Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – įgaliotam atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5320-2024 (ROIK 23223759426).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. (toliau ir – pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5320-2024 (ROIK 23223759426) (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė 1 400 eurų bauda.

Nutarime konstatuota, kad J. J. 2023 m. spalio 13 d., apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini), atbulas vairuodamas automobilį DACIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. J. patikslinto skunde suformuotą reikalavimą, pareiškė, kad iš esmės nesutinka su nutarimu, savo kaltės dėl nutarime konstatuotų pažeidimų nepripažino ir teismo prašė nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jis automobiliu DACIA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, prisilietė prie stovinčio automobilio Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kieme. Buvo apie 16.09 val., į mokyklą atvežė maistą ir jį atidavęs, įsėdo į automobilį, apsidairė, pavažiavo atbulas, kad apsisuktų, pajuto, kad atsirėmė į kito automobilio priekinę dalį. Išlipo, apžiūrėjo, kad nieko nepadarė. Netoliese rūkė žmonės, jų paklausė, kieno mašina, bet jie nežinojo.

Teismo posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad automobilis Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įgytas lizingu. Bendrovei žalą atlygino draudimo bendrovė, kadangi tai – garantinis automobilis, jo bet kur remontuoti negalima. Remonto darbų kainą paskaičiavo servisas, automobiliui buvo atlikti visi remonto darbai, kurie nurodyti sąmatoje. Įvykio dieną automobilį vairavo jo sutuoktinė. Liudytojas atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja K. K. B. parodė, kad į įvykio vietą atvažiavo apie 16.15 val., oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat. Prisiparkavo automobilio šonu šaligatvio atžvilgiu, nuėjo į mokyklą pasiimti vaiko, užtruko apie 10 minučių. Kai grįžo, prie jos priėjo liudininkas, pasakė, kad įvažiavo jai į automobilį, dar pamatė raštelį už lango, jame buvo parašyta „Į jūsų auto atsitrenkta (duomenys neskelbtini) į priekinį bamperį ir pasišalino“. Ji apžiūrėjo automobilį, nufotografavo iš visų pusių, buvo įskeltas priekinis žibintas ir nubrozdintas bamperis. Liudininkas jai pasakė, kad kai įvažiavo į mašiną, jie šūktelėjo vairuotojui, bet vairuotojas išlipo, pažiūrėjo ir išvažiavo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytojas M. Č. parodė, kad J. J. pažįsta iš matymo, jie dirba tame pačiame pastate. Lauke, prie pastato C įėjimo, yra rūkymo vieta. Matė, kai mėlynos spalvos automobilis atvažiavo ir po kiek laiko bandė išvažiuoti iš aikštelės, bet važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį. Po garso visi, kurie buvo rūkykloje, atsisuko pažiūrėti, kas atsitiko. Važiuojančio automobilio galas atsitrenkė į stovinčio automobilio priekinę dalį. Išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilį, kurį kliudė, klausė, ar automobilis jų, jie atsakė, kad ne jų ir kad nežino kieno. Po to vairuotojas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Buvo šviesus paros metas, darbo valandos. Jis matė automobilių kontaktą. Lapelyje parašė savo numerį ir automobilio numerį, kad galėtų su juo susiekti atvykus policijai, norėjo užkišti lapelį už lango, bet prie automobilio priėjo moteris, todėl padavė jai lapelį ir papasakojo situaciją. Kartu su vairuotoja apžiūrėjo jos automobilį. Matėsi, kad pažeistas automobilio žibintas ir bamperis, įbrėžimai padaryti šviežiai. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.

KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis.

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju J. J., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tokią išvadą teismas daro, vadovaudamasis paties pareiškėjo parodymais, kad jis pajuto automobilių kontaktą, sustojo, išlipo pasižiūrėti automobilio apgadinimų, tačiau lengvabūdiškai nusprendė, kad apgadinimai nepadaryti ar yra mažareikšmiai, nesiėmė visų būtinų priemonių apgadintos transporto priemonės savininkui surasti. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas sukėlė nepatogumų automobilio valdytojui, įtraukė į techninio eismo įvykio tyrimą teisėsaugos policiją ir teismą, nors teisės aktai tokiais atvejais numato galimybę situaciją išspręsti be specialiųjų tarnybų, vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir šiuos duomenis perdavus tiesiogiai draudimo bendrovėms. Pareiškėjo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo taip pat pagrindžia liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, eismo įvykio vietoje sumontuotų vaizdo saugos kamerų duomenys.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo pasisakymus apie tai, kad jis ieškojo apgadinto automobilio savininko, nes tokius jo teiginius iš esmės paneigė atsitiktinis liudytojas M. Č., teismui parodęs, kad pokalbis su J. J. apie apgadinto automobilio valdytoją buvo trumpas – tik klausimas, ar yra žinoma, kam automobilis priklauso; po klausimo vairuotojas sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Dar daugiau, byloje pateiktame vaizdo įraše, gautame iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kaip 2023 m. spalio 13 d., apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini), J. J. vairuojamas automobilis atsitrenkia į stovintį automobilį WV Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio sujudėjo visas stovinčio automobilio kėbulas. Užfiksuota, kad Dacia vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir išvažiavo iš aikštelės. Akivaizdu, kad toks J. J. elgesys vienareikšmiai byloja apie sąmoningą KET 222 punkto, numatančio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, pareigas, nesilaikymą. Teigtina, kad J. J. iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų apgadinto automobilio savininkui išsiaiškinti, todėl neabejotinai pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas KET.

Pareiškėjas ginčijo automobiliui WV Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus apgadinimus ir žalos dydį, teigdamas, kad apgadinimai buvo nežymūs, o žala, kurios dydį sudaro remonto kaina, yra būdas pasipinigauti. Teigtina, kad apgadinimų mastui nustatyti ir remonto apimčiai bei kainai įvertinti reikia platesnių nei standartinio vairuotojo žinių. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų specializuoto serviso pateiktą remonto darbų sąrašą bei sąmatą, todėl šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo ja netikėti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 6 d. remonto sąmatos Nr. E0696, nustatyta, kad automobilio WV Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kainą sudaro 1 696,67 Eur su PVM. Ši suma viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Teismas sutinka su automobilio valdytojo argumentais, kad jo automobilis sąlyginai naujas (pirminė registracija – 2018 m. birželio 13 d.), yra lizinguojamas, apdraustas KASKO draudimu. Byloje nėra duomenų, kad pakeistos detalės buvo apgadintos iki įvykio. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog J. J. veika teisingai ir tinkamai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Spręstina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių kaltu pripažino J. J.. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, tinkamai įvertinta, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. Nr. 10-ANR_N-5320-2024 (ROIK 23223759426)

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.