Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-1002-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01256-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2011 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendžiu.

Iki įsiteisės nuosprendis, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Priteista iš M. B. 4 275,03 Lt R. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2009-11-26, apie 19.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš R. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kambario pagrobė R. V. priklausančius daiktus – 2 776,03 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung NP-R70F001“ ir 1 499 Lt vertės vaizdo kamerą „Sony DVD 109“ . Tokiu būdu M. B. pagrobė R. V. priklausančio turto už 4 275,03 Lt.

Apeliacinio skundo argumentas, kad M. B. neįvykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus įvertino teisingai ir pagrįstai M. B. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistojo gynybos versija, kad jis nepagrobė nukentėjusiajam R. V. priklausančio turto – nešiojamojo kompiuterio „Samsung NP-R70F001“ ir vaizdo kameros, „Sony DVD 109“, teismo sprendime motyvuotai, remiantis ištirtais įrodymais, atmesta, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo veiką dėl svetimo turto pagrobimo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl M. B. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

Nors nuteistasis M. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, jo kaltę, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Apelianto skundo argumentai, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už minėtą nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo M. B. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma apelianto skunde, nebuvo jokio pagrindo abejoti nuteistojo minimais nukentėjusiojo R. V., liudytojų V. P., J. L., S. B. parodymais, 2009-06-02 specialisto išvada Nr. 384, 2009-12-31 parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos protokolu, kurie patvirtina nuteistojo M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl svetimo turto pagrobimo, ir remtis nuteistojo parodymais, kurių nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Priešingai nuteistojo M. B. tvirtinimui, paminėti įrodymai ne paneigia, o patvirtina pastarojo kaltę iš R. V. buto pagrobus nešiojamąjį kompiuterį „Samsung NP-R70F001“ ir vaizdo kamerą „Sony DVD 109“. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. B. pagrobė svetimą R. V. priklausantį turtą.

Nuteistojo M. B. aiškinimas, neva jis nepadarė inkriminuoto nusikaltimo, visiškai paneigtas byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose ištirtais įrodymais. Iš liudytojos V. P., kuri ateidavo pas nukentėjusįjį R. V. sutvarkyti butą bei išvesti šuniuką į lauką, parodymų matyti, kad nuteistasis M. B., priešingai jo tvirtinimui, 2009-11-26 buvo atėjęs pas R. V. į svečius ir nors V. P. jam pasakė, jog R. V. dar negrįžo iš darbo, M. B. pasakė, kad jie yra susitarę, ir jis jo palauks sugrįžtančio. V. P. M. B. įsileido į R. V. butą, nes jis ateidavo pas R. V. kaip draugas. Nurodė, kad M. B. atsinešė alaus skardinę, vėliau jis paprašė jos nueiti į parduotuvę nupirkti butelį brendžio. Ji paprašė eiti kartu, tačiau M. B. pasakė, kad palauks namuose. Bute M. B. paliko vieną ir išėjo į parduotuvę. Maždaug po 10 minučių grįžusi iš parduotuvės, M. B. bute nebebuvo, ji pastebėjo, kad iš buto dingo aparatūra. Tuo metu R. V. jau buvo grįžęs iš darbo. Pastebėjusi, kad dingo bute buvusi aparatūra, ji iš karto puolė pro duris ir laiptinėje prie durų stovėjusių mergaičių paklausė, ar šios nematė išeinančio vyriškio. Pastarosios patvirtino, jog matė bei nurodė, jog išeinančiam vyrui iš po striukės kyšojo laidai. R. V. paklausus, kas pas jį buvo atėjęs, ji paaiškino, kad buvo atėjęs jo draugas M. B.. Netikėti liudytojos M. P. parodymais, kad nuteistasis M. B. įvykio dieną buvo atėjęs pas R. V. į butą teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vagystės dieną R. V. bute buvo rasta alaus skardinė, kurią, liudytojos V. P. teigimu, buvo atsinešęs R. B., ir ant šios alaus skardinės buvo rasti M. B. pirštų antspaudai, tai patvirtina 2010-06-02 specialisto išvada Nr. 384, kurioje nurodyta, kad dviejų rankos pirštų pėdsakų, nukopijuotų ant daktiloplokštelių Nr. l ir Nr. 2 du rankos piršto pėdsakai palikti M. B. dešinės rankos nykščiu, ir šių duomenų, priešingai apelianto tvirtinimui, pakako konstatuoti, kad būtent M. B. rankų pėdsakai palikti ant R. V. bute rastos alaus skardinės, kurią, kaip nustatyta remiantis V. P. parodymais, į R. V. butą atsinešė būtent M. B.. Nuteistasis M. B. teigia, jog liudytoja R. P. tvirtino, kad neva jis įvykio dieną į R. V. butą atsineštą alaus skardinę gėrė virtuvėje, tačiau ji negalėjo paaiškinti, kaip alaus skardinė atsirado buto koridoriuje. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis liudytojos V. P. parodymais nustatyta, kad ji M. B. prašymu buvo išėjusi į parduotuvę ir tuo metu M. B. R. V. bute buvo vienas, todėl neatmestina, kad jis, išeidamas iš R. V. buto, alaus skardinę paliko koridoriuje. Be to, ši apelianto nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant M. B. kaltumo klausimą.

Priešingai apelianto tvirtinimui, remiantis kaip liudytojų apklaustų įvykio dieną prie namo laiptinės buvusių J. L. ir S. B. parodymais nustatyta, jog jos matė iš namo, kuriame gyvena R. V., laiptinės skubiai išeinantį vyriškį, nurodė, jog jam iš po striukės kyšojo laidai, matėsi, kad vyriškis kažką nešasi, nes striukė buvo išsipūtusi. Šių liudytojų parodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, nuoseklūs, jais netikėti teismas neturėjo pagrindo, nes juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai. Apeliantas tvirtina, kad nei liudytoja J. L., nei liudytoja S. B. apklausiamos teisme nepatvirtino, kad tą vakarą jos matė būtent jį, išeinantį iš namo laiptinės, tačiau pažymėtina, jog kaip liudytoja teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta J. L. parodė, kad M. B. teisme atpažinti negali, nes praėjo daug laiko, tačiau ši liudytoja aiškiai nurodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino M. B. (2009-12-31 parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos protokolas (t. 1, b. l. 54–57), kaip asmenį, kurį matė skubiai išeinantį iš namo laiptinės, jam iš po striukės kyšojo laidai, matėsi, kad vyras kažką slepia po striuke prilaikydamas rankomis. Akivaizdu, kad praėjus po įvykio beveik 2 metams liudytoja J. L. teisme galėjo neatpažinti M. B., tačiau ji teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškiai patvirtino, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino M. B.. Pažymėtina, kad asmens parodymas atpažinti iš asmens nuotraukos buvo atliktas 2009-12-31, t. y. praėjus nepilnai savaitei laiko po vagystės, tuo metu liudytoja J. L. aiškiai parodė galėsianti atpažinti tą vakarą iš laiptinės išėjusį vyriškį (t. 1, b. l. 43–43), ir jį atpažino (t. 1, b. l. 54–57). Tai, jog kaip liudytoja apklausta S. B. nurodė, kad neįsidėmėjo 2011-11-26 iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išeinančio vyriškio, kuriam, šios liudytojos teigimu, iš po striukės kyšojo išlindę laidai, matėsi, kad vyriškis kažką slepia po striuke prilaikydamas ranka, nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų apie tai, jog būtent M. B. skubiai išėjo iš namo, kuriame gyvena nukentėjusysis R. V., laiptinės. Taigi netikėti liudytojos V. P. parodymais apie tai, jog įvykio dieną M. B. buvo nukentėjusiojo R. V. bute, taip pat liudytojų J. L. ir S. B. parodymais, jog jos įvykio vakarą matė iš namo laiptinės skubiai išeinantį vyriškį, kuris kažką slėpdamas nešėsi po striuke, iš striukės kyšojo išlindę laidai, ir liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. B., kaip asmenį, kurį matė vagystės dieną, išeinantį iš namo laiptinės, nėra jokio pagrindo. Taip pat kolegija neabejoja, kad būtent paminėtų liudytojų nurodytos aplinkybės leido pakankamai greitai policijos pareigūnams surasti kaltininką.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad neva kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno T. Ž. parodymai skiriasi nuo liudytojų J. L. ir S. B. parodymų dėl to, kad liudytojas T. Ž. parodė matęs nukentėjusiojo R. V. buto kambaryje ant rašomojo stalo padėtą kompiuterio pelę ir kyšančius laidus, todėl, pasak apelianto, neaišku, kokius laidus galėjo matyti liudytojos J. L. ir S. B.. Tačiau pažymėtina, kad prie kompiuterio gali būti jungiami įvairūs – garso, vaizdo kolonėlių, kompiuterio pelės ir kt. laidai, kuriuos nagrinėjamu atveju greičiausiai ir matė liudytojas T. Ž., tai užfiksuota pastarojo 2009-11-26 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 11–12). Byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų duomenų pirmosios instancijos teismui užteko išvadai, kad būtent M. B. iš R. V. buto pagrobė nešiojamąjį kompiuterį ir vaizdo kamerą, padaryti, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, tai, kad liudytojas T. Ž. nebuvo apklaustas teisme (pažymėtina, jog T. Ž. teismo prašė leisti nedalyvauti teismo posėdžiuose ir remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodydamas, kad negali dalyvauti teisme dėl užimtumo darbe (t. 2, b. l. 34,55), nebuvo suvaržytos ar pažeistos M. B. teisės į gynybą, nes anksčiau aptartais įrodymais skundžiamame nuosprendyje teisme iškelta gynybinė M. B. versija, kad neva jis įvykio dieną nebuvo R. V. bute ir iš šio buto nepagrobė nešiojamojo kompiuterio bei vaizdo kameros, buvo visiškai paneigta.

Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo M. B. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas M. B. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tenkinti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.