Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. (D. L.) skundą dėl 2016-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 29 d., apie 23.00 val., vairavo automobilį Volskwagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas Vilniuje, Upėtakio gatve, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir medis. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Nutarimu pripažinta, kad šiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t.y. pripažįsta sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs tyčia, tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda.

Apylinkės teismas, skirdamas D. L. nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, t.y. kad padaryti trys pažeidimai vėlai vakare, tamsiu paros metu, mieste, vairuojama transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iniciavo melagingą pranešimą apie nebūtą įvykį, siekdamas nuslėpti realiai padarytą pažeidimą, taip pat atsižvelgė į dvi nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino padaręs pažeidimą, gailisi – ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas; atlyginimo padarytą žalą - ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia, eismo įvykio metu žala padaryta ne kitam asmeniui, o aplinkai, ir ji yra atlyginta, paaiškėjus įvykio aplinkybėms, pažeidėjas bendradarbiavo su policija, padaryta žala nedidelė, pažeidėjas yra jauno amžiaus, dirbantis, baustas, turintis galiojančią nuobaudą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė, kad, vertinant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją, teisės vairuoti atėmimo terminas minimaliam – trijų metų laikotarpiui, yra per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, teisės vairuoti transporto priemones terminą pažeidėjui skiriant mažesnį, nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, teismas visiškai pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vis dėl to, minimali ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatyta 868 Eur dydžio bauda ir 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra proporcingas D. L. padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-190-626/2016, ATP-497-898/2016).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Nepaisant to, kad tyrimo pradžioje D. L. klaidino policijos pareigūnus, pateikdamas klaidingą versiją dėl įvykio, paaiškėjus tikrosioms aplinkybėms, bendradarbiavo su pareigūnais, atlygino visą aplinkai dėl medžio apgadinimo padarytą žalą, eismo įvykio metu kitiems asmenims priklausantis turtas apgadintas nebuvo, be to, asmuo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo. Atsižvelgiant į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. L. paskirta nuobauda, net ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jo sukeltoms pasekmėms ir pažeidėjos asmenybei, taigi neatitinka ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų. Apygardos teismo vertinimu, minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti dar švelnesnėmis priemonėmis, todėl 2016-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo keistinas, pažeidėjos atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta bauda mažintina, nustatant ją mažesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta minimali šios nuobaudos riba, taip pat nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-02 nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, D. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 434 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 434 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 7 mėnesiams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016-11-01, sumokant po 144 Eur, paskutinį mėnesį sumokant likusią sumą – 146 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.