- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-176-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43936-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- T. N.
- Nukentėjusysis
- L. U., T. L.
- Advokatai
- Laima Razvickienė, Domas Pakėnas, Elena Gylienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. U. atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL ( 3 000 Eur) bauda;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda.
Nukentėjusiosios T. L. ir L. U. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš T. N. T. L. priteista 50 Eur, L. U. – 50 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. N. nuteista už tai, kad kartu su nenustatytais asmenimis pagamino du netikrus dokumentus, šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti turtinę teisę į L. U. ir T. L. turtą dalį, o būtent: T. N. 2020 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data, vieta ir laikas nenustatyti, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pateikdama jiems nukentėjusiųjų L. U. ir T. L. asmens duomenis ir nenustatytiems asmenims pagaminus du netikrus dokumentus – 2020 m. birželio 15 d. L. U. ir 2020 m. liepos 27 d. T. L. pareiškimus, juose nurodant melagingą informaciją, kad neva L. U. ir T. L. nepretenduoja į senelio G. P. turtą ir nenustatytiems asmenims už jas šiuose dokumentuose pasirašius, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi (nurodyta data – 2020 m. rugpjūčio 17 d.) patikslintu pareiškimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus ir pateikė teismui šiuos žinomai suklastotų 2020 m. birželio 15 d. L. U. ir 2020 m. liepos 27 d. T. L. pareiškimų originalus. Taip tokiu būdu veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo du netikrus dokumentus ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pasikėsindama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę – L. U. ir T. L. priklausančią turto dalį (gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), bendros 278 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiosios L. U. ir T. L. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jų vardu 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. liepos 27 d. surašyti pareiškimai yra suklastoti, dėl to 2020 m. rugsėjo 28 d. ji (T. N.) ieškinio atsisakė.
2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji L. U. patyrė nepatogumų, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kaltinamosios veiksmų būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, neigiami liekamieji reiškiniai. Konstatavęs šią išvadą teismas prašomą priteisti 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti teismas vertino kaip bylinėjimosi išlaidas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusias su kaltinamosios veiksmais, sprendė, kad tai yra asmeninės nukentėjusiosios išlaidos, kurių atsiradimui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios veiksmai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. U. atstovas advokatas Domas Pakėnas (toliau – apeliantas) prašo: bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį – civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinti iki 1 000 Eur ir priteisti nukentėjusiajai L. U. iš nuteistosios T. N. 1 050 Eur advokato išlaidų; priteisti nukentėjusiajai L. U. iš nuteistosios T. N. 605 Eur advokato išlaidų už apeliacinį skundą.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismo nukentėjusiajai priteista 50 Eur suma neturtinė žala yra aiškiai per maža, neturtinės žalos nustatymo kriterijai nebuvo pakankamai ir adekvačiai įvertinti, todėl priteistos neturtinės žalos dydis turi būti iš esmės peržiūrėtas. Nors teismas nurodė, kad atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, būtent į pasekmes buvo atsižvelgta nepakankamai. Teismas neįvertino, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė didelį stresą, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, sužinojusi, kad jos giminaitė siekė tyčia apgaule užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, klastodamas dokumentus ir kreipdamasi į teismą. Nukentėjusioji nesitikėjo šiurkščių ir įžūlių nusikalstamų veiksmų iš giminaitės. Kadangi tokie veiksmai buvo sąlygoti vyresnio amžiaus giminaitės, tai suglumino ir apstulbino nukentėjusiąją, dėl to ji labai stipriai emociškai išgyveno. Patirti apgaulę iš giminaičio emociškai yra žymiai sudėtingiau, nei iš pašalinio nepažįstamo asmens. Nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų įvertinimas 50 Eur suma patvirtina, kad teismas tik formaliai smerkia nuteistosios elgesį, o iš tikrųjų sukuria iliuziją, kad nusikaltimas iš esmės jokių neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajai negali sukelti.
3.2. Skunde pažymima, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčiniais veiksmais dėl savanaudiškų motyvų, veikiant kartu su kitais asmenimis ir panaudojant teismą kaip priemonę apgaulei įteisinti. Šiuo atveju buvo apgauta ne tik nukentėjusioji, bet ir teismas. T. N. ir jos nusikalstamas elgesys pakerta pasitikėjimą teismų vykdomu teisingumu ir leidžia suabejoti, ar teismų sistema yra patvari bei pajėgi apginti teisingumą ir pilietinę visuomenę. Nuteistosios elgesys pakerta pasitikėjimą teismų sistema ir teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai tik 50 Eur neturtinės žalos dydį, faktiškai patvirtina, kad, teismo vertinimu, nuteistosios veika yra mažareikšmė, verta ne daugiau, nei 50 Eur neturtinės žalos. Nepaisant to, kad nuteistajai buvo paskirta 2 000 Eur bauda, ji buvo išdėstyta, todėl nuteistoji beveik išvengė neigiamų padarinių, ji 18 mėnesių kas mėnesį mokės po 100 Eur. Nukentėjusioji neigiamų padarinių neišvengė ir dėl nusikaltimo padarymo jai buvo padaryta didelė žala, kurios pirmosios instancijos teismas nesutiko atlyginti ir taip neigiami įvertino nukentėjusiosios elgesį bei faktiškai „nubaudė“ nukentėjusiąją dėl to, kad ji ne tik, kad nepadarė jokio nusikaltimo, bet sąžiningai, laikydamasi įstatymų nustatytos tvarkos, siekė apginti dėl nusikaltimo padarymo pažeistas teises.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turi įvertinti dėl nusikaltimo padarytos turinės žalos dydį. Šiuo atveju siaurąja prasme dėl nusikaltimo turtinė žala nebuvo padaryta, tačiau bendrai dėl nusikaltimo padarymo žala atsirado. Nukentėjusioji buvo priversta savo pažeistų teisių gynimui gaišti savo laiką, skirtą ekonominei veiklai, patyrė kelionės išlaidas, buvo priversta samdyti teisinių žinių turintį asmenį. Teismas atsisakė vertinti šias išlaidas ir iš bendros faktiškai nukentėjusiosios patirtų išlaidų sumos, kurią sudaro 1 050 Eur išlaidos advokatui ir keliolika Eur kelionės išlaidų, priteisė 50 Eur. Šiuo atveju dėl akivaizdžiai neteisėto nuosprendžio, nukentėjusioji patyrė bent 1 000 Eur dydžio nuostolį, kai nuteistoji atsipirko 100 Eur suma per mėnesį. Kyla klausimas, ką teismas nubaudė labiau. Teismas visiškai neįvertino padarytos turtinės žalos, iš esmės nekompensavo nukentėjusiajai nei turtinės, nei neturtinės žalos, nei advokato išlaidų.
3.4. Skunde pažymima, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, yra neadekvataus dydžio. Teismas nesuderino nuteistosios ir nukentėjusiosios interesų – paskyrė nuteistajai švelnią bausmę ir nepagrįstai atleido ją nuo proceso išlaidų bei neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Neturtinės žalos įvertinimas 50 Eur, kas objektyviai sudaro tik kelionės išlaidas, net nevertinant praleistų darbo valandų, už kurias darbdavys neatlygina ir visą kitą patirtą žalą, yra nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Be to, teismo paskirtos baudos dydis bei priteista neturtinė žala sudaro pagrindą manyti, kad teismas menkai vertina pažeistas vertybes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiajai turėtų būti priteista 1 000 Eur dydžio neturtinė žala.
3.5. Skunde taip pat pažymima, kad dėl nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji patyrė 1 050 Eur advokato išlaidų. Šios išlaidos atsirado dėl konsultacijų, pareiškimo dėl nusikaltimo padarymo rengimo, dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, susipažinimo su civiline byla, kurioje buvo pateiktas suklastotas dokumentas. Kaip matyti iš šių išlaidų pagrindimo, jos buvo būtinos ir pagrįstos, atsirado dėl nusikaltimo padarymo ir būtinybės nukentėjusiajai įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą. Todėl teismas turėjo pareigą priteisti jas iš nuteistosios. Išlaidos yra protingo dydžio, nėra akivaizdžiai per didelės ar neadekvačios, todėl nebuvo teisinio pagrindo jas sumažinti ar atsisakyti jas priteisti. Nuosprendžio motyvas, kad patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios veiksmais nėra susijusios, yra neadekvatus ir neatitinka realios situacijos.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nuteistoji apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde T. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nukentėjusioji L. U. nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, prašo padidinti neturtinės žalos sumą, priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Taigi teisės į civilinį ieškinį atsiradimo pagrindas baudžiamajame procese yra susijęs su kaltininko padaryta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusysis patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal BPK 109 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teisė pareikšti civilinį ieškinį nėra siejama su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, todėl esant padarytai bet kuriai BK numatytai nusikalstamai veikai, asmuo, manantis, kad dėl tokios veikos jis patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą, gali baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
7. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios L. U. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiosios prašomą 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 50 Eur. Nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai iš nuteistosios nepriteisė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenimis, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, su nukentėjusiosios L. U. apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
8. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji L. U. civiliniame ieškinyje, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 85–87) ir kurį patikslino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 125–128), prašė iš nuteistosios T. N. priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad T. N. veiksmai pasikėsinus sukčiauti, sukėlė didelį dvasinį skausmą, nukentėjusioji buvo viešai pažeminta savo giminaitės, garbaus amžiaus moters, savo nusikalstamais veiksmais T. N. pažemino nukentėjusiosios garbę ir orumą, nukentėjusioji buvo priversta dalyvauti civilinėje byloje, apie kurią nieko nežinojo, turėjo teismui aiškintis, rašyti raštišką pareiškimą, kad buvo apgauta giminaitės. Nukentėjusiajai skaudu ir šiuo metu, nes turtas, kurį norėjo pasisavinti nuteistoji, yra brangus dvasine verte. Nusikaltimo metu patyrė ir su viešu pažeminimu bei reputacijos pablogėjimu susijusias pasekmes: po nusikaltimo nuteistoji neatsiprašė, ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, neatlygino nei turtinės, nei neturtinės žalos. Dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusioji priversta patirti materialines atstovavimo išlaidas, nes nėra teisininkė.
9. Vertinant nukentėjusiosios skundo argumentų dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė teisingai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nors pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydžio sumažinimo plačiau nemotyvavo, vis tik pagrįstai sprendė, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes tenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi nėra pagrindo. Nukentėjusioji L. U. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų ji patyrė didelį dvasinį skausmą, viešai buvo pažeminta jos garbė ir orumas, pablogėjo jos reputacija, tačiau kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokių pasekmių atsiradimo nukentėjusioji objektyviais duomenimis, aplinkybėmis ar faktais nepagrindė, jų nedetalizavo.
11. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų (nukentėjusiosios L. U. pareiškimo dėl nepretendavimo į senelio turtą suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti nukentėjusiajai priklausančio turto dalį) nukentėjusioji būtų patyrusi didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių būtų reikšmingai pablogėjusi jos dvasinė, emocinė būsena, dėl kurios pablogėjimo nukentėjusiajai būtų reikėję kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų būtų atsiradusios neigiamos pasekmės nukentėjusiosios įprastam gyvenimui, kasdienei veiklai, apribojusios nukentėjusiosios bendravimo galimybes. Nors nukentėjusioji nurodo, kad buvo pažeminta jos garbė ir orumas, pablogėjo reputacija, kaip objektyviai tai pasireiškė, civiliniame ieškinyje nėra nurodyta. Tokie duomenys nenurodyti ir apeliaciniame skunde. Sutiktina su skundo argumentu, kad patirti apgaulę iš giminaičio emociškai yra žymiai sunkiau, nei iš pašalinio nepažįstamo žmogaus. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, artimi tarpusavio santykiai, artimas, stiprus emocinis ryšys nuteistosios ir nukentėjusiosios iki nusikalstamų veikų padarymo nesiejo (2 t., b. l. 71, 72; 3 t., b. l. 119). Todėl vertinti, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika neigiamai paveikė nuteistosios ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, dėl to nukentėjusioji emociškai išgyveno, taip pat nėra pagrindo. Tuo labiau, kad pati nukentėjusioji nei civiliniame ieškinyje, nei skunde tokių aplinkybių nenurodė.
12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusioji prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio objektyviais duomenimis, patvirtinančiais nukentėjusiosios deklaruojamus didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, pakenkimą dvasinei, emocinei būklei, nepagrindė. Nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė nepatogumus (turėjo gaišti savo laiką aiškindamasi situaciją, vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dalyvauti teisminiuose procesuose), kurie jai buvo nemalonūs, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, į tai sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą buvo atsižvelgta ir įvertinta.
13. Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir (ar) nematerialius gėrius, t. y. nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimą. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus bei nukentėjusiojo ir kaltininko interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą. Konkrečioje byloje teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto kaltininko nubaudimo išskiriant vien tik nukentėjusiojo asmens interesą gauti piniginę kompensaciją neigiamų emocijų neutralizavimui. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.
14. Nukentėjusiosios patirti nepatogumai, neigiamos emocijos nustatant neturtinės žalos dydį yra svarbus veiksnys. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad T. N. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir yra tyčinės, pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriami nesunkiems nusikaltimams. Nusikaltimais reali žala nukentėjusiosios turtinėms teisėms, teisei į nuosavybę nepadaryta. Nuteistoji T. N. savo kaltę pripažino nuo pats proceso pradžios, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nesiekė išvengti. Nuteistoji yra pensinio amžiaus, nedirba, pajamų, išskyrus senatvės pensiją, negauna, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (3 t., b. l. 66, 67, 186). Teisėjų kolegija, įvertinusi visų aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per maža, neatitinkanti proporcingumo, teisingumo principų reikalavimų ar neužtikrinanti protingos ir teisingos nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyros. Vien tik nukentėjusiosios interesas gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nenustačius aplinkybių, rodančių, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, nėra pagrindas prašomą priteisti neturtinės žalos sumą didinti, o naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie išvadas dėl neturtinės žalos dydžio keistų iš esmės, skunde nėra nurodyti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos sumą patvirtina, kad buvo atsižvelgta ne tik į nukentėjusiosios patirtus nepatogumus ir neigiamas emocijas, tačiau įvertintos ir kitos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės bei kriterijai, turintys reikšmės priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Konstatavus šią išvadą, keisti nuosprendį šiuo aspektu nėra pagrindo.
15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios L. U. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisė be pagrindo, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji L. U. su patikslintu civiliniu ieškiniu pateikė teismui mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad advokatei Laimai Razvickienei už suteiktas teisines paslaugas (konsultavimą teisiniais klausimais, susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, pareiškimo surašymą policijos komisariatui, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose procesiniuose veiksmuose ir procesinių dokumentų ruošimą) 2020 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 50 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 500 Eur, 2021 m. kovo 31 d. – 500 Eur, iš viso 1 050 Eur (3 t., b. l. 130–135, 137–139). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistosios nepriteisė, tokio sprendimo argumentų nuosprendyje atskirai nenurodė.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 16 punkte nurodytus duomenis, patvirtinančius nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusioji patyrė būtent dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų, siekdama apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusioji L. U. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Vis dėlto pažymėtina, kad sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-687/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016 ir kt.). Be to, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas gali, bet neprivalo priteisti nukentėjusiajam jo turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į nukentėjusiosios pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo bei dydžio, į tai, kad nuteistoji savo kaltės neneigė, atsakomybės nevengė, baudžiamasis procesas nebuvo sudėtingas, sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, aktualūs nukentėjusiosios teisėms ir interesams, nebuvo keliami, įvertinus ir nuteistosios turtinę padėtį, jos realią galimybę atlyginti proceso išlaidas, sprendžia, kad yra pagrindas prašomų priteisti proceso išlaidų sumą mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 050 Eur proceso išlaidų iš nuteistosios priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl ši suma mažintina iki 650 Eur. Konstatavus, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai L. U. apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros, patvirtinimo apie lėšų įskaitymą matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą nukentėjusioji L. U. advokatų profesinei bendrijai „Pakėnas ir partneriai“ sumokėjo 605 Eur (3 t., b. l. 168, 169).
20. Klausimo dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, išsprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).
21. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą. Nuteistoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nukentėjusiosios atstovo parengtas apeliacinis skundas susijęs tik su neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų klausimais. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, byla išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl proceso išlaidų, skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti atmetami, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas tenkinamas iš dalies ir iš nuteistosios T. N. priteistina nukentėjusiajai 250 Eur jos turėtoms atstovavimo išlaidoms, patirtoms apeliacinėje instancijoje, apmokėti.
22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą T. N., kurias sudaro 193,40 Eur (3 t., b. l. 179). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinėje instancijoje, kaip jau nurodyta šios nutarties 20 punkte, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Be to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.
23. Nuteistoji T. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas, kaip minėta, vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Bylos duomenimis nuteistoji nedirba, yra pensinio amžiaus, kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, negauna. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus paskirtos baudos dydį bei tai, kad nuteistoji turės pareigą atlyginti ir nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios priteisimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistosios T. N. neišieškotinos.
24. Dėl prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą proceso dalyvio prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo šį prašymą tenkinti visais be išimties atvejais. BPK 325¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik šio Kodekso 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kada apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą, arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde reiškiami prašymai yra susiję su nuteistosios padėties sukinimu jos pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir proceso išlaidas aspektu, o kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 118-120), nukentėjusioji dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, proceso išlaidų nepasisakė. Atsižvelgiant į paminėta ir siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios L. U. ir jos atstovo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų nukentėjusiajai L. U. nepriteisimo ir iš nuteistosios T. N. priteisti nukentėjusiajai L. U. 650 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Iš nuteistosios T. N. priteisti nukentėjusiajai L. U. 250 Eur apeliacinėje instancijoje turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti.
Iš nuteistosios T. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 193,40 Eur, neišieškoti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.