas pirkti vystymo ir priežiūros paslaugas yra logiškai pagrįstas, nes tiekėjas, kuris diegia sistemos pakeitimus, gali teikti tinkamas konsultacijas, mokymus, tuo labiau ir sutrikimų šalinimo paslaugas, kurios tampriai viena su kita yra susijusios.Nurodo, jog VPT, atlikdama viešųjų pirkimų procedūrų ir/ar jau sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurių objektas analogiškas ginčijamo Pirkimo objektui – informacinės sistemos priežiūros vystymo paslaugos – pažeidimų dėl to, kad objektas neišskaidytas į dalis, nenustatė. VPT, išsiųsdama skelbimą apie Pirkimą, turėjo galimybę iš karto pateikti pastabas atsakovei dėl objekto neskaidymo ar kvalifikacinių reikalavimų, taip suteikiant atsakovei galimybę dar prieš pasiūlymų pateikimą apsispręsti dėl objekto ir taip sutaupyti tiek pačios atsakovės laiką bei kaštus, tiek ir pačių tiekėjų, kurie patiria išlaidas rengdami pasiūlymus ir dalyvaudami pirkimo procedūrose. Be to, VPT šio Pirkimo vertinimo procedūras pradėjo dar 2016 m. kovo mėnesį, o vertinimo Išvada pateikta tik 2017-01-13. Ieškovo nuomone, VPT vienodos praktikos nebuvimas bei ilgi pirkimų vertinimo terminai pažeidžia teisėtus tiekėjų lūkesčius, VPT, pradėjusi Pirkimo vertinimo procedūras Pirkimo pradžioje, turėjo atsižvelgti į tai, kad įsigyjamos paslaugos yra skirtos sudėtingos ir Lietuvos vartotojams svarbios informacinės sistemos vystymui bei priežiūrai, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad tiekėjai rengia pasiūlymus, dėl ko patiria tiek laiko, tiek finansinius kaštus. Pabrėžia, jog nei VPĮ, nei teismų praktikoje nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 straipsnio 2 dalis).Ieškovo nuomone, Perkančioji organizacija pagrįstai Pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte įtvirtino reikalavimą, kad tiekėjo siūlomas projekto vadovas, įskaitant, bet neapsiribojant, per paskutinius 3 metus būtų vadovavęs ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM, nes atsakovės reikalaujama tiekėjo siūlomo projekto vadovo patirtis gali būti įgyta vadovaujant projektui informacinių technologijų srityje neapsiribojant konkrečiomis atsakovės Pirkimo dokumentuose reikalaujamomis paslaugomis. Nurodo, jog kvalifikacinis reikalavimas, priešingai nei teigia VPT, yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant ir į Pirkimo sutarties vertę (2 900 000,00 Eur su PVM), perkančiosios organizacijos reikalavimas turėti patirties vadovaujant projektui, kurio vertė beveik tris kartus mažesnė, negu numatoma Pirkimo sutarties vertė, yra logiškas ir adekvatus objektui. Pirkimo sąlygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kūrėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas, juo labiau, kad tiekėjai galėjo pasiūlyti vieną specialistą į dvi pozicijas, be to, atsakovės keliamus reikalavimus galėjo užtikrinti ne vienas Pirkime dalyvavęs tiekėjas. Todėl VPT teiginiai, jog techninių užduočių vadyba užsiims ne Perkančioji organizacija, o tiekėjo projekto vadovas, kuris turi turėti teisę į savo kompetencijų pasiskirstymą, neturi jokio loginio pagrįstumo. Pažymi, jog kad ADIS priežiūros paslaugos turi būti teikiamos nuolat, t. y. nenutrūkstamai, o sutrikimai šalinami per maksimaliai trumpą laiką (pavyzdžiui, kaip numatyta techninėje specifikacijoje, kritiniu atveju sutrikimas turi būti pašalintas per 3 val., priešingu atveju tiekėjui būtų taikomos sutartyje numatytos sankcijos), todėl tiekėjas privalo užtikrinti reikiamą specialistų skaičių. Todėl pagrįstai galima teigti, kad atsakovė, įvertinusi rizikas, susijusias su specialistų skaičiumi, atsižvelgdama į proporcingumo principą bei į adekvatumą perkamam objektui, kuris susijęs su ypatingos svarbos valstybės informaciniais ištekliais, juose tvarkoma ypatingos svarbos elektronine informacija, visai valstybei svarbia informacija, bei atsižvelgdama į teisės normas, pagrįstai priėmė sprendimą prašyti tiekėjų turėti atitinkamą specialistų skaičių, o VPT išvada, kad tai pažeidžia VPĮ normas yra nepagrįsta ir neturėjo įtakoti atsakovės apsisprendimo nutraukti Pirkimo procedūras.Ieškovo vertinimu, VPT Išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, nepagrįstai sureikšminant atsakovės galimai padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPĮ galima ištaisyti, nenutraukiant Pirkimo procedūrų. Šie pažeidimai nedaro įtakos Konkurso rezultatams, todėl VPT išvada dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo yra neteisėta, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ normomis, sudaryti viešojo pirkimo sutartį), bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieškovo interesus ir neužtikrina viešojo intereso, o Perkančiajai organizacijai leidžia piktnaudžiauti teise bet kuriuo metu nutraukti Pirkimo procedūras. VPT, vertindama atsakovės Pirkimo metu atliktus veiksmus, dėl kurių buvo nutrauktos Pirkimo procedūros, neatsižvelgė į tai, kokius realiai padarinius šie veiksmai gali sukelti, nes Perkančiosios organizacijos sprendimai gali būti panaikinami tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ normos.Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras faktiškai priimtas vykdant kompetentingos institucijos privalomo pobūdžio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neskundė VPT išvados, laikytina, kad atsakovė sutiko su VPT išvadoje nustatytais VPĮ pažeidimais, todėl atsakovė, atskirsdama į ieškinio argumentus, remiasi būtent VPT išvadoje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir pažymėjo, jog būtent perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą yra atsakinga už pirkimo tinkamumą bei turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokių paslaugų ar prekių reikia perkančiajai organizacijai, kokiu būdu bus vykdomas pirkimas ir kaip įsigyti paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ieškovo nuomone, VPT, atlikdama Pirkimo metu galimai padarytų atsakovės pažeidimų vertinimą, neatsižvelgė į Pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, nes Pirkime dalyvavo net trys tiekėjai, tai reiškia, kad pakankama konkurencija buvo užtikrinta, neatsižvelgė į nusistovėjusią praktiką, tokias paslaugas teikiančių tiekėjų patirtį ar ekspertinį vertinimą, nes VPT nėra profesionali informacinių technologijų paslaugas teikianti institucija, nebuvo analizuojama ir pati ADIS sistema, jos veikimo principai, taip pat VPT neatsižvelgė į ankstesnę savo pačios praktiką, kai analogiškuose pirkimuose buvo nustatyti pažeidimai. Nurodo, jog VPT rėmėsi tik prielaidomis ir spėliojimais, kad išskyrus vystymo priežiūros darbus į atskiras dalis, pirkime dalyvautų daugiau tiekėjų, tačiau šie argumentai nebuvo paremti jokiais ekspertiniais išaiškinimais ar šioje rinkoje dalyvaujančių tiekėjų vertinimais. Atsakovė pateiktu tripliku nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais ir pažymi, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytus pažeidimus laikė esminiais ir būtent dėl to įpareigojo nutraukti Pirkimą, tai patvirtina ir aplinkybė, kad ne visi išvadoje nurodyti pažeidimai yra nurodyti kaip lemiantys sprendimą įpareigoti atsakovą nutraukti Pirkimą, taigi VPT aiškiai išvadoje atskyrė pažeidimus, kuriuos laikė esminiais. Ieškovas papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimus dėl naujų pirkimų, kurių objektas yra analogiškas ginčijamo Pirkimo objektui ir didžiosios daugumos naujai paskelbtų pirkimų ir ginčijamo Pirkimo BVPŽ kodai sutampa.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atviro konkurso būdu vykdė Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimą, pirkimo Nr. 168731. Pirkimas buvo vykdomas naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis (Konkurso sąlygų 1.12. punktas). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (pasiūlymai teikiami visai nurodytai paslaugų apimčiai), paslaugų suteikimo trukmė – 35 (trisdešimt penki) mėnesiai (Konkurso sąlygų 2.1., 2.2. punktai). Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų (Konkurso sąlygų 10.1 punktas). Ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E.Ana“ 2016-03-02 pateikė atsakovei pasiūlymą, perkančioji organizacija 2016-03-21 CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pagal pateiktas minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijas, o 2016-11-22 atsakovė informavo ieškovą dėl atitikimo Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pranešė apie pasiūlymų eilės sudarymą bei dėl ieškovo pasiūlymo pripažinimo nugalėjusiu. Tuo pačiu raštu perkančioji organizacija nurodė, kad priimtas sprendimas siūlyti ieškovui sudaryti sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminą iki 2016-12-07, o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-03-21 gautą raštą Nr. 4S-846 sustabdyti sutarties pasirašymo procedūrą, kol tarnyba pateiks įvertinimą. Atsakovė 2017-01-25 informavo ieškovą, kad atsižvelgdama į VPT 2017-01-13 pirkimų vertinimo išvadoje nurodytą įpareigojimą, nutarė nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovės sprendimu, pateikė Pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir sudaryti su tiekėjų Pirkimo sutartį, kaip tai buvo nurodyta 2016-11-23 pranešime, tačiau atsakovė 2017-02-13 pranešė, kad atmeta Pretenziją kaip nepagrįstą, nes VPT, vadovaudamasi VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktu, priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, atsakovei šis sprendimas yra privalomas. Nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko išsamų atsakovės vykdyto Pirkimo procedūrų vertinimą ir konstatavo, jog atsakovė, nustatydama, jog Pirkimo objektas – veikiančios ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos – į dalis neskaidomas, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos nepriklausomai, jos gali būti užtikrintos ir suskaidžius Pirkimo objektą į dalis ir tiekėjai galėtų pateikti atskirus pasiūlymus. Tarnyba sprendė, jog Pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjo siūlomam projekto vadovui, susijęs su pinigine išraiška, atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateikia tik bendrą poreikį, iš kurio nėra aišku kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, yra nepagrįstas ir pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat konstatavo, jog Pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, nėra proporcingi Pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus, nes atsakovė nėra pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (yra numačiusi tik bendrinį paslaugų pirkimą), be to, techninių užduočių įgyvendinimo vadyba užsiims tiekėjas, kuris turi turėti teisę į savo kompetencijų paskirstymą ir tokie atsakovės nustatyti reikalavimai apriboja tiekėjo išteklių optimizavimą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, nepagrįstai sureikšminant atsakovės galimai padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPĮ galima ištaisyti, nenutraukiant Pirkimo procedūrų; šie pažeidimai nedaro įtakos Konkurso rezultatams, todėl VPT Išvada dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo yra neteisėta, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieškovo interesus ir neužtikrina viešojo intereso, o Perkančiajai organizacijai leidžia piktnaudžiauti teise bet kuriuo metu nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovo teigimu, atsakovės atsakyme į pretenziją nurodytas argumentas, kad Pirkimo procedūras turėjo nutraukti dėl VPT Išvados privalomumo, yra nepagrįstas, nes pačioje Išvadoje yra nurodyta galimybė nesutikus su VPT įpareigojimu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais apskųsti VPT Išvadą teismui.Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo priimtas vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, nagrinėjamu atveju analizuotinas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo pagrįstumas, kartu pažymint, jog Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas; perkančioji organizacija privalo arba tokį aktą vykdyti (VPĮ 8² straipsnis), arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog perkančioji organizacija de jure (teisiškai) sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos Išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat ir su tarnybos pozicija, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai, padarę įtaką pirkimo rezultatams. Viešųjų pirkimų tarnyba, konstatuodama pažeidimą, nurodė, jog perkančiosios organizacijos prašė motyvuotai paaiškinti, kodėl Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, tačiau atsakovė pateikė Pirkimo objekto aprašymą, nurodydama jo funkcionalumą ir paaiškindama, kad pirkimo objektas į dalis negali būti skaidomas dėl sprendimo sudėtingumo ir tinkamo jo veikimo užtikrinimo, nes ADIS priežiūros paslaugos apima konsultavimą sistemos administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais, programinės įrangos klaidų taisymą, techninės pagalbos darbo vietoje teikimą, esamos padėties ir poreikių analizę dėl keitimo ir vystymo užsakymų ir analizės ataskaitos parengimą, darbingumo atstatymą visiško ar dalinio funkcionalumo sutrikimo atvejais ir sutrikimų šalinimą bei ADIS naudotojų mokymus, o vystymo paslaugos apima sistemos pakeitimų įgyvendinimą pagal priežiūros paslaugų apimtyje nustatytus poreikius bei vystymo poreikių analizės ataskaitas. VPT vertinimu, tokie atsakovės paaiškinimai nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, nes ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos nepriklausomai, atsakovės nurodytos aplinkybės pilnai gali būti užtikrintos ir suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, o tiekėjai galėtų pateikti atskirus pasiūlymus. Tarnyba tokį sprendimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms (Pirkimo sąlygų 6 priedo 6 dalis), o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka (Pirkimo sąlygų 6 priedo 7 dalis) artima naujų pasiūlymų (vystymo darbų specifikacijos dokumento) pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus: tiekėjas siūlo paslaugos suteikimo trukmės įvertį darbo valandomis, paslaugos kainą, eiliškumą ir kt., šiame procese dalyvauja tik vienas tiekėjas ir nėra užtikrinama konkurencija, bei taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymą (Pirkimo sąlygų 6 priedo 5.1.2. punktas). Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso nuostatos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Sutiktina su ieškovu, jog galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimų, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 straipsnio 2 dalis). Taigi skaidyti ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).Pažymėtina, jog Pirkimo objekto neskaidymas gali be pagrindo apriboti tiekėjų konkurenciją ir neskaidymo sukeliamos pasekmės (faktinės konkurencijos tarp tiekėjų nebuvimas bei dėl to galimai neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas) viršytų neskaidymo teikiamą naudą perkančiajai organizacijai (patogumas naudotis vieno tiekėjo paslaugomis). Ieškovas nesutikimą su Viešųjų pirkimų tarnybos padarytomis išvadomis grindė tuo, kad Pirkimo objekto neskaidymą į atskiras dalis pagrindžia Pirkimo objekto pobūdis, kadangi ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos yra tampriai susijusios, tiekėjas, kuris diegia sistemos pakeitimus, gali teikti tinkamas konsultacijas, mokymus ir sutrikimų šalinimo paslaugas, o Pirkimo objektą suskaidžius į dalis ir sudarius atskiras sutartis, ADIS veikimo sutrikimo atvejais, būtų neaišku, kas turėtų būti atsakingas už šių sutrikimų šalinimą, neįmanoma būtų parengti pirkimo sąlygų, kuriose būtų išspręstos visos galimos situacijos, be to, esant skirtingiems tiekėjams netgi išaugtų ADIS veiklos sutrikimų tikimybė dėl nesinchronizuotų skirtingų tiekėjų veiksmų, taip pat atskirų viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymas neabejotinai padidintų perkančiosios organizacijos kaštus, skirtus paslaugų įsigijimui. Konstatuotina, jog ieškovo nurodomos priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia Pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, kadangi kaip pagrįstai nustatė VPT, ginčo Pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms, o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiūlymų pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus ir šiame procese dalyvauja tik vienas tiekėjas, taigi nėra užtikrinama konkurencija, be to, Pirkimo sąlygų 6 priedo 5.1.2. punktu taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymą, o taip yra sukuriamos sąlygos tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu, dėl to VPT rekomendavo atsakovei realios konkurencijos užtikrinimui ADIS vystymo paslaugų teikime (jau esant konkrečioms techninėms užduotims) apsvarstyti galimybę sudaryti preliminarią sutartį su keliais tiekėjais. Teismas, įvertinęs tai, jog Pirkimo sąlygose (6 priede) yra nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiūros ir vystymo paslaugoms, o Pirkimo sąlygų 2 priede (B forma) tiekėjų reikalaujama nurodyti ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų įkainius ir pateikti Pirkimo objekto kainą, susidedančią iš sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų kainų, sprendžia, jog ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos ir užtikrintos suskaidžius Pirkimo objektą į dalis, sudarant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiūlymus. Manytina, jog mažesnis pirkimo dalių dydis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitinka tiekėjų pajėgumus. Konstatuotina, jog pagrįstas poreikis ar būtinybė atsakovei vykdyti pirkimą neišskaidžius pirkimo objekto į dalis, byloje nenustatytas, Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai, o ieškovas – teismui, nepagrindė poreikio vykdyti Pirkimą būtent tokiu būdu, nepateikti duomenys apie ekonomines ir administracines kliūtis užtikrinti tinkamą perkančiosios organizacijos funkcijų įgyvendinimą, jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas į dalis. Pabrėžtina, jog sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų ir panašios problemos yra susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, o teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi galimybių, kaip vienos iš esminių VPĮ saugomų vertybių. Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, jog pirkimo objekto išskyrimas suponuotų situaciją, jog bendras darbų rezultatas (teikiamos paslaugos) negalės būti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, kas lemtų neracionalų lėšų panaudojimą ir kas yra nesuderinama su VPĮ 3 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog ginčo pirkimo objekto ypatybės nėra pagrindas perkančiajai organizacijai nesilaikyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, eliminuoti tiekėjų konkurenciją. Taigi, esant nurodytiems motyvams, spręstina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes potencialiems tiekėjams nesudarė sąlygų dalyvauti Pirkimo procedūrose pagal atskiras dalis, neužtikrino įstatyme nustatyto pirkimo tikslo siekimo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovės paskelbto pirkimo atveju pasiūlymus pateikė ne vienas, o trys tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad pirkimo objektų neišskaidymas į dalis neapribojo konkurencijos. Ieškovas nurodo, kad VPT, atlikdama Pirkimo metu galimai padarytų atsakovės pažeidimų vertinimą, neatsižvelgė į Pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, nes Pirkime dalyvavo net trys tiekėjai, kas reiškia, jog pakankama konkurencija buvo užtikrinta. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi priešingai, VPT savo išvadoje kaip tik nurodė, jog pasiūlymus Pirkimui pateikė trys tiekėjai ir visi šie pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; įvertinusi tiekėjų pasiūlymų techninius parametrus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, atsakovė suteikė balus: 60, 37,24 ir 21,89. Nustatyta, kad atplėšus vokus su pasiūlytomis kainomis, paaiškėjo, kad tiekėjų kainos skiriasi apie milijoną eurų, o tarp pasiūlytų, mažiausios ir didžiausios kainos, skirtumas – daugiau kaip du milijonai eurų; tiekėjams pateikus kainų pagrindimus atsakovė priėmė sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, pasiūliusį didžiausią kainą. Kaip teisingai pažymėjo VPT, Pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina tik 4,833 Eur su PVM mažesnė nei Perkančiosios organizacijos planuojama Pirkimo vertė – 2,9 mln. Eur su PVM, ir šie duomenys tik patvirtina, kad Pirkimo vertės nustatymas bei pirkimas vykdytas ydingai, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. VPT, įvertinusi Pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjo siūlomam projekto vadovui, susijusį su pinigine išraiška, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateikia tik bendrą poreikį, iš kurio nėra aišku kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, sprendė, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovas su tokia VPT išvada nesutinka, nurodo, jog tiekėjo siūlomas specialistas (projekto vadovas) gali būti vadovavęs ne tik konkrečios informacinės sistemos priežiūros ir vystymo projektui, bet ir bet kokio kito pobūdžio projektui informacinių technologijų srityje, kas užtikrina tinkamą konkurenciją ir neapriboja tiekėjų, gebančių įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybės dalyvauti Pirkime. Kaip jau byloje yra konstatuota, atsakovė Pirkimo dokumentuose nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, nurodo tik bendrą poreikį, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokius minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos, be to, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, jog perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių priežasčių, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjo siūlomam projekto vadovui per paskutinius 3 (tris) metus būti vadovavus ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM, yra proporcingas pirkimo objektui, tikslus ir aiškus, leidžiantis perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (taigi nėra aišku kiek ir kokių jų bus), sutiktina su VPT padaryta išvada, jog Pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, nėra proporcingi Pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Spręstina, jog Perkančioji organizacija turėtų įvardyti tik reikalaujamas kompetencijas, o sprendimą dėl specialistų skaičiaus turi priimti tiekėjai, kurie teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimų sąlygas, tiekėjai privalės įvertinti savo galimybes ir riziką vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Konstatuotina, jog šiuo atveju Pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurenciją, be to, neturint konkrečių techninių užduočių, apskritai yra nepagrįsti. Ieškovo vertinimu, VPT Išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, nepagrįstai sureikšminant atsakovės galimai padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPĮ galima ištaisyti, nenutraukiant Pirkimo procedūrų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra absoliutaus pobūdžio, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų, nepriklausomai nuo kitų VPĮ normų, pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, toks pažeidimas laikytinas esminiu ir jo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais bei juos panaikinti; VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas kartu reiškia ir imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Nr. 31; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, ir kt.). Pareiga vadovautis pirkimo dokumentų nuostatomis yra tiesioginė VPĮ įtvirtintų principų prielaida ir bet koks nukrypimas nuo iš anksto paskelbtų pirkimo dokumentų yra kvalifikuotinas kaip viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011). Taigi, esant nurodytiems motyvams, spręstina, jog ieškovas neįrodė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi esminius VPĮ pažeidimus, pagrįstai įpareigojo atsakovę nutraukti viešojo pirkimo procedūras; naikinti skundžiamą atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-01-25 sprendimą, kuriuo nuspręsta nutraukti atviro konkurso „Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo“ procedūras nėra pagrindo; ieškovo reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini.Ieškovas taip pat papildomai nurodė, jog atsakovė CVP IS paskelbė skelbimus dėl naujų pirkimų, kurių objektas yra analogiškas ginčijamo Pirkimo objektui ir atsakovės sprendimas įsigyti priežiūros ir modifikavimo paslaugas neskaidant objekto į dalis, dar kartą patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovės sprendimas įsigyti kartu ADIS sistemos vystymo ir priežiūros paslaugas įvertinus tiek rinkoje nusistovėjusią praktiką, tiek siekiant užtikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą, tiek racionalų lėšų panaudojimą, yra paremtas proporcingumo bei protingumo principais, todėl negali būti pripažintas pažeidžiančiu lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus, t. y. atsakovė neturėjo priimti sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Pirmiausia būtina pažymėti, jog VPT savo Išvadoje konstatavo, kad tai yra tik vienas iš pagrindų nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi buvo nustatyta ir daugiau esminių pažeidimų. Antra, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad Perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panašiuose pirkimuose neskaidė objekto į dalis, nepaneigia šio nagrinėjamo ginčo Pirkimo sąlygose nustatytų įstatymo pažeidimų ir VPT padarytų išvadų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kontrolę, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Kiti ieškovo argumentai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 423¹ – 423¹⁰ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.