Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2024-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-235-497/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
AN2-235-497/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00552-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
yAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-235-497/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00552-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.11; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-593-992/2024.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5320-2024 (ROIK 23223759426) (toliau ir – Nutarimas) J. J. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 1 400 eurų bauda, už tai, kad J. J. 2023 m. spalio 13 d., apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini), atbulas vairuodamas automobilį DACIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 114 ir 222 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, J. J. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. Nr. 10-ANR_N-5320-2024 (ROIK 23223759426) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu J. J. prašo pakeisti 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. 11-593-992/2024: pripažinti, kad padarė pažeidimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir sumažinti skirtiną bausmę iki minimalios.

3.1. Apeliantas pripažįsta, kad 2023 m. spalio mėn. 13 d. 16 val. 09 min., vairuodamas automobilį važiuodamas atbulas, lengvai įvažiavo į stovintį automobilį. Automobilių sąlytis buvo minimalus. Išlipęs apžiūrėjo abu automobilius ir įsitikino, kad dėl susilietimo jie neapgadinti. Šalia daugiaaukščio namo stovėjusių keleto žmonių paklausė gal žino kieno užkliudyta mašina. Nė vienas asmuo to nežinojo. Kadangi kliudytas stovintis automobilis nebuvo sužalotas, išvyko. Neturėjo siekio išvengti gręsiančios atsakomybės.

3.2. Skunde nurodomos ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažymima, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracini nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nurodomos ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatos bei pažymima, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Siame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

3.3. Nors nutarime nurodyta, kad bylos duomenimis padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (1696,67 Eur), tačiau su tokiu vertinimu nesutinka - po susilietimo su automobiliu nei apelianto, nei stovintis automobilis nenukentėjo - tuo įsitikino ir tik dėl šios priežasties nuvažiavo. Jei būtų apgadinęs stovintį automobilį, nuvažiavęs nebūtų. Kadangi susilietimas buvo, manytina, kad galėjo likti nubrozdinimas, kurio nepastebėjo.

3.4. Nors teismas nurodo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų specializuoto serviso pateiktų remonto darbų sąrašą bei sąmatą ir teismas neturi pagrindo ja netikėti, tačiau UAB „K." 2023 m. gruodžio 6 d. remonto sąmata Nr. E0696, parodo atvykusio automobilio sugadinimus, o ne apelianto padarytus apgadinimus.

3.5. Tam, kad apelianto veika būtų kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti neginčijamai nustatyta, kad dėl jo vairuojamo automobilio DACIA, valst.nr. (duomenys neskelbtini) susilietimo su automobiliu VW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala, kuri ir užfiksuota UAB „K." 2023 m. gruodžio 6 d. remonto sąmatoje Nr. E0696.

3.6. Apeliantas nurodo kategoriškai nesutinkantis, kad dėl jo kaltės buvo įskeltas priekinis žibintas. Pirma, po susilietimo matė, kad automobilio VW priekinis žibintas nepažeistas. Antra, policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį DACIA ir neužfiksavo jokių apgadinimų. Trečia, byloje nėra įrodymų - fiksavimo, kad būtent dėl susilietimo buvo pažeistas priekinis žibintas. Ketvirta, byloje nėra įrodymų, kad apelianto vairuojamo automobilio DACIA, gabaritai leidžia padaryti tokį sužalojimą, koks padarytas. Teismo posėdžio metu teigė, kad įvertinus jo vairuojamo automobilio DACIA, gabaritus, dalių atsikišimo aukštį, neįmanoma apgadinti automobilio VW, priekino žibinto - skiriasi gabaritų vertikalūs aukščiai. Nors policijos pareigūnai apžiūrėjo abu automobilius, tačiau nenustatinėjo – galėjo ar negalėjo dėl gabaritų skirtumų susidūrus konkrečioje vietoje būti apgadintas automobilio VW, priekinis žibintas. Penkta, nors teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pakeistos detalės buvo apgadintos iki įvykio,tačiau tokių duomenų tiriant administracinio nusižengimo bylą ir nerinkta - administracinio nusižengimo byloje tokių duomenų nėra. O įvertinant, kad įvykis įvyko 2023 m. spalio mėn. 13 d., o UAB „K."remonto sąmata Nr. E0696 sudaryta 2023 m. gruodžio 6 d., buvo privalu tokius duomenis išsireikalauti.

3.7. Veika pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama tada, kai pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Žalos dydis turi būti nustatomas ne pagal sudarytą sąmatą, o pagal realiai patirtą žalą. Nors teismas nutarime įrašė, kad posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad automobilis Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jmonei „B.", jis įgytas lizingu; bendrovei žala atlygino draudimo bendrovė, tačiau šis liudytojas parodė, kad automobili remontavo jis pats, nes su draudimu ilgas procesas.

3.8. Nesant byloje įrodymų kiek D. B. sumokėjo už automobilio remontą, manytina, kad veiką kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį negalima.

3.9. Lietuvos vyriausiassi administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis, turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Praktikoje pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

3.10. Apelianto teigimu, kadangi nėra duomenų, kad jog: jo vairuojamas automobilis pažeidė automobilio VW priekinį žibintą; jo vairuojamo automobilio gabaritai leidžia pažeisti automobilio VW priekinį žibintą, šios aplinkybės vertintinos apelianto naudai. Iš UAB „K." 2023 m. gruodžio 6 d. remonto sąmatos Nr. E0696, nurodytos automobilio WV Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainos 1 696,67 Eur su PVM atėmus žibinto kainą gauname 632,68 Eur (1 696,67 - 1063,99 = 632,68), t.y, mažiau negu penkiolikos baziniu bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

3.11. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pripažįsta, pasielgęs neapgalvotai ir net nesant akivaizdžių automobilių sužalojimų turėjo skambinti 112 ir pranešti apie įvykį. Tačiau šiuo metu jau bankrutavo jo įmonės, yra atsakingas savo turtu už įmonės turtą, iš varžytinių parduotas jo gyvenamas namas, todėl net ir mažareikšmis įvykis išmušė iš vėžių - vėl nesiseka.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-593-992/2024, palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismo nutartyje detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. J. apeliacinis skundas tenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas nutarimas.

7. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. To paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

8. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde Vilniaus apygardos teismui neginčija, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau nesutinka, kad jo padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir prašo jo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, konstatavo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų specializuoto serviso pateiktą remonto darbų sąrašą bei sąmatą, todėl šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo ja netikėti. Šie argumentai nepagrįsti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad J. J. neįrodė, jog įvykio metu padaryta žala mažesnė, nepagrįsti.

10. Vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas padarytos žalos dydis yra UAB „K.“ sudaryta automobilio remonto sąmata (b. l. 31-33). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš UAB „K.“ 2023 m. gruodžio 6 d. remonto sąmatos Nr. E0696, nustatyta, kad automobilio WV Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainą sudaro 1 696,67 Eur su PVM. Ši suma viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toliau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, jog sąmatoje užfiksuota žala pilna apimtimi buvo padaryta aptariamo eismo įvykio metu.

11. Byloje aptariamas eismo įvykis, iš kurio vietos pasišalino J. J., įvyko 2023 m. spalio 13 d. Gi remonto sąmata, sudaryta 2023 m. gruodžio 6 d., taigi praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio. Esant tokiam nepagrįstai ilgam laiko tarpui tarp įvykio ir sąmata užfiksuotos žalos, lieka nepašalintų abejonių, kad žibinto apgadinimas padarytas būtent aptariamo autoįvykio metu. Nors remiantis automobilio valdytojo D. B. byloje esančiu paaiškinimu, automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, lempa (b. l. 20), šią aplinkybę teisme nurodė ir automobilį eismo įvykio dieną vairavusi K. K. – B., nurodydama, kad buvo įskeltas priekinis žibintas, tačiau automobilio valdytojo paaiškinimai, kas jo manymu buvo apgadinta, nelaikytini pakankamais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, gi kitų įrodymų, kad žibintas buvo apgadintas būtent eismo įvykio metu, nėra. Abejones, kad automobilio žibintas buvo apgadintas būtent aptariamo įvykio metu, sustiprina ir aplinkybė, jog byloje esančioje nuotraukoje, automobilis VW fotografuotas iš gana tolimo atstumo, nuotraukoje matomas bamperio įbrėžimas, gi žibinto apgadinimas, jeigu toks ir padarytas, nuotraukoje neįžiūrimas (b. l. 25). Kitoje byloje esančioje nuotraukoje, žibinto pažeidimas taip pat neįžiūrimas (b. l. 38). Be to, byloje nėra pareigūnų surašyto automobilio VW apžiūros protokolo, kuriame būtų užfiksuoti visi apgadinimai. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose J. J. padaryti apgadinimai taip pat neužfiksuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad lieka nepašalintų abejonių dėl to, jog eismo įvykio metu iš tiesų buvo apgadintas automobilio žibintas, kurio remontas (keitimas) įtrauktas į sąmatą. Šios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, kad dėl J. J. sukelto eismo įvykio buvo apgadintas automobilio VW žibintas ir remonto sąmata šia apimtimi mažintina.

12. Iš UAB „K.“ sąmatos matyti, kad žibinto kaina su papildomomis detalėmis – 1063,99 Eur. Iš UAB „K." 2023 m. gruodžio 6 d. automobilio WV Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainos 1 696,67 Eur su PVM atėmus žibinto kainą – 1063,99 Eur gaunama remonto sąmata 632,68 Eur. Šis dydis neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), todėl J. J. veika perkvalifikuotina į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

13. J. J. veiką perkvalifikavus į kitą ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį klausimas. ANK 426 straipsnio 1 dalis už šio administracinio nusižengimo padarymą numato baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

14. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, J. J. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimu J. J. nebuvo skirta administracinio poveikio priemonė, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėdamas bloginti apelianto padėties, administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimo nesvarsto.

16. Institucijos nutarime už administracinius nusižengimus skirtos nuobaudos tarpusavyje subendrintos ANK 38 straipsnio pagrindu, todėl perkvalifikavus ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą į ANK 426 straipsnio 1 dalį, spręstinas už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos bendrinimo klausimas su nuobauda paskirta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas sunkesnis už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą, todėl galutinė nuobauda skirtina už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 600 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5320-2024:

pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas);

J. J. veiką pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5320-2024 dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu skirta galutinė administracinė nuobauda – 1400 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. J. paskirti galutinę subendrintą 600 Eur baudą.

Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5320-2024 palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Cininas