Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, 9 klasių išsilavinimo, vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, baustas administracine tvarka, teistas:

1). 1998-12-17 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 2 d., 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo su ½ dalies jo turto konfiskavimo, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje;

2). 2001-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 246¹ str. 2 d., bausmė – 1 m. 2 mėn. pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaitant iš jo uždarbio kas mėnesį 15 proc. į valstybės pajamas;

3). 2012-05-29 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. pažeidė darbų saugos įstatymuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: jis, vykdydamas individualią veiklą pagal 2011-12-06 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (4.65)-322-4677 ir pagal tarp užsakovo UAB „Ūžolas“ ir D. J. sudarytą 2011-12-15 Rangos sutartį atlikdamas miško darbus kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT-1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 51 p. reikalavimą įsitikinti, ar prieš pjaunant medį pavojingoje zonoje, kurioje buvo vykdomi miško kirtimo darbai, nėra darbininko V. A., ir 44 p. reikalavimą, nes pjovė medį, kai darbininkas V. A., nedalyvaujantis šio medžio pjovime, buvo virstančio medžio judėjimo trajektorijoje, dėl ko 2013-06-18 apie 13.00 val. įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, kai D. J. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam darbininkui V. A. į viršutinę galvos dalį ir mirtinai jį traumavo, dėl ko nukentėjusysis V. A. mirė įvykio vietoje nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, į ką nurodo momenkaulio, pakauškaulio, smilkinkaulių, pleištakaulio lūžiai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje, dešinėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, muštinė – traiškytinė žaizda viršugalvyje, šie sužalojimai galvoje visumoje dėl dauginių skliauto ir pamato kaulų lūžių vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d.

1. Medžių pjovimas buvo vykdomas esant pavojingoje zonoje V. A., tuo pažeista: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 44 p. „Pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai.“

2. Medžio pjovėjas D. J. prieš pjaudamas medį neįsitikino, kad pavojingoje zonoje apie jo pjaunamą medį nėra žmonių, tuo pažeista: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 51 p. „Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio. Į pavojingą zoną įeiti it įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių.“

3. Individualią veiklą vykdęs D. J., su V. A. nesudaręs darbo sutarties, jį neinstruktavęs darbų saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje, jam esant neapmokytam, neturinčiam jo profesinę kvalifikaciją vykdyti pavojingus darbus dokumento, nustatyta tvarka nepasitikrinusiam sveikatos, neišdavęs būtinų asmeninės apsaugos priemonių, leido V. A. būti miško kirtavietėje ir nelegaliai dirbti miško darbus, tuo pažeista: LR miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 6 p., kuriame nurodyta: „Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, su aiškiai pastebimais fiziniais ar psichiniais negalavimais arba kai apie tokius negalavimus pranešą patys darbuotojai, nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ir toksinių medžiagų, neturint tam darbui apsauginių drabužių ir kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti. Profesinė kvalifikacija turi būti patvirtinta dokumentu, jeigu tai numatyta atitinkamais teisės aktais. (I t., b.l. 56)

Iš 2013-08-01 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.1-882-231/2013 m. matyti, kad D. J. vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (4.65)-322-4677, Pajurgiškių k., Beižionių sen., Elektrėnų sav., 2013 m. birželio 18 d. leido dirbti V. A. esant darbu sutarties požymiams, bet nepasirašius su juo darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Tokiais veiksmais D. J. pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (I t., b.l. 180)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Šių reikalavimų pažeidimo objektas yra saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Nelaimingas atsitikimas darbe yra suprastinas kaip įvykis darbe, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys- darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Taigi teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą t.y ištyręs paties kaltinamojo D. J. parodymus, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ištyręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 857/12 (01), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio Pajurgiškio miško kirtavietėje, esančioje Beižionių sen., Elektrėnų sav., tyrimo aktą Nr. (1) SD-10110, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-02-03 specialisto išvadą Nr. 11-3265(13), konstatuoja, kad D. J. kaltė įvykdžius nusikaltimą numatytą LR BK 176 str. 1 d., yra pilnai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo D. J. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

D. J. veika yra padaryta iš neatsargumo. Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jis ankščiau jau yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka yra baustas, VšĮ Širvintų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. J. BK 176 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant

Byloje yra pareikštas civilinės ieškovės J. A. 70000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinės ieškovės R. G. 30000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaikymo nepilnametėms dukroms V. A. ir E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 litų iki jų pilnametystės iš kaltinamojo D. J..

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. civiliniame ieškinyje nurodo, kad žuvus jos sūnui, įvykio kaltininkas D. J. padengė sūnaus laidotuvių išlaidas, todėl ji civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia. Kadangi V. A. buvo pagrindinis jos pagalbininkas ūkyje, kadangi ji yra našlė ji patyrė didžiulę psichologinę traumą, todėl prašo priteisti iš D. J. 70000 litų moralinei žalai atlyginti.

Taigi teismas įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į tai, kad V. A. buvo pavojingoje zonoje, kurioje buvo vykdomi miško kirtimo darbai t.y .buvo neatsargus ir pats nesilaikė darbo saugos taisyklių, o taip pat, kad individualią veiklą vykdęs D. J. su V. A. nesudaręs darbo sutarties paties nukentėjusiojo V. A. iniciatyva, t.y. nelegaliai dirbo miško darbus, tuo pažeisdamas ne tik darbo saugos, bet ir darbo kodekso reikalavimus, teismas nusprendžia nukentėjusiosios J. A. 70000 litų ieškinį tenkinti iš dalies – priteisiant nukentėjusiajai 10000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. civiliniame ieškinyje be pagrindinių teorinių civilinės atsakomybės atsiradimo principų dar nurodo, kad V. A. susipažino ir draugavo eilę metų. Draugaujant kartu 2009-02-20 gimė dukra V. A., a/k (duomenys neskelbtini) , kurios tėvystę V. A., a/k (duomenys neskelbtini) pripažino (gimimo liudijimas AA 'Nr.571947).

Nurodo, kad gyvenant kartu su V. A. vedė bendrą ūkį. planavo turėti daugiau palikuonių. Santuoka su V. A. sudaryta nebuvo. V. A. dirbo D. J. individualioje įmonėje. Ji tuo metu buvau nėščia. 2013m. birželio 18 d, V. A. žuvo darbe, Pajurgiškių k.,Elektrėnų savivaldybėje. 2013 m. spalio 1 d gimė dukra E. G., a/k (duomenys neskelbtini) Kadangi tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, o tėvas žuvo iki gimstant dukrai, tai jos tėvystė nustatyta teismine tvarka, (gimimo liudijimas AA Nr.943235).

Nurodo, kad tėvų imperatyvi pareiga išlaikyti savo vaikus. Vaikas V. A. gim. 2009-02-20 buvo išlaikoma žuvusio tėvo V. A.. Išlaikymo suma vaikui būvio teikiama mokant jai (R. G.) pinigus sumoje 300 Lt. periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ši suma buvo pakankama išlaikyti dukra. Mano, kad tokia išlaikymo suma priteistina iš kaltinamojo ( CK 6.283 str.). V. A. mėnesiui uždirbdavo apie 1000 Lt-1200 Lt. Išlaikymas būtų teikiamas ir gimusiai dukrai E. G. gim. 2013-10-01. Vaikai neteko tėvo ir išlaikymo. Ji, viena ieškovė nepajėgi išlaikyti dviejų vaikų. Jie neteko teisės į minimalų pragyvenimo lygį. Ji (ieškovė) dirba Uždarojoje Akcinėje Bendrovėje „Molėtų švara" tik iki 2014-11-28 d., Toliau augins dukrą Emilija. V. A. žuvo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir tai yra priežastiniame ryšyje su iškilusia žala ir ji mano, kad išlaikymas vaikams priteistinas iš kalto asmens nuo teisės atsiradimo į išlaikymą (CK 3.200 str.), kadangi padaryta žala. Pagal deliktinę atsakomybės sampratą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių.

Teismas mano, kad pateiktame civiliame ieškinyje dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra tinkamai suformuluoti reikalavimai. Taip pirminio civilinio ieškinio pareikšto 2013-10-09 reikalavimai nėra suprantami, o patikslintame ieškinio pareiškime nenurodytas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nors aprašomojoje ieškinio dalyje ir nurodoma, kad palaiko ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo. Tokiu būdu yra netinkamai suformuluoti reikalavimai ir tai neleidžia teismui tiksliai apskaičiuoti priteistinos sumos dydžių. Be to ieškinyje nėra argumentuoti ir pagrįsti prašomų priteisti kas mėnesinių išmokų apskaičiavimai, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. civilinės ieškovės R. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: prokuroro 2014-04-17 nutarimu laikinai apribotos D. J. nuosavybės teisės į jo valdomą turtą – žemės sklypą 2600 ha dydžio, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas 6 mėn. terminui, terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d.

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str.1 d. ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. J. atidėti 2 (dviems) metams ir įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. J. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš D. J. 10 000 litų (2896 EUR) civilinės ieškovės J. A. naudai.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. nukentėjusiosios R. G. ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.