Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-5642-984/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
e2-5642-984/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00207-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
Atsakovas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5642-984/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00207-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovui 2 766,44 Eur žalos atlyginimą, kuri atsirado V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išmokėjus iš VSDFV Utenos skyriaus biudžeto našlaičių pensiją už 2017 m. gegužės 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpį. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. birželio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. VSDFV Utenos skyriaus Molėtų skyrius gavo R. G. (minėtų vaikų motinos) prašymus, skirti našlaičių pensijas jos dukroms V. A. ir E. G., už mirusį tėvą V. A.. Dėl V. A. mirties, įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-804/2014, kaltu pripažintas atsakovas D. J.. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu, galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatomis, kuriomis vadovaujantis VSDFV Utenos skyrius 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. ir E. G. paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas, po 96,64 Eur (333,69 Lt) per mėnesį, kurias numatė didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajams. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., V. A. ir E. G. buvo išmokėta po 1 383,22 Eur našlaičių pensijos, dėl ko valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 2 766,44 Eur žalą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Apie prievolę VSDFV Utenos skyriui atsakovui yra taip pat žinoma ir iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurioje jis asmeniškai dalyvavo ir VSDFV Utenos skyriui minėtu sprendimu buvo iš atsakovo už ankstesnį laikotarpį priteista žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-804/2014, atsakovą D. J. pripažino kaltu dėl V. A. mirties (el. b. l. 7-15, 16). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas mirusiojo V. A. dukroms V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 96,64 Eur (333,69 Lt) per mėnesį (el. b. l. 25, 26), kurias numatė didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajams. V. A. ir E. G. gimimo liudijimuose mergaičių tėvu nurodytas V. A. (el. b. l. 23, 24). Ieškovas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., V. A. ir E. G. išmokėjo po 1 383,22 Eur našlaičių pensijos, dėl ko valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 2 766,44 Eur žalą (el b. l. 27).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško žalos atlyginimo nuostata (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalis) ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, valstybės socialinės funkcijos įgyvendinimo, suteikiant visuomenės nariams būtinas ekonomines, socialines priemones, taip pat civilinės atsakomybės taikymo proceso trukmės ir galimybių tam tikrais atvejais pasiekti jos tikslų nebuvimo (atsakovui esant nemokiam), padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl atsakovo kaltė, šioje civilinėje byloje laikoma nustatyta.

Pirmiau minėta, kad ieškovas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., V. A. ir E. G. išmokėjo po 1 383,22 Eur našlaičių pensijos, dėl ko valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 2 766,44 Eur žalą. Įvertinęs bylos aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad ieškovas, kurio sprendimais žuvusiojo dukroms buvo išmokėtos išmokos, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti tėvo netekusiems vaikams našlaičių pensiją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 766,44 Eur žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 62 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteisiama 3,88 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (juridinio asmens kodas 193322893) iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 766,44 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. J. 62 eurų žyminį mokestį bei 3,88 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė