Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transvesta“ dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas kilo dėl 2010-10-11 įregistruoto 2010-09-29 Vilniaus m. 11 notarų biure, registro Nr. 4540, sudaryto hipotekos lakšto kuriuo atsakovės UAB „Transvesta“ naudai įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad 2010‑09-29 UAB „R.TA Line“, B. G. ir UAB „Transvesta“ pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, jis 2010-10-11 įregistruotas Hipotekos registre. Minėtu sutartinės hipotekos lakštu įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, butas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą hipotekos lakštą sutartine hipoteka užtikrintas prievolės – susitarimo pakeisti 2010‑08-11 preliminariąją sutartį su priedais ir pakeitimais – įvykdymas; numatytas prievolės dydis – 150 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2011-04-30.Taip pat byloje nustatyta, kad 2010-08-11 tarp UAB „Transvesta“ (pirkėjos), UAB „Jurstanus“ (pardavėjos) ir UAB „R.TA Line“ (rangovės) sudaryta preliminarioji sutartis. Šia sutartimi UAB „Jurstanus“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti UAB „Transvesta“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „R.TA Line“ įsipareigojo pagal esamą gyvenamosios paskirties namo, statytino minėtame žemės sklype techninį projektą, vadovaudamasi 2010-08-11 rangos sutartimi, kuri yra neatsiejama sutarties dalis (pridedama kaip priedas Nr. 1) UAB „Transvesta“ naudai pastatyti gyvenamąjį namą, o UAB „Transvesta“ įsipareigojo apmokėti už minėtus rangos darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka. Minėtos sutarties 3.1 punkte pirkėja UAB „Transvesta“ įsipareigojo suteikti UAB „R.TA Line“ 150 000 Lt paskolą per 3 darbo dienas po hipotekos lakšto pateikimo, o rangovė UAB „R.TA Line“ įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolą laiku ir visiškai grąžinti per 5 kalendorines dienas nuo atitinkamų valstybės institucijų pasirašyto statinio (objekto) pripažinimo tinkamu naudotis akto išdavimo dienos. Iš 2010-08-11 preliminariosios sutarties 3.4 punkto matyti, kad UAB „Jurstanus“ ir rangovės UAB „R.TA Line“ įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti (tarp jų – ir rangovės įsipareigojimui grąžinti visą paskolos sumą nustatytu terminu) įsipareigota užtikrinti, jog iki 2010-08-25 pagal hipotekos lakštą pirkėjos UAB „Transvesta“ naudai 500 000 Lt vertei būtų įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, tarp UAB „Transvesta“ (užsakovės) ir UAB „R.TA Line“ (rangovės), kaip priedas prie 2010‑08-11 preliminariosios sutarties, 2010-08-11 sudaryta rangos sutartis. Šia statybos rangos sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010-09-20 UAB „Transvesta“ (pirkėja), UAB „Jurstanus“ (pardavėja) ir UAB „R.TA Line“ (rangovė) pasirašė susitarimą pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties – rangos sutartį. Šiuo susitarimu pakeisti 2010-08-11 preliminariosios sutarties 3.1, 3.3 ir 3.4 punktai, nustatant, kad visą 150 000 Lt dydžio paskolą UAB „R.TA Line“ įsipareigoja visiškai grąžinti UAB „Transvesta“ iki 2011-05-01; taip pat, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti iki 2010‑10-01 bus įkeistas B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos – butas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ginčijamu hipotekos lakštu užtikrintas prievolės – susitarimo pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį su priedais ir pakeitimais – įvykdymas. Ieškovė O. R. G. nurodė, kad hipotekos lakšte nurodytą turtą kartu su hipoteka paveldėjo po savo sutuoktinio B. G. mirties.Apeliacinį skundą ieškovė grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Apeliantės nuomone, teismas nesiaiškino sutarčių sudarymo ir hipotekos sandorio sudarymo aplinkybių, nesiaiškino kiekvieno iš dalyvių elgesio sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo.Ieškinį ieškovė grindė argumentais dėl B. G. valios trūkumo sudarant ginčijamą hipotekos lakštą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad hipotekos sandoris pasirašytas neatskleidus ieškovei visų sutarčių bei hipotekos sudarymo aplinkybių, dėl atsakovų veiksmų nebuvo susiformavusios ieškovės valios sudaryti hipotekos sandorį. Ieškinyje nurodoma, kad hipotekos sandoris sudarytas dėl atsakovų apgaulės, ji pasireiškė UAB „Transvesta“ ir UAB „R.TA Line“ nutylėjimu apie tarp šių įmonių pasiektus susitarimus, šių susitarimų ir jų vykdymo neatskleidimu ir nutylėjimu apie tai, kad kreditas nebuvo suteiktas.CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). CK 1.90 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kad suklydimas turi esminės reikšmės ir laikomas esminiu. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog buvo suklysta, suklydimas buvo esminis ir buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. CK 1.90 straipsniui taikyti būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs.CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014‑02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑26‑686/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑609/2008; 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).Apeliantė laikosi pozicijos, kad UAB „Transvesta“ 150 000 Lt paskola UAB „R.TA Line“ nebuvo suteikta ir teigia, kad teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę dėl paskolos suteikimo, netinkamai vertino įrodymus byloje. Apeliantės teigimu, nesuteiktas kreditas negali būti pagrindas pripažinti prievolės egzistavimą ar laikyti, kad ieškovė nebuvo suklaidinta atsakovės veiksmais. Apeliantės nuomone, kredito gavimas gali būti įrodomas tik įrašais buhalteriniuose registruose.Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.Iš byloje esančios buhalterinės programos išrašo „Periodinė tiekėjo būklė“ su mokėjimo suvestinėmis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 duomenų nustatyta faktinė aplinkybė, kad UAB „Transvesta“ 2010-10-01 pervedė UAB „R.TA Line“ 150 000 Lt. Prie šio mokėjimo tipo nurodyta santrumpa – „Avans.“. Iš šių duomenų apie UAB „Transvesta“ 2010-10-01 atliktą mokėjimą bei duomenų, kad ginčijamas hipotekos lakštas pasirašytas 2010‑09-29, matyti, kad 150 000 Lt lėšų pervedimo data atitinka 2010-08-11 preliminariosios sutarties sąlygose numatytą paskolos suteikimo terminą, t. y. kad 150 000 Lt paskola UAB „R.TA Line“ suteiktina per 3 dienas po hipotekos lakšto pateikimo. UAB „Transvesta“ atlikto mokėjimo suma taip pat atitinka 2010‑08-11 preliminariosios sutarties sąlygose numatytą UAB „R.TA Line“ suteiktinos paskolos sumą.Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).Apeliantės nuomone, nepagrįstai kaip įrodymas atmesta UAB „Abadona“ specialisto išvada dėl registruose padarytų įrašų dėl 150 000 Lt sumos. Byloje esančioje UAB „Abadona“ 2016-11-04 specialisto ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus ir nustatytos būklės aprašyme dėl apskaitos registro informacijos turinio nurodyta, kad 2010-10-01 atliktas 150 000 Lt mokėjimas atvaizduotas kaip vienas iš UAB „Transvesta“ atliktų mokėjimų už UAB „R.TA Line“ suteiktas paslaugas už nurodytą laikotarpį ir nebuvo priskirtas jokiems kitiems tikslams, išskyrus atsiskaityti su UAB „R. TA Line“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiame rašytiniame įrodyme nurodytą būklės aprašymą, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad vertinama nedidelė dalis atsakovės buhalterinės apskaitos registro, neatsižvelgiant į galimus atsakovės apskaitos vedimo ypatumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas šio rašytinio įrodymo turinį bei UAB „Transvesta“ atlikto mokėjimo tikslą pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu vertinto ir 2010-08-11 preliminariosios sutarties, jos priedų ir papildymų sąlygas. Nors apeliantė teigia, kad sutartinės sąlygos, neprieštarauja darbų apmokėjimui avansu, tačiau 2010-08-11 rangos sutartyje, kuri yra priedas Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties, numatytas apmokėjimas už atliktus darbus pasirašius atliktų darbų aktus ir gavus rangovo pagal šiuos atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taigi avanso sumokėjimas nenumatytas.Ištyrus D. B., kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, 2016-12-05 teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatyta, kad D. B. nurodė, jog buvo UAB „R.TA Line“ vadovas, taip pat nurodė, kad šiai įmonei UAB „Transvesta“ paskolų nesuteikė, buvo mokami avansiniai mokėjimai ir atsiskaitymai pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Iš liudytojo D. B. parodymų, 2010‑08-11 preliminariosios sutarties, jos priedu esančios 2010-08-11 rangos sutarties, 2010-09-20 susitarimo pakeisti 2010-08-11 preliminariąją sutartį ir patikslinti priedą Nr. 1 prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties – rangos sutartį bei ginčijamo hipotekos lakšto turinio nustatyta, kad minėtų sandorių sudarymo metu D. B. nebuvo UAB „R. TA Line“ vadovas, juo buvo kitas asmuo. Duodamas paaiškinimus dėl įmonės sudarytų sutarčių liudytojas D. B. taip pat nurodė, kad buvo sutartis dėl statybos rangos darbų dėl gyvenamojo namo statybos, o jis neatsimena sutartinių santykių detalių, nes praėjo daug laiko. Svarbu tai, kad 2010-08-11 rangos sutartis buvo sudaryta kaip priedas prie 2010-08-11 preliminariosios sutarties, o joje ir jos prieduose bei pakeitimuose buvo numatyti UAB „Transvesta“, UAB „Jurstanus“ ir UAB „R. TA Line“ tarpusavio įsipareigojimai. Atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus apie šalių sutartinius santykius, taip pat įvertinus, jog liudytojo duoti paaiškinimai dėl susiklosčiusių sutartinių santykių aplinkybių fragmentiški, nedetalūs, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog buvo vykdyti su statybos rangos santykiais susiję įsipareigojimai, turėjo pakankamą pagrindą abejoti liudytojo D. B. paaiškinimais, jog apie paskolą nebuvo žinoma ir ji nebuvo suteikta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo liudytojo D. B. parodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantė teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą neįvertintas ieškovės pateiktas UAB „R. TA Line“ direktoriaus M. G. pranešimas apie tai, kad nenustatyta jog įmonė turi 150 000 Lt kreditinį įsiskolinimą. Įvertinus byloje esantį M. G. (M. G.) pranešimo vertimo turinį, visų pirma, pažymėtina, kad jame patvirtinama faktinė aplinkybė dėl pinigų pervedimo, t. y., jog 150 000 Lt į UAB „R. TA Line“ sąskaitą iš UAB „Transvesta“ gauti 2010-10-01. Antra, nors pranešime teigiama, jog mokėjimo pervedime minėta suma nurodyta kaip avansas ir pinigai panaudoti apmokėti statybos darbus bei atsiskaityti už statybines medžiagas, tačiau kartu įvertintinos ir anksčiau nurodytos aplinkybės, jog tarp UAB „Transvesta“ ir UAB „R. TA Line“ susitarimas dėl avanso mokėjimo nebuvo numatytas, o buvo numatytas apmokėjimas jau už atliktus darbus, be to, lėšų, suteikiamų kaip paskola, panaudojimo tikslas nebuvo numatytas. Taigi nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nurodyti duomenys, jog UAB „R. TA Line“ gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai, vienareikšmiškai patvirtina jų paskirtį ne kaip paskolos, o kaip avanso.Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2‑143‑577/2015, turinio matyti, kad kitame teisminiame ginče savarankiškus reikalavimus pareiškusi O. R. G. paskolos suteikimo fakto neginčijo, o reiškė reikalavimą pripažinti UAB „R. TA Line“ prievolę grąžinti UAB „Transvesta“ 150 000 Lt skolą pasibaigusia atlikus vienašalį įskaitymą. Apeliantė O. R. G. teigia, kad jos pozicijos kitame teisminiame ginče su atsakove ir UAB „R.TA Line“ negalima laikyti pagrindu pripažinti kredito suteikimo faktą. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad duomenys, jog ieškovė neginčijo paskolos suteikimo fakto, įvertinti kartu su kitais įrodymais byloje. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad dar 2012-06-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5724-144/2012, nutarta išieškoti kreditorės UAB „Transvesta“ naudai iš skolininkės UAB „R.TA Line“ pagal 2010-08-11preliminariąją sutartį ir 2010-08-11 rangos sutartį su priedais 150 000 Lt negrąžintą kreditą, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius B. G.. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-836-881/2016 įtraukė į BUAB „R. TA Line“ kreditorių sąrašą atsakovę UAB „Transvesta“ ir patvirtino jos 43 443 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nei UAB „R.TA Line“, nei įmonės bankroto administratorius paskolos suteikimo fakto neginčijo. Nors apeliantė akcentuoja, jog dėl bankroto administratoriaus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau duomenų, kad nustatytas veiksmų neteisėtumas, nenurodė ir nepateikė.Taigi rašytiniai įrodymai byloje patvirtina 150 000 Lt UAB „Transvesta“ lėšų pervedimą UAB „R. TA Line“ 2010-10-01. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus rašytinius įrodymus apie UAB „Transvesta“ ir UAB „R. TA Line“ siejusius sutartinius santykius, taip pat kitų byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog 2010-10-01 UAB „Transvesta“ atliktas 150 000 Lt pervedimas reiškė sutartinių įsipareigojimų dėl 150 000 Lt paskolos suteikimo įvykdymą. Nenustatyta pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog paskola nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė buvo suklaidinta atsakovės veiksmais ar sandoris sudarytas dėl atsakovės apgaulės – susitarimų vykdymo neatkleidimo ar nutylėjimo, jog kreditas nesuteiktas.CK 1.90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad galiojant sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas nesudaro pagrindo konstatuoti suklydimą, jei jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad byloje neįrodyta, jog B. G. turėjo ar galėjo žinoti apie sandorius sudarytus tarp juridinių asmenų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčijamą 2010-09-29 hipotekos lakštą pasirašė B. G.. Hipotekos lakšte buvo nurodytos sutartine hipoteka užtikrinamos prievolės, taip pat nurodytas užtikrinamos prievolės dydis – 150 000 Lt bei prievolės įvykdymo terminas. Taigi šie duomenys apie prievolę, jos kilmę ir dydį B. G. buvo žinomi. Be to, bylos duomenimis, N. G. yra ieškovės ir B. G. sūnus. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai apie N. G. veikimą UAB „R. TA Line“ interesais, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014‑01‑23 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2‑630‑577/2014, nustatytos aplinkybės, jog N. G. buvo susijęs su UAB „R. TA Line“ veikla, atliko tam tikrą vaidmenį šios įmonės veikloje, spręsdavo su UAB „R. TA Line“ finansais susijusius klausimus. Nors N. G. nėra ginčijamo hipotekos sandorio šalis, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl šio asmens sąsajos su UAB „R. TA Line“ veikla, taip pat aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu nekilnojamąjį turtą įkeitė jo tėvas B. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad N. G. buvo žinomi tarp UAB „R. TA Line“ ir atsakovės UAB „Transvesta“ sudaromi sandoriai, o B. G. turėjo galimybę domėtis UAB „R. TA Line“ sudarytais sandoriais ir finansine situacija taip pat ir per sūnų.Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių veiksmus ir elgesį sudarant ginčo hipotekos sandorį, taip pat įvertino duomenis apie galimą B. G. suinteresuotumą sudaryti ginčo sandorį sūnaus N. G., dalyvavusio UAB „R. TA Line“ faktinėje veikloje, interesais. Tad kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog priimant skundžiamą sprendimą neįvertintos aplinkybės, reikšmingos nustatant pagrindus pripažinti sandorio sudarymą dėl apgaulės ar iš esmės suklydus ir taikyti CK 1.90 ir 1.91 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įrodymai byloje nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti B. G. sudaryti ginčijamą hipotekos sandorį. Taip pat, kaip minėta anksčiau, nenustatytas faktas, kad 150 000 Lt paskola nesuteikta ir tokia aplinkybė nuo B. G. nuslėpta.Apeliantė taip pat teigia, kad byloje nepaneigtas ieškovės teiginys apie tai, jog buvo pažeista imperatyvi CK 4.171 straipsnio 4 dalies nuostata dėl turto draudimo privalomumo įkeičiamam turtui. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog hipoteka įkeistas turtas buvo apdraustas. Tačiau iš byloje esančio sutartinės hipotekos lakšto nustatyta, kad 2010-09-29 sudarytas ir notaro patvirtintas sutartinės hipotekos lakštas Hipotekos registre įregistruotas 2010-10-11. Kadangi hipotekos lakštui įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka kliūčių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad hipotekos sandorio sudarymo ir įregistravimo metu buvo pateikti visi reikiami dokumentai šiam veiksmui atlikti, o taip pat ir duomenys, patvirtinantys turto draudimą. Priešingų įrodymų apeliantė nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, šis ieškovės argumentas dėl sandorio negaliojimo pagrįstai atmestas.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė UAB „Transvesta“ pateikė prašymą priteisti turėtas 981,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose numatytu būdu apskaičiuotino dydžio, dėl to, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transvesta“ iš ieškovės O. R. G. 981,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.