- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 1-287-804/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00330-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Nukentėjusysis
- J. A., R. G.
- Kaltinamasis
- D. J.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Mindaugui Jancevičiui,
D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, 9 klasių išsilavinimo, vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, baustas administracine tvarka, teistas:
1). 1998-12-17 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 2 d., 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo su ½ dalies jo turto konfiskavimo, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje;
2). 2001-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 246¹ str. 2 d., bausmė – 1 m. 2 mėn. pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaitant iš jo uždarbio kas mėnesį 15 proc. į valstybės pajamas;
3). 2012-05-29 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. pažeidė darbų saugos įstatymuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: jis, vykdydamas individualią veiklą pagal 2011-12-06 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (4.65)-322-4677 ir pagal tarp užsakovo UAB „Ūžolas“ ir D. J. sudarytą 2011-12-15 Rangos sutartį atlikdamas miško darbus kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT-1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 51 p. reikalavimą įsitikinti, ar prieš pjaunant medį pavojingoje zonoje, kurioje buvo vykdomi miško kirtimo darbai, nėra darbininko V. A., ir 44 p. reikalavimą, nes pjovė medį, kai darbininkas V. A., nedalyvaujantis šio medžio pjovime, buvo virstančio medžio judėjimo trajektorijoje, dėl ko 2013-06-18 apie 13.00 val. įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, kai D. J. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam darbininkui V. A. į viršutinę galvos dalį ir mirtinai jį traumavo, dėl ko nukentėjusysis V. A. mirė įvykio vietoje nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, į ką nurodo momenkaulio, pakauškaulio, smilkinkaulių, pleištakaulio lūžiai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje, dešinėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, muštinė – traiškytinė žaizda viršugalvyje, šie sužalojimai galvoje visumoje dėl dauginių skliauto ir pamato kaulų lūžių vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn. vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Užsiima miškininkystės darbais – medžių pjovimu, jų paruošimu, medienos gabenimu, krūmų, miškų sodinimu. Su juo kartu šiuos darbus dirbo D. K., K. S. ir V. A.. Jie buvo priimti dirbti skirtingu laiku, pirmas buvo priimtas dirbti K.S., vėliau D. K., o vėliau ir V. A.. Kuriuo tiksliai laiku buvo įforminti dokumentai dėl jų įdarbinimo, negali pasakyti, nes nepamena. V. A. su juo miškuose dirbo maždaug nuo 2013 m. kovo mėn., tačiau dirbo nereguliariai, nes į kirtavietes jį imdavo ne kiekvieną kartą. Jis V. A. pats savo transportu paimdavo iš jo (duomenys neskelbtini), būdavo paimdavo visai savaitei, kartais vienai, dviem dienoms, jei paimdavo ilgesniam laikui, tuomet jis apsigyvendavo pas jį namuose (duomenys neskelbtini) D. K. ir K.S. buvo įdarbinti oficialiai. V. A. jis šiek tiek pats apmokė, kaip elgtis kirtavietėje, kaip pjauti medžius. Jis norėjo jį įdarbinti oficialiai, tačiau paties V. A. prašymu ir jo motinos bei sugyventinės prašymu, jo neįdarbino oficialiai, nes jis turėjo problemų su antstoliais, turėjo daug ir didelių skolų. Jis (D. J.) suprato, kad negerai daro jo oficialiai neįdarbindamas, bet norėjo žmogui padėti. V. A. visur dirbdavo nelegaliai. Trakų rajojo apylinkės teisme administracinėje byloje dėl nelegalaus darbo, t.y. dėl to, kad neįdarbino V. A. oficialiai, jis yra nubaustas 3000 Lt pinigine bauda. Už darbą V. A. mokėdavo visaip, nuo 30 iki 60 Lt per dieną, pinigus į rankas atiduodavo, kartais dar duodavo ir į priekį. Kai ėmė V. A. dirbti, jis nieko nemokėjo, jis tik turėjo norą dirbti, todėl miške jis tik tampydavo šakas, nieko sudėtingesnio dirbti jam neduodavo, medžių nepjaudavo. 2013 m. birželio mėn. 18 d. turėjo objektą (duomenys neskelbtini), esančioje kirtavietėje. Atvyko į kirtavietę iš pat ryto, gal apie 10-11 val., keturiese –D. K., K.S., V. A. ir jis (D. J.). Apsauginiai šalmai yra išduoti darbininkams K.S. ir D. K., bet jie tą dieną jų nedėvėjo. V. A. apsauginis šalmas nebuvo išduotas, nes medžių jam pjauti neleisdavo. V. A. darbo įrankiai nebuvo išduoti, nes kaip minėjo, jam pjauti medžių neleido, tik buvo išdavęs kombinezoną. (duomenys neskelbtini) miške turėjo atlikti plyną kirtimą, t.y. išpjauti 1,2 ha miško, išpjaunant visus medžius. Pirmą dieną išpjovė krūmus, o antrą dieną, t.y. birželio 18 d. turėjo pjauti medžius. K.S. su D. K. pjovė medžius tolėliau, t.y. K.S. pjovė su pjūklu medžius, o D. K. tampė šakas. Medžių kirtimo pažymėjimą, t.y. kad apmokytas tam darbui, turi tik K.S. ir jis (D. J.). Jis taip pat ėmė pjauti medį, o V. A. liepė vaikščioti pro šonus, t.y. tolėliau ir nesimaišyti tose vietose, kur virsta medžiai, nes buvo vėjas ir neaišku, į kurią pusę galėjo virsti medis. Jam pjaunat sausuolį, jis nematė, kurioje vietoje yra V. A.. Tai buvo maždaug apie pietus, gal apie 13 val. Kai jo pjautas medis nuvirto, pamatė gulintį ant žemės V. A.. Suprato, kad ant jo užvirto medis ar šaka. Tą dieną, kai kirto medžius, kirtavietė nebuvo atitinkamai pažymėta, kad tai yra pavojinga zona. V. A. gulėjo jau be gyvybės ženklų, jis kvietė greitąją medicinos pagalbą, bandė gaivinti pagal greitosios medicinos pagalbos gydytojų nurodymus, tačiau atgaivinti nepavyko, V. A. mirė įvykio vietoje. Šaka V. A. pateikė į galvą. Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas, negali pasakyti. Jo kaltė gal ta, kad neįsitikino, kad pavojingoje zonoje, prieš pradedant pjauti medį, nėra žmonių, jis tuo laiku šioje zonoje V. A. nepastebėjo. Galbūt turėjo labiau kontroliuoti, kad medžio kirtimo zonoje jo nebūtų, gal V. A. kaip nesusidūręs su šiais darbais, neįvertino situacijos rimtumo, įgūdžių, kad gali įvykti tokia nelaimė. Kad jis (D. J.) kaltas šioje situacijoje, neneigia, tyčia nenorėjo, kad taip įvyktų, yra ir V. A. kaltės, kad jis buvo toje vietoje, kur jam nereikia. V. A. laidotuvių išlaidas atlygino pilnai – apie 7,5 tūkst. Lt. Prisipažįsta, kad kirtavietėje įvykio metu pjaudamas medį jis neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra V. A. ir neužtikrino, kad pavojingoje būtų tik jis, pjaunantis medį, darbininkas. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo gailisi.
Be kaltinamojo D. J. savo kaltės prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d. grindžiama šiais duomenimis :
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus V. A. gyveno su ja (duomenys neskelbtini) D. J. pažįsta iš matymo, padėjo organizuoti jo sūnaus V. A. laidotuves. D. J. turi firmą, kurioje iki nelaimingo atsitikimo dirbo jos sūnus V.. Kai sūnus V. pradėjo dirbti, jis sakė, kad įsidarbino pas D. J., darbas miškuose – kirsti medžius, ruošti medieną. Dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, t.y. išvažiuodavo pirmadieniais, grįždavo penktadieniais po pietų, sūnaus V. A. žodžiais, jie pas D. J. ir gyvendavo kažkur (duomenys neskelbtini). Kartu su sūnum dirbo ir D. K.. Jokių darbinių drabužių jos žiniomis D. J. sūnui nebuvo išdavęs, kiek žino, sūnus dirbo su savo įsigytu kombinezonu ir guminiais batais. Ar buvo sūnus apmokytas dirbti miško darbus, jai nėra žinoma. Kiek žino, sūnus miške medžius pjaudavo, o D. K. medžius išveždavo. Sūnus V. A., jos manymu, buvo susitaręs su D. J. dirbti neoficialiai, kadangi sūnus turėjo baudų už vairavimą girtas, todėl nenorėjo, kad nuo atlyginimo ta bauda būtų išskaičiuota. Bet kokiu būdu sūnus dėl to tarėsi su D. J. ir ar išvis tarėsi, negali pasakyti. 2013 m. birželio mėn. 17 d. iš namų jos sūnus V. A. išvažiavo apie 6.10 val. ar 6.15 val., kaip įprastai. Jį iš namų paėmė asmuo baltu autobusiuku, pirma paimdavo Kanapienį, o paskui V. Jie kaskart dirbdavo skirtinguose miškuose, todėl tą kartą sūnus dar ir nežinojo, kuriame miške dirbs. Daugiau tą dieną su sūnum nebendravo. O kitą dieną, t.y. birželio 18 d. vakarop jai paskambino sesuo ir pranešė apie sūnaus V. A. žūtį. Konkrečiai kokiomis aplinkybėmis susižalojo, nieko nežinojo. Prašo dėl sūnaus žūties iš kaltinamojo D. J. priteisti neturtinę žalą, kadangi dėl sūnaus žūties patyrė daug skausmo ir neigiamų išgyvenimų. Dėl sūnaus žūties materialinės žalos iš D. J. nereikalauja, nes jis padengė laidojimo išlaidas. Moralinei žalai atlyginti prašo 70 000 Lt., kadangi turėjo didelių išgyvenimų netekus sūnaus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su sugyventiniu V. A. susilaukė dviejų bendrų vaikų. Antras vaikas t.y. E. G. gimė jau po V. žūties. Ji su abiem dukrom šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name pas V. motiną. 2013 m. vasario mėn. V. įsidarbino pas D. J. pjauti medžių. Kirtavietės būdavo skirtingose vietose, dirbdavo kasdien nuo to laiko, kai tik įsidarbino, per tą laiką dirbo ir vieną savaitgalį. V. į darbą atvažiuodavo pasiimti pats D. J.. V. jai sakydavo, kad miškuose motoriniu pjūklu pjauna medžius. V. D. J. buvo išdavęs vienas darbines kelnes, žalios spalvos, o visi kiti drabužiai buvo V. Apie kokius nors apsauginius drabužius, šalmus V. niekada neminėjo, suprato, kad tokių dirbdami miškuose apskritai neturėjo. V. pas D. J. dirbo neoficialiai. Turėjo skolų, todėl ir nenorėjo dirbti oficialiai. V. turėjo baudą už mašiną, nes vairavo girtas. Kol kas jis pats nenorėjo dirbti oficialiai, vėliau planavo įsidarbinti ir oficialiai. V. visada dirbdavo savaitėmis, grįždavo penktadieniais, o darbo savaitės laiku gyvendavo pas D. J.. V. gaudavo per savaitę apie 300 Lt atlygį, D. J. jam sumokėdavo penktadieniais, kai būdavo vežamas namo, tada su juo ir atsiskaitydavo. Paskutinį kartą V. gyvą matė 2013 m. birželio mėn. 17 d., pirmadienio rytą, prieš jam važiuojant į darbą. Tos pačios dienos vakare kalbėjosi su juo telefonu, jis nurodė, kad dirba Elektrėnų apylinkėse, kažkokiam užkampyje. Telefonu bendravo ir birželio mėn. 18 d., susirašė SMS žinutėmis, jis jai parašė, kad dirba ir tiek. Apie tai, kad V. kirtavietėje žuvo, sužinojo birželio 18 d. vakarop, kad ant jo užgriuvo medis ir mirtinai sužalojo. D. J. po nelaimės buvo pas juos atvykęs, bet nieko konkrečiai, kaip įvyko nelaimė, nepasakojo. Reiškia 30 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš kaltinamojo išlaikymą nepilnametėms dukroms V. A. ir E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 litų iki jų pilnametystės.
Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos brolis V. A. gyveno (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name pas motiną, kartu su savo sugyventine ir vaiku. 2013 m. žiemą, tiksliai laiko nepamena, bet dar buvo šalčiai, broliui pažįstamas D. K., kurio seneliai gyvena (duomenys neskelbtini), pasiūlė dirbti miškuose, kadangi pats šį darbą jau dirbo. Brolis tuo metu buvo registruotas darbo biržoje, tačiau gavęs pasiūlymą dirbti miškuose, jis iš darbo biržos buvo išbrauktas. Kiek brolio klausdavo, jis jokios įmonės neminėjo, tik nurodydavo, kad dirba pas D. J.. Tai asmuo, pas kurį brolis V. ir dirbo ir kuris mokėjo atlygį. Brolis į kirtavietę buvo vežiojamas, išvykdavo pirmadieniais, o grįždavo penktadieniais. Dirbo kirtavietėse (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kur būdavo miško, kurį reikėdavo paruošti, ten ir dirbdavo. Brolis sakydavo, kad jis pjaudavo ir nuleidinėdavo medžius, tačiau jokių pažymėjimų, kad pvz. gali dirbti su motoriniu pjūklu jis neturėjo. Brolis V. pas D. J. dirbo nelegaliai. Jie jam sakydavo ieškotis oficialaus darbo, bet brolis vis delsdavo ir sakydavo, kad šiek tiek dar padirbs pas D. J., be to nelabai ir darbų Molėtuose buvo. Brolį toks darbas tenkino, atlygį gaudavo penktadieniais, kas savaitę maždaug apie 300 Lt, bent taip sakydavo, kaip buvo iš tikrųjų, žinojo tik pats. Brolis dirbo su savo drabužiais, brolio žodžiais, jokių apsauginių drabužių jam nebuvo išduota. Paskutinį kartą į objektą brolis V. išvyko 2013 m. birželio mėn. 17 d., tai buvo pirmadienis, į kokią kirtavietę išvyko, nežino, mamai minėjo, kad kažkur toli. Su broliu iki jo žūties nebendravo, tik birželio 18 d. su juo buvo susisiekusi jo sugyventinė R. G.. Pavyko susisiekti iki 12 val. maždaug, o paskui daugiau niekas neatsakė. Birželio 18 d. jai apie 16.30 val. paskambino teta ir pranešė, kad žuvo brolis, neva ant jo užkrito medis. Išvyko iš karto pas mamą. Jokių aplinkybių nežinojo, tik tiek, kad jis žuvo miške kažkur miškuose Elektrėnų apylinkėse. Skambino D. J. ir D. K., tačiau niekas neatsiliepė ir nebendravo. Paskambino bendruoju pagalbos centru Nr. 112, kur išsiaiškino, kad toks įvykis tikrai buvo Elektrėnų sav., kad jos brolis tikrai žuvo ir kokiomis aplinkybėmis žuvo. Brolio V. laidotuves padėjo organizuoti bei apmokėjo D. J..
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. J. dirba nuo 2013 m. gegužės mėnesio Dirba trise – jis, D. J. ir K. S.. Ši įmonė užsiima miško darbais. Kai įsidarbino šioje įmonėje, K.S. jau dirbo, bet tiksliai kada įsidarbino, nežino. Po to, kai įsidarbino, dirbo kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius įvairiuose objektuose. Miške (duomenys neskelbtini)., dirbo porą dienų iki įvykio, galėjo būti, kad pradėjo ten dirbti 2013 m. birželio 17 d. o 2013 m. birželio mėn. 18 d. į mišką kartu su jais atvyko ir V. A.. Jis yra pažįstamas, gyveno netoli jo kaimo. V. A. lygtais dar buvo neįdarbintas. Jo (D. K.) pareigos yra medvežis – operatorius, todėl medžių nepjauna, o tik išveža paruoštą medieną, tik birželio 17 ir 18 dienomis buvo kirtavietėje. 2013 m. birželio 18 d. iš ryto apie 10.30 val. keturiese atvyko į kirtavietę Pajurgiškių k., D. J. paskirstė darbus. K.S. su pjūklu turėjo pjauti medžius, o D. K. turėjo dėti į krūvą šakas, todėl juos nusiuntė tolėliau. O V. A. liko komandoje su D. J., kokius konkrečiai jie darbus planavo atlikti, negali pasakyti. Jie buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo jų. Po kiek laiko išgirdo triukšmą, D. J. šaukė ir kvietėsi pagalbos. Pribėgęs prie D. J., tarp šakų pamatė gulintį V. A., Jam (D. K.) pasirodė, kad V. A. jau buvo be sąmonės. D. J. liepė važiuoti pasitikti greitosios medicinos pagalbos, todėl jis iš karto iš įvykio vietos išvažiavo į Semeliškes. Jis tiksliai nežino, kaip įvyko nelaimė, kurios metu žuvo V. A., D. J. lygtais sakė, kad ant V. A. užvirto šaka. Dėl darbų saugos reikalavimų, taip pat dėl pavojingo darbo miške, kaip reikia elgtis miške instruktavo D. J. kai įsidarbino. Instruktavo pasirašytinai, taip pat išdavė darbinius drabužius – kombinezoną, apsauginį šalmą. Apsauginių šalmų tą dieną nebuvo užsidėję, jie atrodo buvo likę automobilyje. Daugiau apie šį įvykį neturiu ką pasakyti.
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „D. J. individuali veikla“ dirba maždaug 8-9 mėnesius, t.y. nuo 2012-10-22, buvo pagalbinis darbininkas, o nuo 2013-05-31 gavo pažymėjimą, kad gali dirbti miško darbuotoju, dirbančiu su motoriniu pjūklu D. J. individualioje veikloje. Atlieka miško darbus, dirba kasdien, kartais ir savaitgaliais. Iš viso šioje įmonėje yra 3 darbuotojai – jis, D. J. ir D. K.. 2013 m. birželio mėn. 18 d. apie 10-10.30 val. kartu su D. J., D. K. ir V. A. atvyko į mišką, kurioje jis vietoje yra, nepamenu, Elektrėnų sav. D. K. yra pagalbinis darbininkas, taip pat dirba miške su traktoriumi. Tą dieną kirtavietėje D. J. paskirstė darbus, t.y., nurodė vietą, kurioje reikia pjauti medžius, kur jiedu su D. K. ir nuėjo. Jis su motoriniu pjūklu turėjo pjauti medžius, o D. K. tvarkyti šakas. Kokius darbus turėjo atlikti V. A., negali pasakyti, nes jis liko su D. J.. V. A. nepažįsta, bet matė antrą kartą, kadangi prieš tai D. J. jį buvo atsivežęs pagalbon į kirtavietę (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio mėn. 18 d. V. A. taip pat atvyko čia padėti D. J. pjauti medžius. Kokius konkrečiai darbus kirtavietėje jis turėjo atlikti, negali pasakyti, nes jie dirba skirtingose vietose, tolėliau vienas nuo kito. Ar šioje įmonėje V. A. buvo įdarbintas oficialiai, nežino. Birželio 18 d. bepjaunant medžius išgirdo, kaip surėkė D. J.. Nubėgo pasižiūrėti, kas įvyko. V. A. gulėjo ant žemės šalia medžio, jo galvoje matėsi kraujas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir tuomet vykdė medikų nurodymus – kartu su D. J. nunešė V. A. kūną ant lygaus pagrindo, darė dirbtinį kvėpavimą, o D. K. išvyko pasitikti medikų. Tačiau atvykus GMP, V. A. jau buvo miręs. Dėl darbų saugos reikalavimų, taip pat kaip reikia elgtis miške atliekant medžio pjovimo darbus instruktavo D. J. pasirašytinai maždaug prieš 5 mėnesius. (I t., b.l. 44,45)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 857/12 (01) matyti, kad V. A. mirė nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Į tai nurodo momenkaulio, pakauškaulio, smilkinkaulių, pleištakaulio lūžiai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje, dešinėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, muštinė – traiškytinė žaizda viršugalvyje.
V. A. lavone yra sužalojimai: muštinė traiškytinė žaizda viršugalvyje, momenkaulio, pakauškaulio, smilkinkaulių, pleištakaulio lūžiai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smilkininėje, dešinėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, du odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Galvos sužalojimai padaryti masyviu, kietą buką kontaktinį paviršių turėjusiu daiktu kuo galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis buvusi medžio šaka. Nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galvoje visumoje dėl dauginių skliauto ir pamato lūžių vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai kairėje plaštakoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. V. A. mirtis įvyko dėl dauginių galvos sužalojimų visumos. (I t., b.l. 15-21)
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta Pajurgiškių k., Elektrėnų sav., į kurią patenkama važiuojant Aukštadvario keliu. Iki Aukštadvario likus 12 km, ties ženklu sukama į dešinę ir važiuojama Beižionių kryptimi. Ties 7 km stulpeliu, pravažiavus Barboriškių k., Elektrėnų sav., sukama į kairę ir keliuku važiuojama apie 1 km, tuomet vėl sukama į kairę ir atvykstama maždaug už 400 m esančią laukymę Pajurgiškių k. Žolėje matyti pil. V. A. lavonas, už jo paėjus apie 10 patenkama į miško kirtavietę. Praėjus pro nupjautus medžius, maždaug už 15 metrų, guli nukirsta eglė, maždaug 15 m metrų ilgio, D. J. žodžiais, šios eglės viršūnė krisdama kliudė V. A. galvą. Minėto medžio kamieno plotis storiausioje dalyje 57 cm. (I t., b.l. 5-9)
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio Pajurgiškio miško kirtavietėje, esančioje Beižionių sen., Elektrėnų sav., tyrimo akto Nr. (1) SD-10110 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos reikalavimų nevykdymas, vykdant miško kirtimo darbus miško kirtavietėje:
1. Medžių pjovimas buvo vykdomas esant pavojingoje zonoje V. A., tuo pažeista: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 44 p. „Pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai.“
2. Medžio pjovėjas D. J. prieš pjaudamas medį neįsitikino, kad pavojingoje zonoje apie jo pjaunamą medį nėra žmonių, tuo pažeista: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 51 p. „Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio. Į pavojingą zoną įeiti it įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių.“
3. Individualią veiklą vykdęs D. J., su V. A. nesudaręs darbo sutarties, jį neinstruktavęs darbų saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje, jam esant neapmokytam, neturinčiam jo profesinę kvalifikaciją vykdyti pavojingus darbus dokumento, nustatyta tvarka nepasitikrinusiam sveikatos, neišdavęs būtinų asmeninės apsaugos priemonių, leido V. A. būti miško kirtavietėje ir nelegaliai dirbti miško darbus, tuo pažeista: LR miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 6 p., kuriame nurodyta: „Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, su aiškiai pastebimais fiziniais ar psichiniais negalavimais arba kai apie tokius negalavimus pranešą patys darbuotojai, nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ir toksinių medžiagų, neturint tam darbui apsauginių drabužių ir kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti. Profesinė kvalifikacija turi būti patvirtinta dokumentu, jeigu tai numatyta atitinkamais teisės aktais. (I t., b.l. 56)
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-02-03 specialisto išvados Nr. 11-3265(13) matyti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: V. A. buvo pavojingoje zonoje, kurioje buvo vykdomi miško kirtimo darbai, tuo metu nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė į viršutinę galvos dalį jos judėjimo trajektorijoje buvusiam V. A., mirtinai jį traumuodama. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, ir tai, kad į pavojingą zoną (virstančio medžio judėjimo trajektoriją) pateko V. A.. Tiriamuoju atveju miško ruošos darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių DT-1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai bei Taisyklių 51 p. reikalavimo, kad prieš pradedant pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. (I t., b.l.194-187)
Iš 2013-08-01 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.1-882-231/2013 m. matyti, kad D. J. vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (4.65)-322-4677, Pajurgiškių k., Beižionių sen., Elektrėnų sav., 2013 m. birželio 18 d. leido dirbti V. A. esant darbu sutarties požymiams, bet nepasirašius su juo darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Tokiais veiksmais D. J. pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (I t., b.l. 180)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Šių reikalavimų pažeidimo objektas yra saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Nelaimingas atsitikimas darbe yra suprastinas kaip įvykis darbe, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys- darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
Taigi teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą t.y ištyręs paties kaltinamojo D. J. parodymus, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ištyręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 857/12 (01), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio Pajurgiškio miško kirtavietėje, esančioje Beižionių sen., Elektrėnų sav., tyrimo aktą Nr. (1) SD-10110, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-02-03 specialisto išvadą Nr. 11-3265(13), konstatuoja, kad D. J. kaltė įvykdžius nusikaltimą numatytą LR BK 176 str. 1 d., yra pilnai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota.
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo D. J. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
D. J. veika yra padaryta iš neatsargumo. Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jis ankščiau jau yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka yra baustas, VšĮ Širvintų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. J. BK 176 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant
Byloje yra pareikštas civilinės ieškovės J. A. 70000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinės ieškovės R. G. 30000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei išlaikymo nepilnametėms dukroms V. A. ir E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 litų iki jų pilnametystės iš kaltinamojo D. J..
LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. civiliniame ieškinyje nurodo, kad žuvus jos sūnui, įvykio kaltininkas D. J. padengė sūnaus laidotuvių išlaidas, todėl ji civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia. Kadangi V. A. buvo pagrindinis jos pagalbininkas ūkyje, kadangi ji yra našlė ji patyrė didžiulę psichologinę traumą, todėl prašo priteisti iš D. J. 70000 litų moralinei žalai atlyginti.
Taigi teismas įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į tai, kad V. A. buvo pavojingoje zonoje, kurioje buvo vykdomi miško kirtimo darbai t.y .buvo neatsargus ir pats nesilaikė darbo saugos taisyklių, o taip pat, kad individualią veiklą vykdęs D. J. su V. A. nesudaręs darbo sutarties paties nukentėjusiojo V. A. iniciatyva, t.y. nelegaliai dirbo miško darbus, tuo pažeisdamas ne tik darbo saugos, bet ir darbo kodekso reikalavimus, teismas nusprendžia nukentėjusiosios J. A. 70000 litų ieškinį tenkinti iš dalies – priteisiant nukentėjusiajai 10000 litų neturtinės žalos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. civiliniame ieškinyje be pagrindinių teorinių civilinės atsakomybės atsiradimo principų dar nurodo, kad V. A. susipažino ir draugavo eilę metų. Draugaujant kartu 2009-02-20 gimė dukra V. A., a/k (duomenys neskelbtini) , kurios tėvystę V. A., a/k (duomenys neskelbtini) pripažino (gimimo liudijimas AA 'Nr.571947).
Nurodo, kad gyvenant kartu su V. A. vedė bendrą ūkį. planavo turėti daugiau palikuonių. Santuoka su V. A. sudaryta nebuvo. V. A. dirbo D. J. individualioje įmonėje. Ji tuo metu buvau nėščia. 2013m. birželio 18 d, V. A. žuvo darbe, Pajurgiškių k.,Elektrėnų savivaldybėje. 2013 m. spalio 1 d gimė dukra E. G., a/k (duomenys neskelbtini) Kadangi tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, o tėvas žuvo iki gimstant dukrai, tai jos tėvystė nustatyta teismine tvarka, (gimimo liudijimas AA Nr.943235).
Nurodo, kad tėvų imperatyvi pareiga išlaikyti savo vaikus. Vaikas V. A. gim. 2009-02-20 buvo išlaikoma žuvusio tėvo V. A.. Išlaikymo suma vaikui būvio teikiama mokant jai (R. G.) pinigus sumoje 300 Lt. periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ši suma buvo pakankama išlaikyti dukra. Mano, kad tokia išlaikymo suma priteistina iš kaltinamojo ( CK 6.283 str.). V. A. mėnesiui uždirbdavo apie 1000 Lt-1200 Lt. Išlaikymas būtų teikiamas ir gimusiai dukrai E. G. gim. 2013-10-01. Vaikai neteko tėvo ir išlaikymo. Ji, viena ieškovė nepajėgi išlaikyti dviejų vaikų. Jie neteko teisės į minimalų pragyvenimo lygį. Ji (ieškovė) dirba Uždarojoje Akcinėje Bendrovėje „Molėtų švara" tik iki 2014-11-28 d., Toliau augins dukrą Emilija. V. A. žuvo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir tai yra priežastiniame ryšyje su iškilusia žala ir ji mano, kad išlaikymas vaikams priteistinas iš kalto asmens nuo teisės atsiradimo į išlaikymą (CK 3.200 str.), kadangi padaryta žala. Pagal deliktinę atsakomybės sampratą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių.
Teismas mano, kad pateiktame civiliame ieškinyje dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra tinkamai suformuluoti reikalavimai. Taip pirminio civilinio ieškinio pareikšto 2013-10-09 reikalavimai nėra suprantami, o patikslintame ieškinio pareiškime nenurodytas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nors aprašomojoje ieškinio dalyje ir nurodoma, kad palaiko ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo. Tokiu būdu yra netinkamai suformuluoti reikalavimai ir tai neleidžia teismui tiksliai apskaičiuoti priteistinos sumos dydžių. Be to ieškinyje nėra argumentuoti ir pagrįsti prašomų priteisti kas mėnesinių išmokų apskaičiavimai, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. civilinės ieškovės R. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Byloje yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: prokuroro 2014-04-17 nutarimu laikinai apribotos D. J. nuosavybės teisės į jo valdomą turtą – žemės sklypą 2600 ha dydžio, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas 6 mėn. terminui, terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d.
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str.1 d. ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. J. atidėti 2 (dviems) metams ir įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. J. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš D. J. 10 000 litų (2896 EUR) civilinės ieškovės J. A. naudai.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. nukentėjusiosios R. G. ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.