Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų Joniškyje 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui T. K., trečiajam asmeniui L. K. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2025 m. balandžio 25 d. teisme gautas ieškovo ir atsakovo prašymas, kuriuo prašoma patvirtinti tarp šalių 2025 m. balandžio 25 d. sutarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) T. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties dalimi, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteista 443,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ir šioje dalyje teismo nutartį prašo panaikinti, nepaskirstant bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Visų pirma, šalių pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų buvo ta, kad jos turėtų likti kiekvienai jų. Kadangi ieškovas naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, tokia šalių sutarta nuostata į taikos sutartį nebuvo įrašyta bei buvo laikoma, kad teismo tai bus įvertinta kaip CPK 94 straipsnio 2 dalies atvejis, kur nurodoma, jog tuo atveju, jeigu šalys sudarydamos taikos sutartį nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu ir buvo laikoma, kad teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteis nė iš vienos šalių. Nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas iš atsakovo 443,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. K. sūnui (ieškovui) K. K. kas mėnesį mokėjo 222 Eur paramos. Mediacijos metu šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti paramą po 350 Eur, mokamą kas mėnesį iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atsakovas pateiktame teismui atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šalims pavyko susitarti – 2025 m. balandžio 25 d. šalys sudarė taikos sutartį, kurioje sulygo dėl 290 Eur paramos sumos, kurią atsakovas T. K. įsipareigojo mokėti ieškovui (sūnui) K. K. kas mėnesį nuo 2024 m. liepos 25 d. iki kol sūnus mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

11. Be kita ko, taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jos perduoda spręsti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (i) atsakovo T. K. patirtų 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų neskirstė ir paliko jas atsakovui, laikydamasis pozicijos, jog dėl atsakovo veiksmų – nesugebėjimo susitarti mediacijos proceso metu, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu; (ii) įvertinęs tai, kad ieškovas 100 proc. VGTPT atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtas 443,75 Eur už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisė iš atsakovo T. K.. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria iš jo valstybės naudai priteistos 443,75 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria teismas, patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 443,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad ši norma taikytina tik sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir netaikytina išlaidoms, kurios turi būti priteisiamos valstybės naudai, jeigu jos viršiją minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. teismų praktika).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovui K. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08848, pagal kurį ieškovas 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

16. Bylinėjimosi išlaidų už valstybės suteiktą teisinę pagalbą paskirstymo kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, jog tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos (dalis jų) yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. Tokiu atveju, Tarnybai nusprendus teikti šaliai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas patyria valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys. Kadangi bylinėjimosi išlaidų patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, tai teismas sprendė, kad, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

17. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių priteisimo nesutinka atsakovas, susidarė ieškovui teikiant antrinę teisinę pagalbą iš valstybės biudžeto, ir nuo kurių ieškovas buvo atleistas VGTPT sprendimu, bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio 2 dalimi ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti. Taip pat atmestinas ir šalių argumentas, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, sudarydami taikos sutartį, laikėsi pozicijos, jog kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų liktų kiekvienai jų. Kaip nurodyta aukščiau nutartyje, VGTPT išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą netaikytinas CPK 94 straipsnio 2 dalis, kadangi šios išlaidos nelaikytinos šalių išlaidomis, dėl kurių atlyginimo / neatlyginimo šalys turėtų teisę pačios susitarti, nes įstatymas šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, šalims sudarius taikos sutartį, paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

18. Šiuo atveju, vertinant skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad priteisdamas iš atsakovo valstybės naudai 443,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 100 proc. valstybės patirtų išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teismas nevertino nei tarp šalių sudarytos taikos sutarties bei joje priimto kompromiso dėl paramos dydžio (kas iš esmės ir buvo nagrinėjamos bylos ginčo objektas), nei šalių procesinio elgesio (pažymėtina, jog atsakovo procesinis elgesys teismo buvo vertintas tik pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų kontekste).

19. Visų pirma, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas, šalims sudarius taikos sutartį, nebuvo patenkintas 100 proc. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas vaikui kas mėnesį mokėjo po 222 Eur paramą. Ieškiniu buvo prašoma padidinti paramos dydį iki 350 Eur. Sudarius taikos sutartį, šalys sulygo dėl 290 Eur ieškovui atsakovo mokamos paramos sumos. Tai reiškia, jog iš esmės buvo patenkinta apie 50 proc. ieškinio reikalavimo, kas atitinkamai reiškia, kad atmesta buvo irgi 50 proc. reikalavimo. Tad vien šiuo pagrindu negalima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl pilnos, t. y. 100 proc. bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Kita vertus, atsakovo elgesys procese negali būti vertinamas kaip netinkamas ir kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent vien dėl atsakovo elgesio, pozicijos arba kaltės. Šalys turėjo savo skirtingas pozicijas dėl nagrinėjamo klausimo – ieškovui mokėtinos paramos dydžio, ir nepaisant to, kad šalims nepavyko susitarti ir prieiti prie taikaus ginčo išsprendimo būdo mediacijos proceso metu, tačiau, kaip matyti iš bylos, jau parengiamojo posėdžio metu 2025 m. kovo 26 d. (nepaisant to, kad to paties posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją) atsakovo atstovė nurodė, kad yra galimybė taikiam susitarimui, ir atidėjus teismo posėdį iki 2025 m. balandžio 29 d., šalys 2025 m. balandžio 25 d. pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kuri vėliau teismo buvo patvirtinta.

21. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, t. y. kad abiejų šalių kompromisiniais veiksmais buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą; kad tarp šalių sudaryta taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinta tik apie 50 proc. ieškovo ieškiniu keliamo reikalavimo; įvertinus šalių procesinį elgesį ir tai, kad taikos sutartis buvo sudaryta pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (iš esmės per pirmąjį teismo posėdį išreiškus poziciją apie galimą taikų susitarimą), taip pat į šalių pozicijas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kad sudarant taikos sutartį abi šalys tikėjosi likti prie savo patirtų išlaidų, t. y. nemanė, jog bylinėjimosi išlaidos bus vertinamos ir skirstomos tarp šalių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepriteisiant iš atsakovo 443,75 Eur valstybės patirtų išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tai labiau atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas atsakovo atskirasis skundas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteistos 443,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, naikintina.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą paskirstymo pagrindus, tačiau nepagrįstai nevertino taikos sutartimi pasiekto rezultato ieškinio reikalavimo procentinio patenkinimo kontekste, taip pat nevertino atsakovo procesinio elgesio ir neteisingai išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteista 443,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, naikintina ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (atsakovo) T. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų Joniškyje 2025 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteista 443,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.