Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pateikė ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuris yra Latvijos Respublikos pilietis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės K. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovui A. Z., kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

3. Teismas konstatavo, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Savo gyvenamąją vietą ieškovė nurodo (duomenys neskelbtini), nors prie ieškinio pateikia pažymą, kad gyvenamąją vietą nuo 2022 m. liepos 20 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro departamento duomenis, nustatyta, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka sudaryta Linkolnšyre, JK, įrašas apie tai įrašytas Vilniaus miesto CM skyriuje. Šalys nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neturi. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) K. Z. prašo ją panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). nuostatos ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus – gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškimo pateikimo Lietuvos Respublikoje. Jungtinėje Karalystėje sutuoktiniai negyveno nė metų, nes atsakovas buvo deportuotas, o ieškovė grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone ir ketina deklaruoti gyvenamąją vietą pagal ieškinyje nurodytą adresą, todėl ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsisakė priimti dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškinys būtų teismingas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

7. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

8. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas), nes jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.

9. Reglamento 3 straipsnyje, nustatančiame bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra – i) sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą; vi) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.

10. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl tam, kad jos prašymą dėl santuokos nutraukimo galėtų (turėtų jurisdikciją) nagrinėti Lietuvos Respublikos teismas, ji turi gyventi Lietuvoje ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gyvenamąją vietą nuo 2022 m. nuo liepos 20 d. yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, ieškovė nuo 2023 m. gegužės 19 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus, kad ieškovė daugiau nei pusę metų yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė, konstatuotina, kad egzistuoja reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunkčio sąlygos ir ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

11. Dar daugiau, vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (to paties straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, apeliantė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Latvijos pilietis (ieškinyje nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje). Įvertinus tai, kad apeliantė yra Lietuvos Respublikos pilietė bei atsižvelgiant į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio a punkto vi papunkčio bei CPK 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Įvertinus tai, kad teikdama ieškinį ieškovė nurodė gyvenanti adresu duomenys neskelbtini), atskirojo skundo nagrinėjimo metu šis adresas yra deklaruotas kaip ieškovės gyvenamoji vieta, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.