Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „L.“ suvirintoju-montuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta B. kaime, Kelmės rajone, gyventis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2015 m. liepos 18 d. apie 20.15 val. viešoje vietoje – buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, Šiaulių mieste, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu – pneumatiniu šautuvu GAMO SHADOW DX Nr. 04-1C-257428-14 šaudamas į pro minėto namo kiemą praeinančius L. O. – M. ir A. A., padarė L. O. – M. šautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, A. A. šautinę žaizdą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-18 buvo vakaras, namie buvo su draugais. Gėrė alkoholinius gėrimus ir sugalvojo su pneumatiniu šautuvu pašaudyti į popierinius taikinius. Taikinius užsikabino ant balkono ir šaudė. Šaudydamas pataikė į žmones. Bešaudydamas pirma pataikė moteriai. Kokia buvo moters reakcija, nežino, nežiūrėjo. Šaudė iš balkono savo šautuvu. Sutinka, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjo asmenys ir jiems buvo padaryti sužalojimai. Pripažįsta, kad alkoholis įtakojo jo elgesį. Pripažįsta, kad tokie neteisėti veiksmai sutrikdė viešąją tvarką. Dėl įvykio gailisi ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Mano, kad nukentėjusiosios L. O. M. pareikštas civilinis ieškinys per didelis. Jo pajamos kas mėnesį į rankas yra 700 Eur.

Nukentėjusioji L. O.-M. teisme dėl pareikšto civilio ieškinio parodė, kad dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro sugadinti odiniai batai, pėdkelnės, vaistai nuo tinimo, raminamieji, nes skausmas buvo nenupasakojamas. Neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur. Įvykio metu buvo išgąstis, nežinojo ar šaukti, ar dengtis, ar bėgti, buvo ir skausmas. Dar ir dabar yra išlikusi baimė. Vien prisiminus įvykį krečia drebulys. Pas psichologus nesikreipė. Pomėgių įvykis nesutrukdė.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes J. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, J. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2015-07-18 L. O.-M. protokolas-pareiškimas (5-7 b. l.);

- 2015-07-18 įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) kieme, Šiauliuose (10-14 b. l.);

- nukentėjusiosios L. O.-M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015-07-18 apie 20.15 val., eidama iš darbo į namus, nuo Lyros sustojimo link (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą. Kadangi lauke lijo lietus, ėjo prisidengusi skėčiu. Einant pro (duomenys neskelbtini) namą, pajuto skausmą kairėje kojos pėdoje ir išgirdo duslų garsą, panašų į šūvį. Kadangi buvo prisidengusi skėčiu, nematė iš kur buvo šauta. Šūvio garsas sklido iš (duomenys neskelbtini) namo viršutinių aukštų. Grįžusi į namus pastebėjo, kad jai sužalota kairės kojos pėda, prakirstos pėdkelnės, kurių vertė 5 eurai. Batas nesugadintas, nes kulka pataikė į bate esančio ornamento skylutę (19-21 b. l.);

- nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jam yra 15 metų. Išėjo iš PC „L.“, išlindo pro tunelį ir matė, kad kieme stovi policija. Jis prie jų artėjo ir, kai jau beveik priėjo prie jų, liko gal 10 metrų, kažkas iš balkono jam šovė į kairę koją. Policininkas sakė palaukti. Vienas pareigūnas ėjo balkono link žiūrėti, kas šovė, o kitas į laiptinės pusę. Truputį palaukė ir paskui, kadangi nelabai skaudėjo, išėjo. Jam nusibodo laukti. Viską pasakė mamai. Ji pasakė, kad reikia paskambinti į policiją. Tos pačios dienos vakare atvyko policininkas, pasirašė dokumentus. Jam nelabai skaudėjo, daug nepajuto. Kraujas bėgo. Kažkurią dieną po įvykio, vėliau vyko pas teismo med. ekspertus, kad apžiūrėtų. Įvykis buvo šią vasarą, lygtais birželio mėnesį, nebepamena. Buvo vakaras, po 20 val., bet dar šviesu. Išėjęs iš tunelio jis matė, kad policininkai kalbėjosi su vyru. Jis ėjo į namus. Iš pradžių nežinojo, kodėl čia jie yra, paskui sužinojo. Tas vyras jo paklausė, ar ir jį pašovė. Atsakė, kad taip. Vyras pasakė, kad jo žmonai į nugarą šovė. Iš dalies jaučiasi nukentėjęs. Dėl civilinio ieškinio atlyginti žalą su mama nekalbėjo. Pirko pleistrų. Nežino, kas yra įtariamasis (40-41 b. l.);

- liudytojos J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015-07-18, apie 20.30 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jai paaiškino, kad gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, jam kažkas šovė į kairią koją. Į namus sūnus grįžo apie 21.15 val., tuomet ji pamatė, kad yra sužalota sūnaus kairė koja. Kas galėjo sužaloti sūnų, nurodyti negali. Sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė (29 b. l.);

- 2015-07-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1038/15 (04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajai L. O.-M. padaryti sužalojimai: šautinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kairėje pėdoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (45 b. l.);

- 2015-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1046/15 (04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam A. A. padarytas sužalojimas: šautinė žaizda kairėje šlaunyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (47 b. l.);

- 2015-08-14 specialisto išvada Nr. 40(U-1542)-IS1-747, kurioje užfiksuota šautuvo GAMO SHADOW DX Nr. 04-1C-257428-14 apžiūra. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. 01-1C-257428-14 yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, GAMO SHADOW DX nešaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro šoviniais. Tirti pateikti sviediniai yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinio ginklo sviediniai, kurie skirti įvairiems 4.5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams ir todėl prie šaudmenų nepriskiriami (58-60 b. l.);

- 2015-07-29 specialisto išvada Nr. 40(U-1543)-IS1-693, kurioje užfiksuota 4 vnt. mėtomųjų peilių apžiūra. Išvadoje nurodyta, kad keturi mėtomieji peiliai yra pagaminti pramoniniu būdu ir priskiriami prie duriamojo-pjaunamojo poveikio, D kategorijos šaltųjų ginklų (66-69 b. l.);

- orinio šautuvo SHADOV XD įsigijimo dokumento kopija (74-75 b. l.).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Normos, reglamentuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 36-40 str.), šiuo atveju negali būti taikytinos. Nors J. P. ir nusikalto būdamas neteistu, tačiau kartą, t. y. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį LR BK 38 straipsnio pagrindu, abiem atvejais padaryti smurtiniai nusikaltimai, nagrinėtinu atveju ypač brutaliai – šaudant į žmones su pneumatiniu šautuvu, nėra atlyginęs turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems. Tokios nustatytos aplinkybės eliminuoja galimybę dar kartą J. P. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, tiek paties J. P. prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nusikalto būdamas neteistas, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. LR BK 38 str. pagrindu (81 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (82-87 b. l.), dirbantis (89 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J. P. už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte, 3 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (107-109 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji L. O.-M. pateikė 1 550 eurų ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (24 b. l.). Ji 2015-07-18 nutarimu pripažinta civiline ieškove (27 b. l.).

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. A. atstovė pagal įstatymą J. A. pateikė 636,60 eurų ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (30 b. l.). Ji 2015-08-12 nutarimu pripažinta civiline ieškove (31 b. l.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusieji dėl neadekvataus kaltinamojo J. P. elgesio tikrai patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sugadinti nukentėjusiųjų daiktai, nukentėjusieji turėjo gydymosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su kelionėmis vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, specialistus ir pan., prašomos piniginės sumos atitinka protingumo kriterijų, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini visiškai.

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusieji L. O.-M. ir A. A. patyrė fizinį skausmą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo J. P. veiksmų. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji L. O.-M. teigė, kad dėl J. P. nusikalstamų veikų patyrė baimę, didelį stresą, diskomfortą, lankėsi pas gydytoją, vartojo stresą mažinančius vaistus bei migdomuosius, bijo vaikščioti savo įprastu maršrutu einant iš darbo ir kt. Įstatyminė atstovė J. A. savo civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad sūnus dėl J. P. nusikalstamų veikų patyrė išgąstį, stresą, pradžioje buvo šoko būsenoje, jautė fizinį skausmą, sužalojimas gana neįprastas ir kt. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiesiems dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jie patyrė fizinį skausmą, todėl asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad kaltinamojo J. P. veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo vienkartinio pobūdžio, tačiau žala asmenims padaryta netikėtai, be priežasties, neįvykus konfliktui; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlę sunkesnes pasekmes nukentėjusiesiems, nebuvo padaryta; kad kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metų IV ketvirtyje, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad pareikštas nukentėjusiosios L. O.-M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo J. P. L. O.-M. naudai priteistina 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečio nukentėjusiojo A. A. atstovės pagal įstatymą J. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. P. A. A. naudai priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2015-08-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu Nr. S5-41400 skirtas laikinas – 6 mėnesių, skaičiuojant nuo 2015-09-04, nuosavybės teisės apribojimas į dalį – 2 186,60 eurų J. P. priklausančių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (91-92 b. l.). Nuosavybės teisių į turtą apribojimas, atsižvelgus į priteistų ieškinių sumas, mažintinas iki 1 486,60 Eur sumos ir pratęstinas iki tol, kol nukentėjusiesiems bus atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (69,48 Eur advokato Edmundo Jankaičio užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo parinktas teismo iniciatyva, taip pat į jo turtinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo J. P. nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

- šautuvas GAMO SHADOW DX Nr. 04-1C-257428-14 (kvitas Nr. 0000433), jo dėklas ir naudojimosi instrukcija; metalinė dėžutė su užrašu „COPPER (duomenys neskelbtini) su šoviniais (kvitai Nr. 0000433, Nr. 0000453), kurie perduoti saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (53-54, 62, 71 b. l.), - konfiskuotini;

- keturi peiliai ir du dėklai peiliams, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perduoti saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (kvitas Nr. 0000453) (71 b. l.), grąžintini teisėtam savininkui J. P.;

- kompaktinė plokštelė su įrašu, saugoma prie bylos, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. L. O.-M. atlyginti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir A. A. atlyginti 36,60 Eur (trisdešimt šešis eurus 60 euro centų) turtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti J. P. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. L. O.-M. atlyginti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir A. A. atlyginti 36,60 Eur (trisdešimt šešis eurus 60 euro centų) turtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti J. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-07-18 22.15 val. iki 2015-07-19 12.30 val. (1 para) ir laikyti, kad J. P. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiosios L. O.-M. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dalyje dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 800 Eur sumai ir priteisti iš J. P. L. O.-M. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. A. atstovės pagal įstatymą J. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl 636,60 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. P. A. A. 36,60 Eur (trisdešimt šešis eurus 60 euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą J. P. turtui - piniginėms lėšoms sumažinti iki 1 486,60 Eur ir panaikinti galutinai išsprendus padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems L. O.-M. ir A. A. klausimą.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato Edmundo Jankaičio užmokestis 69,48 Eur) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- šautuvą GAMO SHADOW DX Nr. 04-1C-257428-14, jo dėklą ir naudojimosi instrukciją; metalinę dėžutę su užrašu „COPPER (duomenys neskelbtini) su šoviniais, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perduoti saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, – konfiskuoti;

- keturis peilius ir du dėklus peiliams, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo perduoti saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (kvitas Nr. 0000453) - grąžinti teisėtam savininkui J. P.;

- kompaktinę plokštelę su įrašu, saugomą prie bylos, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.