Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-27 · Administracinė byla Nr. I-3337-739/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
I-3337-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00164-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-3337-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00164-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kalėjimų departamentas), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2–3) nurodė, kad atlikdamas bausmę Alytaus PN, jis neturėjo asmeninių problemų iki tol, kol 2016 m. gruodžio mėn. į Alytaus PN buvo atvežtas kitas nuteistasis – G. Ž.. 2018 m. kovo 8 d. jis atsisakė gyventi jam paskirtoje vietoje – 20-to būrio 5-tame miegamajame be kita ko, dėl to, kad jo sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus iš kito nuteistojo pusės, nes jis buvo paskirtas gyventi su juo į vieną patalpą. 2018 m. balandžio 10 d., jam būnant laikino sulaikymo kameroje, kuri yra 20-to būrio 3-oje kameroje, apie 15 val. pareigūnas jį paleido į drausmės grupės komisiją. Tuo metu drausmės grupėje esantys nuteistieji vaikščiojo lauke. Prižiūrėtojas išleido jį iš kameros ir liepė eiti į 3-ią kontrolės ir praleidimo punktą (toliau – KPP), tačiau pareigūnai jo nelydėjo. Jam išėjus iš koridoriaus į lauką, 15 val. jį užpuolė nuteistasis G. Ž.. Dėl to užpuolimo pareiškėjas patyrė galvos traumą, jam buvo nustatytas lengvas smegenų sutrenkimas, jis tris kartus buvo praradęs sąmonę. Kriminalinės žvalgybos skyriaus filmuotoje medžiagoje matyti, kad nuteistasis jam spardė galvą, ir tik praėjus 5 min. ar daugiau kažkas jam padėjo nueiti į 4-tą KPP, tik tada pareigūnai nuvedė jį į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jį apžiūrėjo gydytojas, tik po to jis buvo nugabentas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teigė, kad pareigūnai neužtikrino jo saugumo, nors pagal įstatymą jie privalėjo tai padaryti. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jam buvo laikinai sužalota sveikata, jis patyrė lengvą smegenų sutrenkimą. Teigė, kad jam atsisakius paskirto būrio ir būnant 20-tame būryje, 3-oje kameroje, Alytaus PN administracija privalėjo nepalikti jo vieno, turėjo palydėti iki 3-io KPP, kur turėjo vykti drausmės grupės komisija. Pareigūnai sudarė galimybę kitam nuteistajam jį sumušti. Negana to, pareiškėjas už tai dar buvo nubaustas administracine nuobauda. Teigė, kad jis ne kartą raštu kreipėsi į Alytaus PN administraciją ir į Kalėjimų departamentą, kad užtikrintų jo saugumą, tačiau šie nekreipė dėmesio į tai, jokių veiksmų nesiėmė, vietoje to, kad išspręstų problemas, siuntinėjo vienas kitam raštus. Teigė, kad jeigu Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas būtų tinkamai reagavę į jo nusiskundimus, gal būtų išvengta šios nelaimės. Taip pat nurodė, kad Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas R. V., kuris yra atsakingas už 4-tą lokalinį sektorių, 20-tą būrį, atsisakė atlikti tyrimą, pareikšdamas, kad tam neturi laiko, ir surašęs popierius liepė pasirašyti, kad surašyta teisingai. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, atstovaujamos Alytaus PN ir Kalėjimų departamento. Pareiškėjas atsikirtime (1 t., b. l. 87–89), atsikirsdamas į atsakovės atstovo Kalėjimų departamento atsiliepimą, pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas į jį nesikreipė su skundais dėl grėsmės savo saugumui. Teigė, kad jis dėl to kreipėsi į Kalėjimų departamentą, skundą pateikdamas per Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kontrolierių įstaigą. Sužinojęs, kad nuteistasis G. Ž. yra pervežtas iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) į Alytaus PN, jis iškart kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu, šis jį persiuntė Kalėjimų departamentui. Skundą dėl savo saugumo jis pateikė 2016 m. gruodžio 21 d., taip pat skundus teikė 2017 ir 2018 metais. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento teiginiu, kad jam tiesioginės pasekmės kilo ne dėl Kalėjimų departamento, o dėl Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad Kalėjimų departamento paskirtis pagal nuostatus yra vadovauti ir kontroliuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą, todėl Kalėjimų departamentas, gavęs jo skundą (prašymą) dėl saugumo užtikrinimo, privalėjo imtis visų priemonių, kad pareiškėjas fiziškai nenukentėtų, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, neištyrė, ar Alytaus PN pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėjas mano, kad Kalėjimų departamentas nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kad užtikrintų pareiškėjo saugumą. Atsikirsdamas į atsakovės atstovo Alytaus PN atsiliepimą, pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN siekdami išvengti atsakomybės teigia, jog pareiškėjas niekam neturėjo pretenzijų dėl sumušimo. Paaiškino, kad Alytaus PN reikalavo, kad jis atsisakytų rašyti pareiškimą, nes tai jam vis tiek nieko nepadės ir nėra kaip jį apsaugoti, nes nėra kur jį padėti, ir nekreipė dėmesio į jo rašytinius kreipimusis dėl saugumo užtikrinimo, tad specialiai sudarė konfliktinę situaciją. Teigė, kad jis atsisakė rašyti pareiškimą tik dėl minėtų priežasčių. Nurodė, kad tarp valstybės institucijos neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi jis ne kartą kreipėsi dėl saugumo užtikrinimo, kreipėsi nuo 2016 m. gruodžio 21 d., tačiau atsakovai į tai nekreipė dėmesio, jo skundus ignoravo beveik 3 metus. Teigė, kad nors jis buvo nurodęs, jog būryje yra priešų, kurie gali su juo susidoroti, ir atsisakęs gyventi tame būryje, tačiau 2018 m. balandžio 10 d. apie 15 val. prižiūrėtojas atrakino 3-ią laikino sulaikymo kamerą ir jį vieną paleido eiti į 3-ią KPP, į drausmės komisiją, nors pareigūnas privalėjo jį palydėti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir skunde bei atsikirtime. Be to, paaiškino, kad pareigūnas, dirbantis poste, matė visas muštynes nuo pradžios, tačiau nesiėmė veiksmų ir laukė 5 min., kol kas nors ateis ir išgelbės pareiškėją. Pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad jis neturi pretenzijų nuteistajam, kuris jį užpuolė, o pretenzijas turi pareigūnams, kadangi jie nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų.