- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- II-572-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00152-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1178-2021 (ROIK: 21134042411).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1178-2021 (ROIK: 21134042411) M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 22 d., 19:53 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Toleikių kaime, Toleikių – Dumpių gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę. Nutarimu M. J. paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo M. J. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Skundą motyvuoja tuo, kad skundžiamu nutarimu skiriant nuobaudą visiškai nebuvo atsižvelgta ir įvertinta jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Šiuo metu jis dirba MB „Geopunktas“ įmonės direktoriumi. Turi aukštojo mokslo matavimų inžinerijos studijų krypties geodezijos diplomą. Pagrindinės jo darbo funkcijos – įmonės valdymas, darbų organizavimas, užsakymų vykdymas, geodezijos darbai objektuose (vykstant į objektus atlikti matavimus geodezinius ir kadastrinius). Jis yra atsakingas už visos įmonės veiklą, dėl ko jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važinėjimu po visą Lietuvą, siekiant maksimaliai užtikrinti tinkamą bei efektyvią įmonės veiklą. Jis yra vienintelis įmonės veiklos koordinatorius, besirūpinantis įmonės darbuotojų darbų paskirstymu ir esamų bei naujų užsakovų įsipareigojimų vykdymu. Kiekvieną darbo dieną neišvengiamai turi naudotis įmonei priklausančia transporto priemone susisiekimui su užsakovų objektuose vykdytojais, kontroliuojant statybos eigą, atlikdamas geodezinius matavimus bei parengtų planų derinimus su atsakingomis institucijomis. Jis yra vienintelis darbuotojas, galintis tai atlikti įmonėje gerai išmanantis savo darbo specifiką, turintis didelę darbinę patirtį, yra atsakingas, pareigingas, neturintis drausminių nuobaudų, o teisės atėmimas net trims mėnesiams labai apsunkintų įmonės veiklą, įmonė būtų priversta ieškoti naujo vadovo, dėl ko akivaizdžiai patirtų nemažus nuostolius. Iš gaunamo darbo užmokesčio jis išlaiko savo šeimą, kurioje augina tris mažamečius vaikus. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonės netektų pajamų, pragyvenimo šaltinio, taip pat nebegalės vykdyti kreditorinių įsipareigojimų „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas bankui, pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. BPLIE300805047. Šios pasekmės yra neadekvačios jo padarytam nusižengimui, juolab kad šiuo metu jis jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka nėra baustas, byloje nustatytos vien administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, pripažįsta padarytą pažeidimą bei pasižada ateityje nebenusižengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad net sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis, tai yra 170 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam terminui, neatitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio bei akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepimo į skundą nepateikė, byla išnagrinėta Institucijos atstovui posėdyje nedalyvaujant.
Pareiškėjas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą. Nusižengimą padarė ne tyčia, nematydamas, kad toje vietoje draudžiama lenkti. Važiavo su vaikais, galbūt šiek tiek išsiblaškė, o kelio ženklo, kuris buvo pastatytas sunkiau pastebimoje vietoje, tarp kitų kelio ženklų, nepamatė, nes dar ir saulė stipriai švietė. Lenkimą padarė kelio ruože, pažymėtame punktyrine linija, tai yra toje vietoje nebuvo ištisinės linijos (važiavo, buvo ištisinė linija, prasidėjo punktyrinė linija ir tik tada atliko lenkimo manevrą). Tas kelio ruožas yra skirtas lenkimui, nes iki jo, ties kapinėmis, yra kelio ruožas, kuriame pastatytas kelio ženklas draudžiantis lenkimą, o po to ties viaduku link Klaipėdos vėl yra ženklas, draudžiantis lenkimą. Vadovaudamasis kelio ženklinimu atliko lenkimo manevrą vietoje, kur nebuvo didelės sankryžos, tiesiog nuvažiavimas į šoną, kurių turbūt yra daug. Jeigu būtų matęs, kad tai yra sankryža, būtų lenkimo manevro neatlikęs, tiesiog suklydo ir prašo taip griežtai už tai jo nebausti, nes niekam jokio pavojaus nesukėlė, eismo intensyvumas buvo labai nedidelis, lenkė itin lėtai važiuojantį automobilį, nebuvo sukelta avarinė situacija, nebuvo padaryta žala. Teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, tenka važiuoti pas klientus derinti užsakymus. Kas mėnesį moka apie 160 Eur dydžio kredito įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. J. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 22 d., 19:53 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Toleikių kaime, Toleikių – Dumpių gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę.
ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.
Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
Žemesnės instancijos teismas
KET 140.1 punkte be kita ko numatyta, kad draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
Iš vaizdo įrašo (failo pavadinimas L2007-(duomenys neskelbtini)210522-195000-195659-20010400) matyti kaip 2021 m. gegužės 22 d., apie 19:53:33 val., sankryžoje (kelyje pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“) automobilis „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkia kitą transporto priemonę. Bylos duomenimis automobilį „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo M. J.. M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje atliko lenkimo manevrą. M. J. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus.
M. J. teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, kad kelio ruožas, kuriame jis atliko lenkimo manevrą buvo pažymėtas punktyrine linija, dėl ko jis gal net nepažeidė KET reikalavimų. Iš tiesų, vaizdo įraše matyti, kad lenkimo vietoje kelias pažymėtas KET 3 priedo 1.5 punkte numatytu horizontaliuoju ženklinimu (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus). KET 3 priedo 1.5 punkte numatyta, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Tačiau, kaip minėta M. J. lenkimo manevras atliktas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. KET 8 punkte be kita ko numatyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kadangi šiuo atveju kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skyrėsi, M. J. turėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Taigi, M. J. nurodytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina vaizdinė medžiaga, nešalina jo administracinės atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. J. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma.
M. J. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad važiavo prieš saulę, dėl ko galėjo kelio ženklo nepamatyti. Vaizdo įraše matyti, kad važiuojama prieš saulę, matomi tiesioginiai saulės spinduliai. Tačiau šiuo atveju teismas taip pats atsižvelgia į paties M. J. nurodytą aplinkybę, kad jis važiavo su vaikais, dėl ko galbūt šiek tiek išsiblaškė, todėl teismo vertinimu M. J. nagrinėjamoje situacijoje buvo nepakankami dėmesingas, atidus ir atsargus, kas sąlygojo pažeidimo padarymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali, nes teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. M. J. pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. M. J. pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta (b. l. 13). Charakterizuojamas teigiamai (b. l. 4). Su „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialu 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE300805047, kredito suma 72405 Eur (b. l. 7). Moka apie 160 Eur įmokas per mėnesį. Augina tris mažamečius vaikus (b. l. 8, 9, 10).
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad M. J. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1178-2021 (ROIK: 21134042411) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir M. J. neskirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Dar labiau švelninti pareiškėjo administracinę atsakomybę bei jam neskirti administracinės nuobaudos – 170 Eur baudos neatitiktų nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, pagal kurią pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas savo elgesio pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1178-2021 (ROIK: 21134042411) ir M. J., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą 2021 m. birželio 23 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.