Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., institucijos (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos) atstovui M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. būdamas AB BnP Finance direktoriumi (ūkio subjekto vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalėdamas organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nesilaikė AB BnP Finance „Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklių“ (kurias 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. IS2015-08/2011, patvirtino tuometinė bendrovės direktorė A. R.) 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose nurodytų reikalavimų klientų tapatybės nustatymui, kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę.

V. D. taip pat nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų AB Bnp Finance: nustatyta, kad AB BnP Finance nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo atliekamas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę. Bendrovėje, kliento tapatybė buvo nustatinėjama iš: a) asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų, b) iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 0,01 Eur mokėjimo nurodymo (kuris Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto apibrėžiamas kaip „mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - PPTFPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 13 d.) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė), ir c) iš asmens pateiktų asmens tapatybės dokumentų kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro seniūno ar LR konsulinio pareigūno.

Vadovaujantis PPTFPĮ 13 straipsnio 1 dalimi, finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą. AB „BnP Finance“ vadovaudamasi 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (galiojo iki 2017 m. rugsėjo 7 d.) 10 punktu, nuotoliniu būdu taip pat gali nustatyti kliento tapatybę naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą (jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatytajam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus). Taip pat tais atvejais, kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama Europos Sąjungoje išduotomis elektroninės atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnyje arba kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios tiesioginį vaizdo perdavimą. Pažeidimą patvirtinantys atvejai: Nr. Z4y963ck, 2016 m. gruodžio 17 d. elektroninė klientės R. S. byla; Nr. V29msjbn, 2017 m. kovo 10 d. elektroninė kliento L. V. byla; Nr. Zt5bsxwf, 2017 m. kovo 26 d. elektroninė kliento G. G. byla; Nr. 3b56hj48, 2017 m. gegužės 19 elektroninė klientės K. C. byla; Nr. F8ynbpqd, 2017 m. gegužės 16 d. elektroninė kliento T. S. byla; Nr. Gx965s8y, 2017 m. gegužės 23 d. elektroninė kliento T. K. byla.

Šiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 13 d. 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 9 straipsnio 11 dalį, 9 straipsnio 14 dalį, 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5, 10, 10¹, 10², 10³, 10⁵ punktus (galiojusius iki 2017 m. rugsėjo 7 d.), FNTT Direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-314 „Dėl techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“ 4, 12 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. teismo posėdžio metu pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad jam pareikštas kaltinimas suprantamas, kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis nesutinka su kaltinimu, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 9 straipsnio 11 dalį, nes minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, nes klientų ir naudos gavėjo tapatybė bendrovėje buvo nustatinėjama, o sudarytų sandorių piniginės operacijos neviršijo 4000 eurų. Taip pat nurodė, kad jis nepažeidė PPTFPĮ (įstatymo redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 11 dalies, 14 dalies, 18 dalies bei 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nes bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., nes susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašytas 2017 m. gegužės 26 d., tačiau Sodrai buvo pranešta vėliau, t.y. 2017 m. birželio 1 d., o AN protokole nurodytos kai kurios elektroninės bylos, kurios sudarytos jau tuo laikotarpiu, kai jis bendrovei nevadovavo. Taip pat jis nesutinka su kaltinimu pažeidus 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5 punktą, nes bendrovėje visada buvo tikrinami klientų tapatybę patvirtinantys dokumentai, įvertinama pateiktų dokumentų būklė, padaromos fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos arba nuskenuojami dokumentai. V. D. nesutinka su kaltinimu, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 10, 10.1, 10.2, 10.3 bei 10.5 punktus, kurie galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., po ko galiojusios nuostatos nuo 2017 m. liepos 13 d. perkeltos į PPTFPĮ 11 str. Nurodo, kad minėtų taisyklių 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad „tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas“, ir jo vadovavimo bendrovėje laiku buvo pradėta diegti sistema, leidžianti užfiksuoti kliento veido ir tapatybės patvirtinantį dokumentą vaizdus. Nurodė, kad bendrovėje buvo kuriamas sprendimas, kuris leistų vaizdiniu būdu nustatyti ir identifikuoti klientus, kad pastarieji parodytų tiek veidą, tiek dokumentą, ir ši technologija buvo paleista bendrovėje. Taip pat nurodė, kad jis buvo pasamdytas bendrovėje tuo tikslu, kad išspręsti šią problemą įmonėje, ir ją išsprendus, jis buvo atleistas iš darbo. Jo paleista sistema įdiegta bendrovėje, puikiai funkcionuoja, sprendimas įgyvendintas, o iki to laiko darė viską, kad nustatyti ir patikrinti asmens tapatybę, t.y. buvo reikalaujamas 0,01 euro pervedimas iš savo sąskaitos, kad būtų patvirtintas asmens kodas, buvo tikrinamos duomenų bazės, ir tikrinimas skambinant telefonu, taip pat elektorinio pašto duomenys. Taip pat nurodė, kad bendrovėje per metus yra gaunama apie 50 tūkstančių paraiškų siekiant gauti kreditus. Jo atžvilgiu surašytame protokole kaip pavyzdžiai nurodytos 9 elektroninės klientų bylos, kurios sudarytos jo vadovavimo bendrovei metu, kuriose teigiama, kad klientai nebuvo identifikuoti tinkamai, tačiau iš protokole nurodytų bylų, 3 bylos buvo sudarytos ne jo darbo laikotarpiu. Nurodė, kad tos 5 bylos, kai paraiškų virš 50 tūkstančių yra tik vienetiniai, reti atvejai, kai gaunami skundai, kad pasinaudota kito asmens duomenimis, ir jo darbas bendrovėje buvo sukurti sprendimą, siekiant išvengti tokių atvejų, todėl jo įgyvendinti sprendimai bendrovėje eliminuoja šias bylas. V. D. taip pat nesutinka, kad pažeidė FNTT Direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-314 „Dėl techninių reikalavimų klientų tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“ 4 ir 12 punktus, nes būtent jo vadovavimo bendrovėje metu buvo pradėta diegti sistema, leidžianti užfiksuoti kliento veido ir tapatybės patvirtinantį dokumento vaizdus. Jo darbas bendrovėje buvo suformuoti IT skyrių, kuris galėtų šį technologinį sprendimą įdiegti, nes įmonė neturėjo jokio sprendimo, o rinkoje esantys sprendimai, buvo neadekvačiai brangūs ir akcininkai nebuvo pasiryžę investuoti 50 tūkstančių į tokį sprendimą, todėl jam buvo duotas laikas suformuoti programuotojų komandą, kad tokį sprendimą įgyvendinti, įdiegti, ir jam tai pavyko padaryti. Jo įdiegta sistema pilnai funkcionuoja nuo 2017 m. liepos mėnesio, ir šiuo metu, kiekvienas asmuo, pageidaujantis gauti kreditą, vaizdo kameros pagalba pateikia tiek savo veido, tiek dokumento vaizdus. Pažymi, kad protokole nurodyta, kad nustatyta, kad bendrovėje AB BNP Finance nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. liepos 13 d. nebuvo atliekamas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. liepos 13 d. neturėjo galimybių organizuoti klientų tapatybės nustatymo, nes bendrovėje nebedirbo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad protokole taip pat nurodyta, kad bendrovėje klientų tapatybė buvo nustatinėjama iš asmenų pateiktų asmens tapatybės dokumentų kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro, tačiau sutinkamai su iki 2017 m. liepos 13 d. galioję PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 2 dalies 3 punktas nereglamentavo klientų tapatybę nustatyti pagal dokumentų kopijas, patvirtintas notaro, seniūno ar LR konsulinio pareigūno. Nurodė, kad per visą jo vadovavimo laikotarpį bendrovei BnP Finance, jis ėmėsi visų veiksmų, kad pagerinti situaciją bendrovėje identifikuojant klientus, ir jo nuomone, jam pavyko sukurti sistemą, kuri eliminuoja šią problemą rinkoje, ir bendrovė BnP Finance bus pirmoji bendrovė rinkoje, kuri tą sprendimą pritaikė ir paleido, ir viena iš jo, kaip direktoriaus pareigų buvo sutvarkyti IT skyrių ir paleisti sistemą, kuri identifikuotų kelintus, todėl jis visą vadovavimo laikotarpį ir dėjo visas pastangas, kad ši sistema būtų įdiegta ir paleista. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu, asmens tapatybė buvo nustatoma šiais būdais: klientas galėjo ateiti į kompaniją, asmenybė buvo nustatoma gyva, o nuotoliniu būdu šiais būdais: sertifikuotu elektroniniu parašu, bei įdiegtas sprendimas PayPostuose, kur žmogus taip pat būdavo identifikuojamas, sudaromos sutartys, tikrinamos duomenų bazės. Taip pat nurodė, kad į darbą bendrovėje jį pasamdė akcininkai, t.y. A. R., kuri buvo valdybos pirmininkė. Jis buvo supažindintas su bendrovėje patvirtintomis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo taisyklėmis (b.l. 28-34), jas pasirašė, tačiau apie tai, kad jis nuo 2016 m. birželio 6 d. atsakingas bendrovėje už PPTFĮ nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bendrovėje (b.l. 26) nežinojo. Taip pat nurodė, kad kai klientas neturi galimybės nueiti į PayPost, arba neturi elektroninio (sertifikuoto) parašo, tada klientai teikia savo elektroninį paštą, iš savo sąskaitos perveda 1 centą su sutikimu, kad būtų nurodytas asmens kodas, kad būtų galima per banką sutikrinti, kad tai yra tas pats asmuo ir dar skambinama telefonu. Šiuo atveju, protokole kaip pažeidimą patvirtinantys atvejai nurodytos kelios elektroninės klientų bylos yra sudarytos nurodytu būdu, kas statistiškai yra labai mažai. Jo dėka bendrovėje buvo įdiegta sistema, kurios pagalba galima identifikuoti klientą, tačiau šiuo metu akcininkai nenori prisiimti atsakomybės, nurodydami, kad jis, kaip tuo metu vadovavęs bendrovei asmuo, yra atsakingas už nustatytus pažeidimus, todėl jaučiasi silpnesnioji pusė bendrovės akcininkų atžvilgiu. Nėra teisininkas ir negali vertinti, ar toks „1 cento“ kliento asmenybės nustatymas atitiko tuo metu galiojančius teisės aktus, tačiau nurodo, kad tai buvo vienintelis geriausias būdas bendrovėje, o šiuo atveju protokole nurodyti tik keli atvejai, už kuriuos jis traukiamas atsakomybėn, kai paraiškų buvo virš 50 tūkstančių. Žino, kad bendrovėje buvo patvirtintos ir Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklės (b.l. 36-39), kurios buvo patvirtintos dar iki jis tapo bendrovės direktoriumi, tačiau jis jų nežino, laikėsi įstatymų reikalavimų, o ne bendrovės lokalinių aktų. Jo vadovavimo laikotarpiu bendrovėje nauji vidaus teisės aktai nebuvo priimti. Taip pat nurodė, kad jam žinoma situacija, kad dukra, pasinaudojusi mamos duomenimis, jos elektroniniu paštu, banko duomenimis, paėmė paskolą (R. S. byla), refinansuodama kituose bendrovėse paimtas paskolas. Šiuo atveju bendrovė BnP Finance darydama gerą, refinansuodama paskolas, sumažindama palūkanas, buvo apskųsta. Taip pat nurodė, kad iš bendrovės jis buvo atleistas, nes jo ir akcininkų vizijos skyrėsi, jis norėjo investuoti į technologijas, o akcininkai norėjo pelno, ir šiuo atveju jis baudžiamas už tai, ką bendrovėje darė gerai. Papildomai nurodė, kad jo iniciatyva sukurta programinė įranga „FaceID“, bendrovėje pradėta testuoti 2017 m. balandžio mėnesį, o pilnai įdiegta jau jam išėjus iš darbo (2017 m. liepos mėnesį), tačiau joks dokumentas apie minėtos programos įdiegimą bendrovėje nėra pateiktas. Minėta programa padeda identifikuoti asmenį, matant jo veidą, asmens dokumentas, ir ši programa padėjo išspręsti problemą dėl kliento identifikavimo. Prašė atsižvelgti, kad viskas prasidėjo nuo vienintelio nustatyto sukčiavimo atvejo, kai sukčiavo šeimos narys, kai paraiškų buvo sudaryta daug. Prašė atsižvelgti į tai, kad nėra anksčiau baustas, kad jis išsprendė bendrovėje kilusias problemas nustatant asmens tapatybes, kad jis būdamas jaunas vadovas, sprendė dideles bendrovės problemas.

Institucijos atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes bei kaltinimą ir nurodė, kad V. D. pažeidimo esmė ta, kad klientų tapatybė buvo nustatinėjama tokiu būdu, kuris nėra numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė traukiamas asmuo pateikė dokumentus dėl darbo bendrovėje, administracinio nusižengimo protokole nurodytas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 01 d. tikslintinas, nes V. D. atsakingas tik už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 26 d. Taip pat iš kaltinimo šalintinos nurodytos klientų elektroninės bylos, kurios buvo sudarytos ne V. D. vadovavimo laikotarpiu. Kaltinimo esmė lieka ta pati, t.y. kad asmens tapatybė buvo nustatinėjama „1 cento“ būdu, nereikalaujamos asmens dokumentų patvirtintos kopijos, tuo pažeidžiant protokole nurodytus teisės aktus. Patikrinimas buvo atliktas 2017 rugpjūčio 28 d., tikrinamasis laikotarpis buvo nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. liepos 13 d. Patikrinimas buvo pradėtas pagal R. S. skundą Lietuvos bankui dėl jos 2016 m. liepos mėnesį vardu paimtų greitųjų kreditų iš kelių bendrovių, kurios buvo refinansuotos, tame tarpe ir BnP Finance. Kaip šiuo metu tikrinama klientų asmenybė bendrovėje FNTT netikrino. Priimant sprendimą, prašo atsižvelgti į laikotarpį, kuriuo dirbo atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat į tai, kad toks „1 cento“ asmens tapatybės patikrinimas bendrovėje sudarė apie 80 procentų sudarant paskolos sutartis. Prašė atsižvelgti į teismų suformuotą praktiką, kad asmenybė turi būti nustatoma laikantis įstatymo bei Taisyklių nuostatų, taip pat pasisakyta dėl asmens tapatybės dokumentų patvirtintų kopijų (LAT nutartys 2AT-44-2014, 2AT-40-511/2017). Institucijos atstovas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina V. D. kaltę dėl ANK 198 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo, be to pats atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija, kad buvo pažeisti įstatymai, asmens tapatybės nustatymo tvarka, tačiau tai vertina kaip bendrovėje taikomą praktiką bei akcentuoja į savo indėlį kuriant programinę įrangą asmens tapatybės nustatymui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. 2017 m. spalio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad AB BnP Finance direktoriaus pareigose dirbo nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 1 d., šiuo metu dirba UAB „S. W.“ ir UAB „V.“. Nuo 2016 m. birželio 6 d. buvo paskirtas vadovaujančiu asmeniu, kuris organizavo AB BnP Finance Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikė ryšius su FNTT. 2015 m. rugpjūčio 20 d. bendrovėje buvo patvirtintos AB Bobutės paskola klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taikylės (2015. M rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. IS2015-08/11). Jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu galiojo šios taisyklės. Patobulinti jų nebuvo laiko, nes daug laiko skyrė IT komandos formavimui, kuri kūrė programinę įrangą tiesioginio vaizdo perdavimui „FaceID“ (kuri pradėta testuoti 2017 m. balandžio mėn.). taip pat nurodė, kad jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovėje buvo naudojami šie klientų tapatybės nustatymo būdai: a) fiziškas kliento dalyvavimas bendrovės biure ar „PayPost“ kioske arba gyva bendrovės ofise (apie 20% klientų identifikuojasi šiuo būdu; b0 mobilus parašas (apie 1% klientu identifikuojasi šiuo būdu), c) 1 cento pavedimas iš Lietuvoje veikiančio banko su asmens kodo pateikimu (darydamas pavedimą asmuo privalo pažymėti varnelę, kad sutinka pateikti asmens kodą) bei asmens tapatybės dokumento atsiuntimu. Kai naudojamas „c“ būdas, kliento duomenys buvo patikrinami NASIS (Nekredituotinų asmenų registras), Lietuvos Banko paskolų rizikos duomenų bazėje PRDB, „Sodros“, GRT, „CreditInfo“, Neįgaliųjų registro, veiksnių, neveiksnių asmenų registro informacinėse bazėse. Taip pat atliekamas telefoninis skambutis klientui ir užduodami kontroliniai klausimai. Taip pat buvo tikrinamas el.paštas (ar el.pašto vardas, pavardė sutampa su besikreipiančio asmens vardu, pavarde). V. D. nuomone, bendrovė, nustatydama kliento tapatybe anksčiau minėtu „c“ būdu, kai daromas 1 cento pavedimas iš Lietuvoje veikiančio banko su asmens kodo pateikimu bei asmens tapatybės dokumento atsiuntimu (kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant), vadovaujantis LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, naudojosi trečiosios šalies duomenimis, tačiau nurodė, kad bendrovė su kredito įstaigomis nebuvo pasirašiusi jokių klientų duomenų teikimo sutarčių, pagal kurias būtų atsiunčiamos klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos. AB BnP Finance bandė kreiptis į kredito įstaigas dėl duomenų teikimo sutarčių pasirašymo, bet bankai atsisakė tai padaryti. Taip pat nurodė, kad anksčiu išvardintos duomenų bazės buvo naudojamos ne tik „c“, bet ir „a“ ir „b“ punktuose (b.l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Nors teismo posėdyje V. D. padarius ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepripažino, nesutinka su veiksmų teisiniu vertinimu, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad iš esmės jis pripažįsta, kad bendrovėje nebuvo tinkamai laikomasi PPTFPĮ nustatytos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos, nebuvo laikomasi bendrovėje patvirtintų lokalinių teisės aktų. Byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą ir konstatuoti, jog V. D. inkriminuotas ir teismo posėdžio metu patikslintas kaltinimas įvykdžius administracinį nusižengimą pilnai pasitvirtino.

Iš V. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 98-99). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. bandžio 20 d. Lietuvos banko priežiūros tarnyboje buvo gautas R. S. prašymas, kuriame, be kita ko, prašoma išsiaiškinti, kaip bendrovės „IPF Digital Lietuva“ ir „BnP Finance“ galėjo sudaryti vartojimo kredito sutartis su nenustatytais asmenimis, pasinaudojusiais jos asmens duomenimis. Kartu su minėtu prašymu buvo pateikta ir informacija, kad dėl šių faktų kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir 2017 m. kovo 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 3,4,5,6). Bendrovė BnP Finance 2017 m. gegužės 11 d. pateikė Priežiūros tarnybai informaciją ir įrodymus, susijusius su vartojimo kredito suteikimu R. S. (b.l. 12-16). Priežiūros tarnyba, surinkusi informaciją apie bendrovių „IPF Digital Lietuva“ bei „BnP Finance“ veiksmus, nustatant R. S. tapatybę, ir manydama, kad paminėti vartojimo kredito davėjai, galimai netinkamai vykdė tapatybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, R. S. prašymą bei surinktą medžiagą 2017 m. gegužės 17 d. persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (b.l. 1-2). FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko S. Š. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pavedimu Nr. 04/6-0-7408 atlikti patikrinimą buvo pavesta atlikti AB „BnP Finance“ patikrinimą, siekiant patikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendino priemones (b. l. 19). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akto Nr. 04/6-0-7408-A duomenimis, nustatyta, kad patikrinimo metu AB „BnP Finance“ vadovas S. J. nurodė, kad bendrovėje nuo 2017 m. kovo mėnesio užėmė nepriklausomo valdybos nario pareigas, o vadovo pareigose dirba nuo 2017 m. birželio 1 d. AB „BnP Finance“ nuo 2017 m. veikia adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. birželio 6 d. AB „BnP Finance“ direktorius V. D. buvo paskirtas vadovaujančiu asmeniu, kuris organizuoja AB „BnP Finance“ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaiko ryšius su FNTT (ir apie tai 2016 m. birželio mėn. yra raštu informuota FNTT). 2017 m. birželio 6 d. AB „BnP Finance“ direktorius S. J. buvo paskirtas vadovaujančiu asmeniu, kuris organizuoja AB „BnP Finance“ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaiko ryšius su FNTT (ir apie tai 2017 m. birželio mėn. yra raštu informuota FNTT). 2015 metais buvo patvirtintos AB Bobutės paskola (Bendrovės pavadinimas iki 2015 m. spalio 7d.) Pinigų ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo taisyklės (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. IS2015-08/1) ir AB Bobutės paskola klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklės (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. IS2015-08/11). Nuo 2017 m. liepos 12 d. bendrovėje įsigaliojo naujos AB „BnP Finance“ Pinigų ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo taisyklės (2017 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. IS2017-07/03) bei Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklės (2017 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. IS2017-07/02). Šių taisyklių 4.1.3 punktas nurodo, kad bendrovė kliento tapatybę gali nustatyti ir naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą programinės įrangos Face ID pagrindu. S. J. nurodė, kad bendrovė iki tol naudojo šiuos klientų tapatybės nustatymo būdus: a) fiziškas kliento dalyvavimas bendrovės biure ar „PayPost“ kioskelyje (apie 20 % klientų identifikuojasi šiuo būdu); b) mobilus parašas (apie 1 % klientų identifikuojasi šiuo būdu); c) 1 cento pavedimas iš Lietuvoje veikiančio banko su asmens kodo pateikimu bei asmens tapatybės dokumento atsiuntimu. Kai naudojamas „c“ būdas, kliento duomenys buvo patikrinami NASIS (Nekredituotinų asmenų registras), Lietuvos Banko paskolų rizikos duomenų bazėje PRDB, „Sodros“, GRT, „CreditInfo“, Neįgaliųjų registro, veiksnių, neveiksnių asmenų registro informacinėse bazėse. Taip pat atliekamas telefoninis skambutis klientui ir užduodami kontroliniai klausimai. Klientas, norėdamas sudaryti paskolos sutartį su AB BnP Finance elektroniniais kanalais naudojant „c“ būdą, privalėjo atlikti šiuos veiksmus: 1) bendrovės interneto tinklalapyje, vadovaujantis jame nurodytomis instrukcijomis: t.y. užpildyti paraišką dėl paskolos, nurodydamas kokią sumą skolinsis, kokiam laikotarpiui, taip pat nurodyti galiojančius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas; užpildyti registracijos formą, nurodant joje informaciją apie klientą (vardą, pavardėm asmens kodą; miestą, kuriame gyveną, adresą; elektroninio pašto adresą, telefono numerį; slaptažodį; bei prieš pasirašant sutartį klientas atlieka 1 cnt pavedimą; jeigu klientas atitinka reikalavimus, jam atliekamas kontrolinis skambutis. Jeigu klientas patvirtinamas, jam į telefoną atsiunčiamas 4 simbolių MDS kodas, kurį klientas turi suvesti patvirtindamas sutartį. Registracijos mokestį klientas privalo sumokėti tik iš savo asmeninės sąskaitos, esančios viename iš AB BnP Finance tinklalapyje nurodytų Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę veikiančių bankų. Taip pat S. J. nurodė, kad bendrovės klientams naudojantis internetinį puslapį https://www.bobutespaskola.lt/ iki 2017 m. liepos 13 d. teikė paskolų išdavimą internetu nuotoliniu būdu sumai nuo 50 eurų iki 400 eurų, laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 48 mėnesių. Patikrinimo metu buvo pateiktos visų klientų bylos, kuriems buvo išduotos paskolos 2017 metais, atrankos būdu atrinktos bylos (11 bylų) pridėtos prie 2017 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo akto. Patikrinimo metu bendrovės direktorius S. J. nurodė, kad visais klientų tapatybės nustatymo atvejais AB BnP Finance kliento duomenys tikrinami NASIS (nekredituotų asmenų registras), Lietuvos Banko paskolų rizikos duomenų bazėje PRDB, „Sodros“, GRT, „CreditInfo“, Neįgaliųjų registro, veiksnių, neveiksnių asmenų registro (tik kilus įtarimams) informacinėse bazėse, taip pat skambinama klientui ir tikrinama ar klientas pateikia tikslią informaciją apie save (darbovietes, įsipareigojimus ir kt.). Telefoninis skambutis atliekamas visiems naujiems klientams nuo veiklos pradžios. S. J. nuomone, jog bendrovė, nustatydama kliento tapatybę anksčiau minėtu „c“ būdu, kuris bendrovėje buvo naudojamas iki 2017 m. liepos 12 d., vadovaujantis PPTFPĮ, naudojosi trečiosios šalies duomenimis, tačiau bendrovė su kredito įstaigomis nėra pasirašę jokių kliento duomenų teikimo sutarčių, pagal kurias būtų atsiunčiami klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos. 2017 metais bendrovė įstojo į Finansinių paslaugų įmonių asociaciją. Taip pat S. J. nurodė, kad per 2017 metus, bendrovė gavo tik 6 policijos paklausimus dėl galimo sukčiavimo pasinaudojus bendrovės BnP Finance paskolų teikimo internetine sistema. Taip pat S. J. nurodė, kad R. S. kreipėsi į AB BnP Finace 2016 m. gruodžio 15 d. refinansavimo paslaugos suteikimo (suma 2875,41 eurų, Vartojimo kredito sutarties Nr. R17286600. Jos tapatybė buvo nustatyta vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. IS2015/07/11 patvirtintomis AB Bobutės paskola klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklėmis. R. S. atsiuntė savo asmens dokumento kopiją, pateikė informaciją apie turimas paskolas. Klientei buvo atliktas telefoninis skambutis, užduoti kontroliniai klausimai. Telefoninio skambučio įrašas pateiktas ir paimtas patikrinimo metu. 1 cnt pavedimas nebuvo atliktas, nes senos paskolos buvo tik refinansuojamos, papildoma paskola nebuvo suteikta (b. l. 20-22). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyr.tyrėjo G. R. tarnybiniame pranešime dėl AB BnP Finance patikrinimo nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad AB BnP Finance neatliko (iki 2017 m. liepos 1 d.) tinkamo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę. Bendrovė kliento tapatybę nustatinėjo iš asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų, iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 0,01 euro mokėjimo nurodymo (kuris LR Mokėjimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžiamas kaip „mokėtojo ar gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą, naudos gavėją) ir iš asmens pateiktų asmens tapatybės dokumentų kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro, seniūno ar LR Konsulinio pareigūno, nors vadovaujantis LR Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo pakeitimo“ patvirtintų taisyklių 10 punkte, nuotoliniu būdu gali nustatyti kliento tapatybę naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą; jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Taip pat informacija apie asmens tapatybę patvirtinama ES išduotomis elektroninėmis atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas reglamento ES) Nr. 910/2014 8 straipsnyje arba kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios tiesioginį vaizdo perdavimą. Taip pat vadovaujantis PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) 13 straipsnio 1 dalimi, Finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informaciją apie klientą ar naudos gavėją (b.l. 84-88).

Pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisykles. Tuo pačiu pažymėtina, jog analizuojama administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

V. D. šioje byloje kaltinamas tuo, kad jo vadovavimo bendrovei BnP Finance metu, bendrovėje nebuvo atliekamas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę, t.y. kaltinamas pažeidęs PPTFPĮ (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 12 d.) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 9 straipsnio 11 dalį, 9 straipsnio 14 dalį. Teismo vertinimu, atsakomybėn traukiamo V. D. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek posėdyje nurodyta aplinkybė, kad PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 2 dalies 3 punktas nereglamentavo klientų tapatybę nustatyti pagal patvirtintas dokumentų kopijas, yra interpretuojama neteisingai, ir nereiškia, jog klientui nedalyvaujant fiziškai finansų įstaiga galėjo nebedaryti ir nelaikyti asmens dokumento kopijos arba tokį savo neveikimą pateisinti įstatyme numatyta galimybe pasinaudoti trečiosios šalies, kuri prieš pradėdama dalykinius santykius yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, duomenimis. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d., t.y. galiojusi pažeidimo padarymo metu) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Pagal šio straipsnio 8 punktą visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Sutinkamai Įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi - Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jeigu įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5–9 dalių reikalavimų vykdymo. Apie tokius atvejus, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tais atvejais, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, atliekamas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones (kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją; panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo; užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje) (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai).

Minėtas Įstatymo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių (pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1073, redakcija nuo 2016 m. gruodžio 1 d.) (toliau – Taisyklių) 20, 21, 22 punktai. Finansų įstaiga, nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu, gali pasinaudoti šių duomenų turėtojos – trečiosios šalies, kuri, pradėdama dalykinius santykius su klientu, yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, turimais duomenimis. Taisyklių 10 dalis taip pat numato, kad Finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų tapatybę nuotoliniu būdu šiais atvejais: 10.1. kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama naudojantis kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris atitinka reglamento (ES) Nr. 910/2014, reikalavimus; trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai pripažįstami vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu; 10.2. kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama Europos Sąjungoje išduotomis elektroninės atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnyje; 10.3. kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios perduoti tiesioginį vaizdą vienu iš šių būdų: 10.3.1. tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnio reikalavimus; 10.3.2. tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas. Minėtų taisyklių 10¹ punkte nurodyta, kad nustatyti tapatybę šių taisyklių 10.1 ir 10.2 papunkčiuose nurodytais atvejais galima, jeigu tenkinamos šios sąlygos: prieš kliento tapatybės nustatymą šių taisyklių 10.1. ir 10.2. papunkčiuose nurodytais atvejais kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatą ar elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ir vykdant šių taisyklių 3 punkto reikalavimus, bei kliento – fizinio asmens ir juridinio asmens atstovo – tapatybė buvo nustatyta iš šių taisyklių 3,4,6 ir 7 punktuose nurodytų dokumentų. Taisyklių 10² punkte reglamentuota, jog nustatydami kliento tapatybę pagal šių taisyklių 10 punktą, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo vykdyti šių taisyklių 5.3 ir 5.4 papunkčių reikalavimus ir tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją, gautus iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, kurie leidžia įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu. Taisyklių 10³ punkte nurodyta, jog Klientų vaizdo ir garso tapatybės duomenys, nustatyti nuotoliniu būdu, turi būti saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos tuo formatu, kuriuo surinkti. Taisyklėse taip pat nurodyta, kad atsakomybė už šiose taisyklėse nustatytų klientų tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymą, kai kliento tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, tenka finansų įstaigoms ir kitiems subjektams (10⁵ p.). Taisyklių 5 punkte reglamentuota kliento tapatybės nustatymo tvarka, kai klientas dalyvauja fiziškai.

2015 m. rugpjūčio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. IS2015/07/11 patvirtintų AB Bobutės paskola (ankstesnis AB BnP Finance pavadinimas) Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklių 4 punkte reglamentuotas kliento tapatybės nustatymas sustipintu būdu. Minėtose taisyklėse nurodyta, kad jeigu nustatant LR piliečio Kliento tapatybę Klientas nedalyvauja fiziškai, jo tapatybė yra nustatoma sustiprintu vienu iš būdu, t.y. arba remiantis LR elektroninio parašo įstatymu klientui patvirtinant savo tapatybę naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą Bendrovės interneto sistemoje (41.1.1), arba įvertinant kliento pateiktą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, ir šiuo atveju darbuotojas visada privalo taikyti papildomus asmens tapatybės nustatymo priemones, kurios nurodytos šių Taisyklių 4.7-4.9. punktuose.

Nagrinėjamu atveju, AB „BnP Finance“, prieš pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, privalėjo taikyti sustiprintus kliento tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus, tačiau šių reikalavimų nesilaikė. Įstatyme imperatyviai nurodoma, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė (Įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Patvirtintų dokumentų kopijų turėjimas yra privalomas (Taisyklių 8, 9 punktai). Nustatant kliento tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant, gauti jo asmens dokumento originalą ir pasidaryti kopiją nėra galimybės, tačiau ši aplinkybė įstatyme yra aptarta finansų įstaigai ar kitam subjektui suteikiant teisę iš trečiosios šalies (šiuo atveju – banko) reikalauti dokumentų, susijusių su naudos gavėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-2014). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką duomenų apie klientą tikrinimas „Sodros“, „GRT“ „Creditinfo“ ir kt. informacinėse bazėse, 0,01 Eur mokėjimo pavedimo iš kliento banko sąskaitos gavimas tėra papildomos saugumo priemonės, kurios negali paneigti bendrojo reikalavimo turėti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, kai sudaromas sandoris nuotoliniu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942-2015, 2AT-23-303/2015, 2AT-40-511/2017).

Atsakomybėn traukiamas V. D. nurodė, kad, jog jo vadovavimo bendrovei metu, bendrovėje AB „BnP Finance“, prieš pradedant dalykinius santykius tais atvejais, kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, kliento tapatybė buvo nustatinėjama iš asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų, bei iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 0,01 Eur mokėjimo nurodymo, be to, esant reikalui atlikta patikra valstybinėse ar kitose duomenų bazėse, taip pat iš asmens pateiktų asmens tapatybės dokumentų nepatvirtintų kopijų. Jo nuomone, tokie asmens tapatybės duomenų patikrinimai tuo metu buvo pakankami bendrovei, kuri gaudavo apie 50 rūkstančių klientų paraiškų. Be to, dar būdavo skambinama klientui įsitikinant jo nurodytų duomenų tikrumu.

PPTFPĮ (redakcijos, galiojusios pažeidimo metu) 13 straipsnyje numatyta, jog finansų įmonės ir subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. Finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudojant informaciją apie klientą ar naudos gavėją ir finansų įstaigų ir kitų subjektų arba atstovybių užsienyje, kai jie atitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalyje trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus.

Taip pat pažymėtina, jog PPTFPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017-07-13) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma prieš pradedant dalykinius santykius. Įstatymai nenumato galimybės kliento tapatybę patvirtinti jau po dalykinių santykių sudarymo. Tačiau šiuo atveju V. D. pripažino, kad bendrovė nebuvo pasirašiusi jokių klientų duomenų teikimo sutarčių, pagal kurias būtų atsiunčiamos klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos.

Todėl vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad V. D., nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. būdamas AB „BnP Finance“ direktoriumi, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų bendrovėje „BnP Finance“, nevykdė bendrovėje patvirtintų „Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklių“ 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nurodytų reikalavimų klientų tapatybės nustatymui, kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Ir kaip nustatyta, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2016 m gruodžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. bendrovėje nebuvo atliekamas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę - bendrovėje, kliento tapatybė buvo nustatinėjama iš asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų ir iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 0,01 Eur mokėjimo nurodymo, AB „BnP Finance“, taip pat prieš pradedant dalykinius santykius kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę, nebuvo reikalaujama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtintos kopijos. Tokie V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti užtenka vien tik pažeidimo fakto, nereikalaujant nustatyti padarinius, kilusius iš neteisėtų veiksmų. Padarinių nereikalavimas tik pabrėžia neteisėtų veiksmų pavojingumą. Tinkamai nenustačius tapatybės kyla didelė grėsmė finansiniam asmenų saugumui, sudaromos visos sąlygos nusikalstama elgesiui kilti. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių tikslas kaip tik ir yra nukreiptas, siekiant užtikrinti viešąjį saugumą, apsaugoti valstybės sistemą nuo nusikalstamo poveikio. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D., jo vadovavimo bendrovėje „BnP Finance“ laiku, kliento tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu buvo vykdomas aiškiai netinkamai, tokiu būdu keliant pavojų finansiniam asmenų saugumui. Pažymėtina ir tai, kad pagrindą nagrinėjamai bylai suponavo tas faktas, jog būtent tinkamai nenustačius asmens tapatybės buvo suteikti kreditai asmeniui (R. S. atvejis), kuris apie tokį faktą net nežinojo ir jokios finansinės naudos neprašė, kas tik dar kartą įrodo nusižengimo pavojingumą.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

V. D. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog vadovavimo bendrovei metu jis ėmėsi veiksmų dėl klientų tapatybės identifikavimo, jo darbo bendrovėje metu buvo sukurta programa, kurios pagalba klientą galima tiksliai nustatyti kliento tapatybę, į nedidelį vadovavimo įmonei laikotarpį, taip pat tai, kad šiuo metu jis minėtoje finansų įstaigoje nedirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę – dirba, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta, ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalies reikalavimais bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga V. D. padarytam administraciniam nusižengimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus įgyvendinta V. D. paskiriant ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 700 (septynių šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17074164652). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.