Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams Z. M., D. L., atsakovų atstovui advokatui Linui Mažonui, suinteresuotam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. patikslintą ieškinį atsakovams Z. M., D. L., suinteresuotam asmeniui V. K. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją ir statinio pripažinimo asmenine nuosavybe, ir pagal atsakovų Z. M. ir D. L. priešieškinį ieškovei G. L., suinteresuotam asmeniui V. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. L. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Z. M. ir D. L., suinteresuotam asmeniui V. K., kuriuo ieškovė prašo: pripažinti pagalbinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; padalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkiams ieškovei ir atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo 1229/2459 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovams nuosavybės teise priklausančias 559/2459 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovei, atsakovams išmokant po 1753,73 Eur dydžio pinigines kompensacijas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė G. L. ir atsakovai Z. M., D. L. ir suinteresuotas asmuo V. K. yra bendraturčiai. Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), šulinys ir lauko tualetas priklauso šalims ir suinteresuotam asmeniui V. K.. Tarp šalių ir suinteresuoto asmens 2006-09-06 buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos. Iš minėtų nekilnojamųjų daiktų ieškovei priklauso: 670/2459 dalys žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkio pastatų ir ¼ dalis kitų statinių, atsakovams priklauso: 559/2459 dalys žemės sklypo, po ¼ dalį gyvenamojo namo, po ¼ dalių ūkio pastatų ir po 1/8 dalį kitų statinių. Viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6000 Eur, atitinkamai šalims, ieškovei ir atsakovams, priklausančios žemės sklypo 1229/2459 dalies vertė – 3000 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4230 Eur, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 44 Eur, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 Eur, ir kitų statinių – šulinio ir lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 Eur, iš kurių šulinio vertė – 7 Eur, lauko tualeto – 7 Eur. Šalims priklausančiu nekilnojamuoju turtu visą laiką naudojosi ir naudojasi ieškovė (išskyrus pagal mainų sutartį lauko tualetu, kuris pagal naudojimosi tvarką priklauso suinteresuotam asmeniui), kuri prižiūrėjo turtą, tvarkė, šildė namą, atliko einamuosius remonto darbus, tvarkė aplinką ir pan. Atsakovai visiškai neprisideda ir neprisidėjo prie šio turto išlaikymo ir priežiūros. Statiniai yra seni, reikalaujantys esminio remonto, kadangi yra griuvimo stadijoje. Santykiai tarp šalių yra įtempti, nedraugiški. Kadangi su atsakovais susitarti nepavyksta, ieškovė, įvertinusi, kad atsakovams turtas nerūpi, ne kartą siūlė išpirkti atsakovų turto dalį, tačiau su siūlymais atsakovai niekada nesutiko, norėjo gauti neadekvačias sumas, prie turto priežiūros ir išlaikymo taip pat neprisidėdavo. Pagal vidutinę rinkos vertę šalių bendro turto ir šulinio vertė yra 7287 Eur. Kadangi minėtu turtu visą laiką naudojosi ir šiuo metu naudojasi tik ieškovė, atidalinti turtą natūra be žalos daiktui yra neįmanoma, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovų turto dalies vertė yra 3507,46 Eur, ieškovė prašo padalinti šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra, priteisiant atsakovams kompensaciją už ieškovei tenkančią ieškovų dalį, išmokant atsakovams po 1753,73 Eur. Su atsakovų priešieškinio reikalavimu nustatyti, kad pagalbinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. L. ir ieškovei G. L., ieškovė nesutinka, nes šį pagalbinį statinį ieškovė statė išimtinai iš asmeninių savo lėšų, nei G. L., nei atsakovai prie statybų neprisidėjo. Už visus atliktus darbus, susijusius su šiuo statiniu, mokėjo ieškovė, jos vyras arba sūnus. Pagalbinis statinys pastatytas ant ieškovei kartu su atsakovams priklausančios žemės sklypo, G. L. neprieštaravo ir sutiko su pagalbinio pastato plano sprendiniais ir naujo statinio statymu. Pagalbinio statinio užsakovė ir statytoja yra tik viena – ieškovė, ką įrodo byloje pateikti dokumentai, todėl ieškovė prašo minėtą statinį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko, nurodė, jog patvirtina, kad ieškovė G. L. yra statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nes prie šio statinio statymo neprisidėjo nei ji, nei G. L., tačiau būdami bendrasavininkiais, neprieštaravo paruoštam rekonstrukcijos ir naujo pagalbinio ūkio pastato statybos planui.

Atsakovai Z. M. ir D. L. pateikė teismui atsiliepimą/priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo prašo: atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; nustatyti, kad pagalbinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. L. ir G. L.; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2016-07-22 UAB „Inventora“ parengtą planą, nustatant, kad ieškovė naudojasi žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „B“ – 336 m², atsakovai – žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „A“ – 226 m², V. K. – žemės plotu, pažymėtu plane „C“ – 1186 m², paliekant ieškovei ir atsakovams naudotis bendrai žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „E“ – 579 m², paliekant ieškovei, atsakovams ir suinteresuotam asmeniui naudotis bendrai žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „D“ – 132 m²; nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2005-03-17 namo pirmo aukšto planą, nustatant, kad ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais „3a1/ž (2,90 m²), „1-6“ (12,18 m²), „1-7“ (22,74 m²), „1-8“ (m²), „1-9“ (2,13 m²), „1-10“ (2,60 m²), viso – 47,35 m², atsakovai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais „1a1ž“ (3,05 m²), „1-2“ (9,87 m²), „1-3“ (9,28 m²), „1-4“ (11,01 m²), „1-5“ (12,97 m²), viso – 46,18 m²; nustatyti, kad ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai ūkio pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovė, atsakovai ir suinteresuotas asmuo naudosis bendrai kitais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pagalbiniu statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime/priešieškinyje nurodyta, kad atsakovai nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, kadangi pateiktas ieškinys yra išgalvotas ir prasimanytas, neatitinkantis realybės. Atsakovai iki 2015 m. vasaros pabaigos, kiekvienų metų vasaros metu kelis kartus atvykdavo į ginčo namų valdą pabūti savaitgaliais, pailsėti, nuo namo turėjo raktus, su ieškove jokio konflikto nebuvo, nes pati ieškovė tame name negyveno, tik atvažiuodavo ten pabūti vasaros metu. Jokių pinigų statinių remontui nereikėjo, su ieškove apie tokią situaciją nebuvo kalbėta. Ieškovė nuo 2015 m. vasaros pabaigos pareikalavo, kad atsakovai jai parduotų savo namų valdos dalis, nes kitaip ji neleis atsakovams naudotis savo nuosavybe. Buvo pakeistos namo spynos, dėl ko atsakovai negalėjo patekti į namą ir juo naudotis. Nors namas ir nėra naujas, tačiau yra pakankamai geros būklės. Atsakovai norėjo ir nori naudotis savo nuosavybe, tačiau dėl ieškovės kaltės, to padaryti negali, todėl prašo teismo nustatyti namų valdos naudojimosi tvarką, kuri atitinka sąžiningumo, protingumo principus. Kadangi pagalbinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statė ieškovė ir dabar miręs G. L., todėl pagalbinis statinys nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovei, bet ir G. L..

Ieškovė G. L. atsiliepimu į priešieškinį su atsakovų pateiktu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovai meluoja ir klaidina teismą, nes visos priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovai sodyboje nesilankė nei tėvui G. L. esant gyvam, nei po jo mirties, atsakovas D. L. sodyboje yra buvęs tik vieną kartą, atsakovė Z. M. sodyboje nesilanko visiškai, atsakovai turtu nesinaudojo, juo nesidomėjo, neprisidėjo prie turto išlaikymo, ką patvirtino patys atsakovai priešieškinyje. Būtent ieškovė nuolatos rūpinosi minėta sodyba, ją prižiūrėjo, tvarkė ir išlaikė. Atsakovams susitvarkius sodybos paveldėjimą, ieškovė su jais susitarė, kad ji išpirks jų dalį, tačiau atsakovai sodyba nesirūpino, neskyrė jokių lėšų sodybos priežiūrai ir remontui, komunaliniams patarnavimams ir pan., todėl atsižvelgiant į tai, buvo sutarta pinigų suma už išperkamą dalį sodybos. Tačiau vėliau atsakovai su sutarta suma nebesutiko, pradėjo kelti išperkamos dalies kainą, kurią ieškovė vertina kaip neadekvačią. Ieškovei pasiūlius tinkamai prisidėti prie sodybos priežiūros, remonto darbų, kompensuoti pagerinimus, atsakovai nutraukė bendravimą su ieškove, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą. Atsakovai, pateikdami teismui savo siūlomą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, tik patvirtino, kad sodyboje iš tiesų nesilanko, ja niekada nesirūpino ir nesirūpina, apie realią sodybos būklę visiškai nieko nežino, nes ieškovei siūlo naudotis namo patalpomis, esančiomis karkasinėje namo dalyje, kurioje faktiškai yra vien pagalbinės patalpos, kurios yra nešildomos, o į ieškovei siūlomą naudotis kambarį, nėra praėjimo, todėl ieškovė juo faktiškai net negalėtų naudotis. Tuo tarpu atsakovams siūloma tenkanti namo dalis yra rąstinė, joje yra patogus įėjimas į namo patalpas, atsakovų dalyje stovi du pečiai, kuriais šildomos būtent atsakovams tenkančios patalpos, jokių pagalbinių menkos vertės patalpų atsakovų dalyje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, dar esant gyvam broliui – atsakovų tėvui, tvarkė namo stogą, pečius, kaminą, langus, elektros instaliaciją, o mirus broliui, name savo lėšomis įvedė vandentiekį, rūpindavosi aplinka. Be to, ieškovė sodybą yra apdraudusi, moka draudimo įmokas. Su atsakovų siūlomu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu ieškovė nesutinka, nes atsakovai pateikė žemės sklypo planą su jų siūloma naudojimosi tvarka, visiškai neatsižvelgę, kad kiti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribojasi su žeme, kuria atsakovai siūlo naudotis bendrai, be to žemėje, kuria atsakovai siūlo naudotis bendrai, stovi iš ieškovės asmeninių lėšų pastatytas pagalbinis statinys, kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Be to, atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, neatitinka proporcingumo principo. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškinyje pateiktais teiginiais nesutiko, nurodė, kad teiginiai neatitinka tikrovės. Atsiliepime nurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. K. ginčo sodyboje atostogauja jau daug metų, tačiau sodyboje atsakovų nėra mačiusi pastaruosius trisdešimt metų, namo durų spyna niekada nebuvo keista. Pagalbinį statinį statė ieškovė, todėl naujas statinys išskirtinai priklauso ieškovei. Atsiliepimu taip pat nesutinkama su siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, nes dalinamos namo patalpos nėra lygiavertės, todėl siūloma tvarka yra neteisinga.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. L. patikslintą ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sodyba rūpinasi tik ji ir jos šeima, atsakovai prie sodybos tvarkymo, remonto ar išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda, sodyba nesinaudojo nei prieš G. L. mirtį, nei po jos, t. y. paveldėjus turtą, nuo 2012 m. sodyboje buvo tik vieną kartą. Ji atsakovams naudotis sodyba netrukdė ir netrukdo, į atsakovus buvo kreipusis su siūlymu išpirkti jų dalį, tačiau jokio atsakymo negavo. Sodybos sklype 2008 – 2009 metais pastatytas pagalbinis pastatas. Statinį statė ji ir jos šeima, G. L. prie statinio statymo neprisidėjo, statinys buvo statomas iš rangovų medžiagų, pritrūkus medžiagų, panaudota mediena iš jos vyro miško. Atsakovų siūloma namo naudojimosi tvarka yra nelygiavertė, nes namas yra dviejų dalių – viena namo dalis yra rąstinė, kita – karkasinė. Dabar ji naudojasi rąstine namo dalimi, nes karkasinėje namo dalyje nieko nėra, ši namo dalis yra nešildoma, nėra įėjimo į ją. Siūloma naudojimosi žeme tvarka taip pat yra netikslinga. Be to, nusistačius turto naudojimosi tvarką, atsakovai vis tiek turtu nesinaudotų, jo neprižiūrėtų, todėl ji nesutinka su atsakovų priešieškiniu.

Teismo posėdžio metu ieškovės G. L. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė patikslintą ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovės ir atsakovų santykiai yra konfliktiški, atsakovai ginčo sodyboje yra buvę daugiausiai vieną kartą, turtu niekada nesidomėjo, jo neprižiūrėjo, todėl atsakovų priešieškinyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Kadangi ieškovė su savo šeima naudojasi turtu, jį tvarko, prižiūri, išlaiko, o pagalbinį statinį statė viena, t. y. nei G. L., nei V. K. neprisidedant, ką patvirtina byloje esantys duomenys, ir nesant realios galimybės naudotis atsakovų ieškovei siūloma naudotis namo dalimi, ieškovės patikslintas ieškinys dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją ir statinio pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas, o atsakovų priešieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. L. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti atsakovų priešieškinį. Paaiškino, kad 2012 m. mirus jo tėvams, jis atvyko į laidotuves bei sutvarkyti paveldėjimo klausimus. Sodybos raktus jam davė ieškovė. Dėl ginčo sodybos su ieškove niekada nesutarė, ieškovė būdavo prieš jį nusiteikusi. 2012 m. sodybos klausimus derino du kartus, 2014 metais – vieną kartą, buvo atvykęs į sodybą, matė, kad sodybai viskas gerai, ilgai sodyboje neužsibuvo. Su seserimi (atsakove) bendraudavo dažniausiai internetu, su tėvu bendraudavo skambučiais, bendraudavo nedažnai. Atvykdamas vieną kartą per metus, bandydavo su ieškove tartis dėl sodybos keitimo, tačiau to padaryti nepavykdavo. Sodyba naudojosi į ją atvykdamas. 2015 metais atvykęs į sodybą, į ją patekti negalėjo, nes buvo pakeistos sodybos spynos. Po tėvo mirties, t. y. po 2012 m., sodyboje buvo kelis kartus – tik užėjęs į sodybą. Sodyba faktiškai nesinaudojo, tačiau prašo nustatyti sodybos, žemės ir ūkio pastatų naudojimosi tvarką. Pagalbinį pastatą prašo pripažinti ieškovės, jo ir atsakovės tėvo nuosavybe, nes kalbėdamas telefonu su tėvu, ne kartą iš tėvo buvo girdėjęs, kad šis kerta mišką ir kartu su ieškove stato namuką, 2012 m. pats matė minėtą statinį. Pagalbinis statinys yra neregistruotas. Sodybos namo stovis yra normalus, kiek jame kartų buvo lankęsis, nematė, kad namo stovis būtų blogas, be to, ieškovė į jį dėl namo remonto ar tvarkymo nesikreipė. Pats prie paveldėto turto išlaikymo ar remonto nėra prisidėjęs, nes dėl ieškovės elgesio, to padaryti neturėjo galimybių. Su konkrečiu pasiūlymu dėl turto naudojimosi tvarkos į ieškovę jis nesikreipė. Pati ieškovė gal ir buvo kreipusis į jį su pasiūlymu dėl paveldėto turto pardavimo, tačiau susitarti nepavyko. Diskusijos dėl turto vertės nebuvo, nes jis jokios kompensacijos už turtą nenori, nori, kad būtų nustatyta turto naudojimosi tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovė Z. M. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti atsakovų priešieškinį. Paaiškino, kad iki tėvo mirties, su juo bendraudavo, tėvas ją pasikviesdavo į minimą sodybą, su ieškove nekonfliktuodavo. Vaikystėje sodyboje su broliu leisdavo laiką dažniau. Kadangi pati gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame yra ir ginčo sodyba, dažnai pro ją praeidavo, todėl jau 2007 – 2008 metais matė statomą pagalbinį statinį. Kiek jai žinoma, statinį statė tėvas ir ieškovė. Kad statinį statė ne tik ieškovė, bet ir tėvas, žino iš tėvo pasakojimų. Mano, kad prie pastato statymo tėvas prisidėjo ir pinigais, nes jai jis yra užsiminęs, kad reikia nusiimti pinigų pastato statymui. Priešieškiniu prašomą nustatyti sodybos dalių naudojimosi tvarką nustatė remdamiesi tuo, kad tiek atsakovams, tiek ir ieškovei būtų patogu naudotis priešieškinyje nurodytomis sodybos dalimis, mano, kad nurodytos sodybos dalys yra lygiavertės, ar ieškovei siūlomose sodybos dalyse yra nunykusių sodybos dalių, nežino. Anksčiau į ieškovę dėl turto dalies naudojimosi tvarkos nustatymo ar kitų nuosavybės turto klausimų nesikreipė, tik bandė kalbėtis po tėvo mirties, t. y. 2012 metais. Į ieškovę nesikreipė, nes su ieškove būdavo konfliktinės situacijos. Sodybos pastatų būklė nėra kritinė, jog reiktų juos remontuoti ar tvarkyti, todėl prie sodybos, jos aplinkos tvarkymo, remonto ir išlaikymo ji neprisidėjo. Turtu naudotis negalėjo, nes į jį patekti neturėjo galimybės, tačiau ieškovė konkrečiais veiksmais jai naudotis turtu netrukdė. Ieškovė, po 2012 m., jai nesiūlė jokios turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Iš ieškovės raštišką siūlymą dėl turto dalies išpirkimo yra gavusi, tačiau į jį ieškovei neatsakė. Kompensacijos už turtą gauti nenori, nes nusistačius turto naudojimosi tvarką, nori naudotis turtu.

Teismo posėdžio metu atsakovų Z. M. ir D. L. atstovas advokatas Linas Mažonas su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti atsakovų pareikštą priešieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovė neleidžia atsakovams patekti į jiems priklausančią sodybą, prieš atsakovus veikia priešiškai, todėl atsakovai negali naudotis jiems priklausančiu turtu. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad ji gerino sodybą, joje atliko remonto darbus. Be to, ieškovė, kreipusis į teismą su pradiniu ieškiniu, slėpė sodyboje pastatytą pagalbinį statinį, kurį statė ne tik ieškovė, bet ir G. L. bei V. K., ką patvirtina byloje esantys duomenys, todėl minėtas pagalbinis statinys negali būti pripažintas tik ieškovės asmenine nuosavybe.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. ieškovės patikslintą ieškinį prašė tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovų ieškovei siūloma turto naudojimosi tvarka yra neadekvati, nes namo dalys nėra vienodos, ieškovei siūloma namo dalis yra netinkama gyventi. Prie pagalbinio namo statinio nei ji, nei G. L. neprisidėjo, taip pat, G. L. miško mediena statinio statymui nebuvo naudojama. Visi trys bendrasavininkai, t. y. ji, ieškovė ir G. L. statinio statybos leidime pasirašė tik dėl to, kad statinys turėjo būti statomas ant jiems trims priklausančios žemės. Nei ji, nei G. L. į pagalbinį statinį nepretendavo. Po G. L. mirties, ji sodyboje būdavo beveik kiekvieną savaitgalį, vasaros metu sodyboje būdavo visada, tačiau atsakovų sodyboje nėra mačiusi. Ieškovė atsakovams naudotis sodyba niekaip netrukdė. Ieškovė rūpinosi sodyba, jos aplinka, remontavo namą, į sodybą įvedė vandentiekį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. L. nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus. Paaiškino, kad ginčo sodyba priklauso jo mamai, tetai, pusbroliui ir pusseserei, tačiau sodyba rūpinasi ir ją tvarko tik jo mama ir teta. Sodybą sudaro apie 23 arai žemės, kurioje yra trys pastatai – vienas priklauso K., kitas priklauso mamai, pusbroliui ir pusseserei, trečiasis priklauso mamai, nes statinį statė ir visais leidimais rūpinosi mama. Prie statinio statymo prisidėjo ir jis, jo broliai ir tėvas. Statinys buvo statytas iš mamos lėšų. Medžiagos statyti statinį, buvo perkamos iš statybininkų, taip pat, naudota mediena iš jo tėvo miško, kuris yra šalia mamos miško. Mediena iš G. L. priklausančio miško naudojama nebuvo. Jo pusbrolis ir pusseserė bei jų tėvas G. L. prie statinio statymo neprisidėjo. Statinys pradėtas statyti 2007 – 2008 metais, dar esant gyvam G. L., kuris neprieštaravo statinio statymui ar parinktai statinio vietai sodyboje, į jį nepretendavo. Pats mirusysis G. L. sodyboje lankydavosi retai. Sodyboje atsakovų lankančių G. L. ar būnančių joje, jis nematė nei karto. Jie sodyba nesinaudojo, ją nesirūpino, jos netvarkė, prie jos priežiūros ar išlaikymo niekaip neprisidėjo, niekada nereiškė pretenzijų ir noro ja naudotis. Mama jiems sodyba naudotis netrukdė, jokių spynų nekeitė. Dėl to atsakovams, remiantis tuo, kad jie nesinaudoja minėtu turtu, buvo siūloma išpirkti jų turto dalį, bet susitarti nepavyko. Vertinant sodyboje esantį namą, jo struktūra nėra vienoda, nes viena pusė namo yra rąstinė, kita – karkasinė. Karkasinė namo dalis yra prastos būklės. Po G. L. mirties, name buvo pakeisti langai, įvestas vandentiekis, kanalizacija, nugriautas avarinės būklės malkinės stogas, visi darbai atlikti už mamos lėšas. Pats namas yra dviejų galų, į gyvenamąją namo dalį yra tik vienas įėjimas, tik toje namo dalyje yra šildymas, kitoje namo dalyje yra tik elektros skydinė ir pečius maistui virti, kuris namo dalies nešildo. Mama naudojasi tam tikromis namo dalimis. Namo būklė yra prasta, reikalingas stogo remontas, namo renovacija.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L. nurodė, kad jis yra ieškovės sutuoktinis. Paaiškino, kad sodyba priklauso ieškovei, atsakovams ir suinteresuotam asmeniui V. K., tačiau sodyba rūpinasi tik ieškovė ir V. K.. Atsakovai sodyba nesirūpina, joje nesilanko – atsakovė sodyboje yra buvusi gal du kartus, atsakovas – vieną. Dėl klausimų, susijusių su namu, taip pat dėl namo išpirkimo, į atsakovus buvo kreiptasi kelis kartus, tačiau atsakovai neatsakė. Atsakovai nereiškė jokių pretenzijų ar noro dėl namo naudojimosi. Namas yra senas, jam reikalingas remontas. Po G. L. mirties, ieškovė name keitė langus, tvarkė aplinką, išlaikė namą. Pats namas yra dviejų dalių – viena namo dalis yra rąstinė, kita namo pusė yra kaip priestatas, nes buvo statytas kaip ūkinis pastatas, todėl dabar yra netinkamas naudotis. Į namą įeiti galima per du įėjimus, tačiau vienas įėjimas yra į patį namą, kitas – į verandą, tačiau įėjimą reikia tvarkyti. Name yra nunykusių namo dalių. Naują statinį statė ieškovė, padėjo ir jis. G. L. prie statinio statymo neprisidėjo nei darbu nei pinigais, tačiau statinio statymui neprieštaravo, į jį nepretendavo. Statinio statybos leidimus gavo ieškovė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad ji yra ieškovės kaimynė, t. y. gyvena ginčo sodybos kaiminystėje. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje būna dažniausiai vasaros metu, žiemos metu atvyksta retai. Atsakovę mato tik parduotuvėje, ją pažįsta, atsakovą yra mačiusi tik per jo tėvo laidotuves, ginčo sodyboje atsakovų nėra mačiusi nė karto. Pati yra buvusi sodyboje. Sodybos aplinka rūpinasi ieškovė ir jos šeima, ar ieškovė atliko kokius nors sodybos namo tvarkymo darbus, nežino. Naują statinį statė ieškovės vyras ir sūnūs. G. L. prisidedant prie naujo statinio statymo, nematė. Pats G. L. jai niekada nėra sakęs, kad naujas statinys yra jo, tačiau džiaugėsi, kad ieškovė stato naują statinį. Ar G. L. bendravo su savo vaikais (atsakovais), nežino, taip pat nežino, ar ieškovė siūlė atsakovams išpirkti jų turto dalį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. A. nurodė, kad G. L. buvo jos bendradarbis. Paaiškino, kad jai yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) yra G. L. tėviškė, kur jis kartu su seserimi statėsi namus, juos tvarkė. Maždaug 2008 metais G. L. jai pasakodavo, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), ten tvarkytis, pirkti medžiagas. Pati sodyboje nėra buvusi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. V. nurodė, kad ji yra G. L. buvusi gyvenimo draugė. Paaiškino, kad yra girdėjusi, jog G. L. kartu su savo seserimi sodyboje statėsi naują namelį, nes planavo nugriauti sodyboje esantį senąjį namą. Jai G. L. yra sakęs, kad ketina nusiimti pinigų, jog už medžiagas galėtų atsiskaityti su seserimi (ieškove), kokią sumą galėjo sumokėti seseriai, nežino. Mano, kad G. L. prisidėjo prie naujo statinio statybos, nes jis jai sakydavo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) padirbėti, kad G. L. būtų statęs naują statinį, mačiusi nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. D. paaiškino, kad su atsakovu D. L. gyvena nuo 2007 m. Ji būdama Prancūzijoje girdėdavo, kaip G. L. telefonu atsakovui pasakodavo, jog jis sodyboje stato naują pastatą. Pati sodyboje yra buvusi 2012 m., matė naująjį pastatą. Į sodybą buvo atvykę dar du kartus, tačiau atvykus 2015 m., į sodyboje esantį namą patekti nebegalėjo, nes su turimais raktais negalėjo atrakinti namo spynų.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, remdamosios rungimosi ir lygiateisiškumo principais, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Bylos rašytiniais duomenimis ir šalių teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė G. L., atsakovai Z. M. ir D. L., bei suinteresuotas asmuo V. K. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei priklauso 670/2459 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams priklauso 559/2459 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/8 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); suinteresuotam asmeniui priklauso daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-17, 41-42, 102-106). Viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6000 Eur (1 t. b. l. 18), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4230 Eur (1 t., b. l. 17), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 44 Eur (1 t., b. l. 20), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 Eur (1 t. b. l. 19) ir kitų statinių – šulinio ir lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 Eur (1 t., b. l. 13). 2006-09-06 nekilnojamojo turto mainų sutartimi V. K., G. L. ir G. L. sutarė, kad kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų šuliniu – naudosis G. L. ir G. L., lauko tualetu – V. K. (1 t., b. l. 35-40). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be minėtų statinių yra ir VĮ Registrų centre neįregistruotas ūkinis pastatas (1 t. b. l. 93-98). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2015-05-21 užsakė vandentiekio įvado ir nuotekų išvado statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133-158), 2015-08-11 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (1 t., b. l. 126-129) bei statybos rangos sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo minėtu adresu (1 t., b. l. 158-159), sumokėjo už vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą (1 t., b. l. 130-131), mokėjo ir moka draudimo įmokas už minėtame žemės sklype esantį namą (1 t., b. l. 164-165, 167-168). Be to, ieškovė 2007-12-28 su rangovu UAB „Alstuba“ sudarė rangos darbų sutartį, kuria sutarė dėl rąstinio pastato pastatymo (t. 2, b. l. 9-13), 2008-05-14 rangos darbų priėmimo-perdavimo aktu priėmė pastatytą rąstinį pastatą, patvirtino galutinę 5792,40 Eur (20000 Lt) sutarties kainą (2 t., b. l. 14), kurią rangovui pervedė 2007-12-28 ir 2008-05-15 (2 t. b. l. 15, 17), 2008-06-09 sumokėjo 777,04 Eur (2682,95 Eur) už čerpes ūkiniam pastatui (1 t. b. l. 166), 2009-06-17 gavo statybos leidimą statyti vienbutį gyvenamąjį namą, pagalbinį namų ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19-22). Šalių bei liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ginčo sodyboje būna beveik visus metus, išskyrus žiemos sezoną, atsakovai, atsakovui gyvenant Prancūzijoje, o atsakovei – (duomenys neskelbtini),, ginčo sodyboje nesilanko, po 2012 m. sodyboje buvo tik kelis kartus. Atsakovai sodyba nesirūpina, jos netvarko, neremontuoja ir neprižiūri. Ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovai sodyba nesirūpina ir joje nesilanko ir nebūna, prašo atidalinti turtą atsakovams išmokant kompensaciją, o pagalbinį pastatą, kurį statė tik ji ir jos šeima, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovai nesutinka su tokiais ieškovės reikalavimais ir priešieškiniu prašo nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką bei minėtą pagalbinį pastatą pripažinti ieškovės ir atsakovų tėvo G. L. nuosavybe.

Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d., jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d. yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 2 d., kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei Lietuvos Respublikos CK 4.93 str. nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų 2016-09-16 priešieškinio reikalavimo ir argumentų dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, remdamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio teisinių santykių bylose ir vertindamas atsakovų siūlomą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, analizuoja eilę aplinkybių, t. y. ar yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu, pastatais tvarka, ar siūlomoje tvarkoje yra numatytas bendraturčio priėjimas prie jam tenkančios gyvenamojo namo bei kito nekilnojamojo turto dalies, ar išlaikytos išorinės sklypo ribos, kokie šalių tarpusavio santykiai ir pan. Byloje nustačius, jog atsakovai ginčo turtu visiškai nesirūpina, jo neišlaiko, netvarko ir neprižiūri, nuo turto paveldėjimo, t. y. 2012 m., ginčo sodyboje buvo tik kelis kartus, ką teismo posėdžio metu patvirtino patys atsakovai bei byloje apklausti liudytojai ir kad ieškovė viena rūpinasi ginčo turtu, jį remontuoja, gerina, tvarko, jame gyvena (išskyrus žiemos sezono metu), kad pagal atsakovų siūlomą turto naudojimosi tvarką ieškovė neturėtų realaus priėjimo prie jai tenkančios namo dalies, kad atsakovų siūloma namo naudojimosi tvarka yra neproporcinga pagal faktinę namo būklę, taip pat remiantis tuo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas sprendžia, jog netikslinga pagal atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką. Be to, atsakovų priešieškiniu prašoma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka ne tik nepašalintų esamų nesutarimų tarp bendraturčių, bet ir sudarytų sąlygas naujoms konfliktinėms situacijoms tarp jų kilti.

Teismas sprendžia, kad ginčo atveju nekilnojamasis turtas turi būti valdomas ir naudojamas kuo praktiškiau, todėl palyginus abiejų šalių nurodytus reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją labiau atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas, nei atsakovų siūlymas tik nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką.

Konstatuotina, kad paveldėto nekilnojamojo turto atidalijimas bendrasavininkiams šiame ginče yra galimas tik priteisiant minėtiems atsakovams iš ieškovės piniginę kompensaciją už pastarajai atitenkantį kitų bendraturčių turtą. Kadangi atsakovams siūloma kompensacija už ieškovei tenkančią atsakovų turto dalį apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę (1 t., b. l. 13, 17-20) ir atsakovams priklausančią nekilnojamojo turto dalį (b. l. 13-14, 41), atsakovams priteistina ieškovės patikslintu ieškiniu siūloma kompensacijos suma.

Be to, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ginčo sodyboje, yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, jog ji statinį statė iš asmeninių lėšų, statinį statė tik ji ir jos šeima, neprisidedant nei G. L., nei atsakovams. Atsakovai nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, teigia, kad jų tėvas G. L. taip pat prisidėjo prie pagalbinio statinio statymo, todėl prašo minėtą statinį pripažinti ieškovės ir G. L. nuosavybe. Nuosavybės teisės į šį statinį iki šiol nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naują daiktą.

Byloje esančiais ieškovės pateiktas įrodymais nustatyta, kad ieškovė, kaip užsakovė, sudarė rangos darbų sutartį dėl rąstinio pastato pastatymo, priėmė atliktus darbus, už atliktus darbus sumokėjo, gavo statybos leidimą minėtam statiniui. Be to, byloje ieškovės kviesti liudytojai i suinteresuotas asmuo patvirtino, kad minėtą pagalbinį statinį statė tik ieškovė, nei G. L., nei atsakovams neprisidedant. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės nuosavybės teisės atsiradimą į pagalbinį statinį. Vien ta aplinkybė, kad 2009-06-17 statybos leidime Nr. 81-ST1 statytojais nurodyti ne tik ieškovė, bet ir suinteresuotas asmuo V. K. bei G. L., nepatvirtina, jog statinį ieškovė statė kartu su G. L.. 2009-06-10 Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu nustatyta, kad svarstant statybos leidimo išdavimo klausimą, svarstyme dalyvavo ieškovė, kuri protokole nurodyta būtent kaip statinio statytoja (užsakovė) (2 t., b. l. 21-22), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. ir suinteresuoto asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas spendžia, jog statybos leidime statytojais suinteresuotas asmuo V. K. ir G. L. nurodyti ne kaip faktiniai statinio statytojai, o kaip žemės sklypo bendraturčiai, be kurių sutikimo, ieškovė negalėjo gauti statybos leidimo. Be to, atsakovai teigdami, jog statinio statymui buvo naudojama mediena iš G. L. miško, šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovo prašymų teisme apklaustų liudytojų D. A., A. V. ir I. D. parodymai yra abstraktūs ir visiškai neinformatyvūs. Dėl to teismas jų nevertina.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, o atsakovų priešieškinys atmestinas.

Patikslintą ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog ji patyrė šias išlaidas: 105,00 Eur už 2016-05-23 patikslintą ieškinį, 193,00 Eur už 2016-10-03 patikslintą ieškinį ir 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 998,00 Eur. Visos minėtos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų. Įvertinus bylos apimtį, trukmę, posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, patikslinto ieškinio kainą, advokatės dalyvavimą procese, tiek rengiant patikslintus ieškinius, atsiliepimą į priešieškinį, tiek ir atstovaujant teisme, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatas, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta ir protinga, todėl nemažintina. (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Valstybei iš atsakovų priteistina 9,62 Eur pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės G. L. patikslintą ieškinį patenkinti.

Atidalinti iš bendrosios nuosavybės ir priteisti ieškovei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovams nuosavybės teise priklausančias 559/2459 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovams Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1753,73 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 73 ct) dydžio kompensaciją.

Nustatyti, kad pagalbinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovų Z. M. ir D. L. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 499,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 4,81 Eur (keturis eurus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.