Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl 750 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. pradangintų 14 vnt. žaidimų diskų.

5. Nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. gegužės 17 d. atvykus į Vilniaus PN planiniu etapu, atlikta asmens krata, 2019 m. gegužės 17 d. surašytas protokolas dėl nuteistųjų asmens kratos, kuriame matyti, kad pareiškėjas su savimi į Vilniaus PN atsivežė šiuos daiktus: virdulį „Severin“ Nr. WK-3644, televizoriaus pultelį, televizorių „TV Star“, žaidimų konsolės žaidimų diskus 18 vnt., žaidimų konsolę „Sony Play Station 3“ Nr. 03-27440119-579746, ausines, MP3 grotuvą „Creative“, USB atmintinę „Apacer“ 16GB, žaidimų konsolės pultelius 2 vnt. Tačiau pas pareiškėją rastas negaliojantis Lietuvos Respublikos pasas paimtas saugojimui (b. l. 12, 36).

5.1. Pareigūnai 2019 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu pareiškėjo žaidimų konsolėje „Sony Play Station 3“ aptiko pornografinio turinio vaizdo įrašų, todėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą, nes, jis pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 4.16 punkto reikalavimus, o minėtas kompiuterinių žaidimų aparatas padėtas į nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlį 6 mėnesiams (b. l. 11).

5.2. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. išvykdamas iš Vilniaus PN planiniu konvojumi į Šiaulių tardymo izoliatorių pagal protokolą dėl nuteistųjų asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-1575(1) kartu su savimi pasiėmė asmeninius daiktus: virdulį „Severin“ Nr. WK-3644, televizoriaus pultelį, televizorių „TV Star“, žaidimų diskus 18 vnt., žaidimų konsolę „Sony Play Station 3“ Nr. 03-27440119-579746, ausines, MP3 grotuvą „Creative“, USB atmintinę „Apacer“ 16 GB, kompiuterinių žaidimų konsolės pultelius 2 vnt., t. y. pasiėmė visus atsivežtus daiktus, tame tarpe ir žaidimų konsolę „Sony Play Station 3“ Nr. 03-27440119-579746, 18 vnt. žaidimų diskų (b. l. 37).

5.3. Pareiškėjui 2019 m. birželio 4 d. planiniu konvojumi sugrįžus į Vilniaus PN buvo atlikta krata, surašytas protokolas dėl nuteistųjų asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-1641(1), iš kurio matyti, kad pareiškėjas su savimi turėjo žaidimų kompiuterį Sony PSS3CECH3003A, Sn. 03-27460119-5759746, elektrinį virdulį „Severin“ Nr. WK-3644, 650 W, ausines dideles raudonos spalvos, MP3 grotuvą Creative Zen Stone, USB laikmeną Apacer 16 GB, televizorių TV Star Led19RV3, Sn. VIT16A19180237, 36W. Iš surašyto protokolo aiškiai matyti, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 4 d. grįžęs į Vilniaus PN su savimi jau neturėjo skunde nurodomų 18 vnt. žaidimų diskų (b. l. 38).

5.4. Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN dėl neatiduotų daiktų išvykstant etapu. Vilniaus PN 2019 m. liepos 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad „2019 m. gegužės 21 d. patikrinimo metu kompiuterinių žaidimų aparate Sony Play Station 3, Nr. 03-27440119-579746 rastas pornografinio turinio vaizdo įrašas. Tuo pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų Vidaus tvarkos taisyklių 18-o priedo „nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo“ 4.16 punkto reikalavimus (už turėjimą maisto produktų, būtiniausių reikmenų ar kitų daiktų, kurie nėra leidžiami). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2019 m. birželio 7 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 61-4 minėtas kompiuterinių žaidimų aparatas iš pareiškėjo paimtas 6 mėnesiams ir padėtas į nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlį. Praėjus šiam laikotarpiui ir pareiškėjui raštiškai sutikus, kad pornografinio turinio vaizdo įrašas būtų ištrintas, šis aparatas pareiškėjui bus gražintas. Paaiškino, kad Vilniaus PN administracija neturėjo duomenų, kad pareiškėjas pervežamas tolimesniam bausmės atlikimui į kitą pataisos įstaigą, todėl kompiuterinių žaidimų aparatas jam nebuvo atiduotas“ (b. l. 8).

5.5. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl asmeninių kompiuterinių žaidimų diskų pradanginimo. Direktorius 2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. 42-2909 rašte nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. išvyko iš Vilniaus PN į Šiaulių tardymo izoliatorių su savimi pasiimdamas šiuos daiktus: „elektrinį virdulį, televizorių, televizoriaus pultelį, žaidimą diskus 18 vnt., žaidimų konsolę, ausines, mp3 grotuvą, USB laikmeną, kompiuterinių žaidimų konsolės pultelius 2 vnt.“, o 2019 m. birželio 4 d. į Vilniaus pataisos namus grįžo su šiais daiktais: „elektrinis virdulys, žaidimų kompiuteris (žaidimų konsolė), ausinės, mp3 grotuvas, USB laikmena, televizorius“. Taigi 2019 m. birželio 4 d. protokole dėl nuteistojo kratos nėra pareiškėjo skunde paminėtų kompaktinių žaidimų diskų (b. l. 17).

6. Pareiškėjas prašo priteisti 750 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Žalą sieja su jo teisių pažeidimu pradanginus jam nuosavybės teise priklausiusius 14 vnt. kompiuterinių žaidimų diskų, todėl, vertinant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti ar pareigūnai veikė teisėtai.

7. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A525-1953/2013, Nr. A-3070-556/2018).

7.1. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-1130-556/2017, Nr. A-686-261/2016, Nr. A-2175-662/2015, Nr. A-1997-415/2017, Nr. A-323-1062/2018).

7.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, jog nurodytos nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT administracinėje byloje Nr. A502–906/2008 ir kt.).

7.3. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

8. Vadovaujantis Vilniaus PN atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 26-38), nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą į Vilniaus PN atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 17 d., vėliau 2019 m. gegužės 28 d. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, grįžo į Vilniaus PN 2019 m. birželio 4 d.; 2019 m. birželio 25 d. buvo etapuotas į Šiaulių TĮ, grįžo į Vilniaus PN 2019 m. liepos 2 d.; 2019 m. liepos 22 d. buvo etapuotas į Šiaulių TĮ, grįžo į Vilniaus PN 2019 m. liepos 26 d.; 2019 m. rugpjūčio 23 d. tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus (Kybartų sektorių).

9. Pareiškėjas prašo priteisti 750 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Žalą sieja su jo teisių pažeidimu pradanginus jam nuosavybės teise priklausiusius 14 vnt. kompiuterinių žaidimų diskų, todėl, vertinant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti ar pareigūnai veikė teisėtai.

10. Nuteistųjų turimų ir leidžiamų turėti daiktų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 96 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. 2 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 p. nustatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas.

11. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426, 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašas nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir apskaitomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai. To paties aprašo 2 punkte nurodyta, kad daiktų tikrinimo ir apskaitos tikslas - užkardyti įstaigose laikomiems asmenims neleidžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, užtikrinti tinkamą daiktų apskaitą bei vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją, o 4 punkte reglamentuota, kad nepatikrinti daiktai, daiktai, kurių patikrinimo metu nustatyta, kad jie neatitinka Aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų, įstaigoje laikomiems asmenims neperduodami, o perduoti paimami ir saugomi įstaigos sandėlyje, iki įstaigoje laikomo asmens prašymu bus grąžinti juos perdavusiems asmenims, ar atiduoti paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui.

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjas atvykęs į Vilniaus PN su savimi turėjo be kitų daiktų ir 18 vnt. žaidimų konsolės diskų. 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjas išvykdamas iš Vilniaus PN į Šiaulių tardymo izoliatorių kartu pasiėmė ir visus savo daiktus, tame tarpe ir žaidimų konsolės žaidimų diskus (18 vnt.), tačiau 2019 m. birželio 4 d. vėl grįžęs į Vilniaus PN skunde minimų 14 vnt. diskų į įstaigą neatsivežė. Tai patvirtina daiktų patikra ir surašyti protokolai. 2019 m. birželio 4 d. surašytame protokole Nr. 51-1641(1) dėl nuteistojo kratos (patalpos apžiūros) nėra paminėti pareiškėjo skunde minimi kompaktiniai žaidimų diskai. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN surašytais protokolais. Be to pareiškėjas neginčija nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento sprendimų, o iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas laikydamas informacijos laikmenas su pornografiniais įrašais pažeidė Pataisos įstaigų Vidaus tvarkos taisyklių 18-o priedo „nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo“ 4.16 punkto reikalavimus, už ką jam teisėtai buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad Vilniaus PN ar jo darbuotojai veikė kaip nors priešingai nei juos įpareigoja veikti teisės aktai. Todėl vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu pripažintini turtinės ir neturtinės žalos faktą. Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.