Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-226-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
AN2-226-579/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00441-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Gražys (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-226-579/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00441-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.9.11.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. M. M. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams už tai, kad jis 2020 m. vasario 1 d., apie 7.22 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,83 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarimą pakeisti – taikyti transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

2.1. Skunde Institucija nurodo, kad teismas, individualizuodamas pažeidėjui nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą. M. M. yra linkęs savo priešingu teisei veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, 2018 m. balandžio 26 d. M. M. buvo teistas už vairavimą neblaiviam, kas patvirtina jo sąmoningą bei įžūlų nustatytos tvarkos nesilaikymą.

2.2. Institucija pažymi, jog automobilis, kurį įvykio metu vairavo pažeidėjas, priklauso jo tėvui, tačiau šis pripažino, jog buvo leidęs sūnui transporto priemone naudotis. Vien aplinkybė, kad automobilis priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Šiuo atveju buvo nepagrįstai prioriteto tvarka atsižvelgta į automobilio savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija neginčija M. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

7. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

8. Vertinant transporto priemonės konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nei vieno ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyto punkto, dėl ko šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija apeliaciniame skunde taip pat nenurodo įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima konfiskuoti A. M. priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui pateiktas skundas yra itin formalus bei lakoniškas, jame išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai apie skiriama administracine nuobauda siekiamus tikslus bei pažeidėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinant galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tuo tarpu administracinio nusižengimo padarymo priemonės savininko elgesys Institucijos skunde visiškai neanalizuojamas, t. y. nėra įrodinėjama, ar A. M., perleisdamas turtą pažeidėjui M. M., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nors būtent šis subjektyvusis elementas yra esminis kriterijus, siekiant konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančią transporto priemonę.

10. Bylos medžiaga liudija, kad transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pažeidėjo tėvui A. M. (b. l. 17). Automobilio savininkui buvo tinkamai pranešta apie bylos, kurioje gali būti konfiskuojama minėta transporto priemonė, nagrinėjimą apylinkės teisme (b. l. 16). A. M. į teismo posėdį, vykusį 2020 m. kovo 3 d., atvyko ir paaiškino automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradimo sūnaus žinioje aplinkybes, t. y. nurodė, kad transporto priemonė priklauso jam, tačiau 2019 m. rudenį (galimai spalio mėnesį) jis perleido automobilį naudotis sūnui M. M., kuris šia transporto priemone važinėjo į darbą ir kt. Kiekvieną kartą važiuodamas su jam priklausančiu automobiliu sūnus neatsiklausdavo, ar gali pasiimti mašiną, nes, jau minėta, sūnus buvo faktinis transporto priemonės naudotojas. Apie tai, kad 2020 m. vasario 1 d. M. M. sugalvos vairuoti būdamas neblaivus, nieko nežinojo, sūnumi pasitikėjo.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. M. teisė vairuoti transporto priemones dėl vairavimo išgėrus buvo atimta vienerių metų laikotarpiui. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. ir nuo šios datos buvo nuspręsta skaičiuoti specialiosios teisės atėmimo termino pradžią. Vadinasi, teisę vairuoti transporto priemones M. M. atgavo tik 2019 m. rudenį, t. y. maždaug tuo metu, kai tėvas perleido jam naudotis automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad minėta transporto priemonė pažeidėjui būtų perleista dar tuomet, kai šis nebuvo atgavęs teisės vairuoti transporto priemones, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Todėl nėra pagrindo išvados darymui, jog A. M. galėjo numatyti sūnaus priešingus teisei veiksmus, juo labiau, kad automobiliu M. M. tvarkingai naudojosi daugiau nei tris mėnesius iki analizuojamo nusižengimo padarymo. Be to, A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad, jo nuomone, sūnus alkoholiu nepiktnaudžiauja, todėl jis negalėjo numatyti, kad taip atsitiks, t. y. kad sūnus vairuos būdamas neblaivus. Duomenų, kad transporto priemonė būtų sąmoningai registruota A. M. vardu, iš anksto žinant, kad ja savininkas niekada nesinaudos, pateiktoje medžiagoje nėra. Institucija taip pat neįrodinėja aplinkybės, jog M. M. pats pirko automobilį savo asmeniniam naudojimui, tik prisidengdamas tėvo vardu. Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad A. M. žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taip pat nepagrįsta teigti, kad A. M. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, aukštesnysis teismas sprendžia, kad transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas buvo netaikytas teisėtai ir pagrįstai.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

13. Remiantis išdėstytu, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, kaip neatitinkantis įstatymų nuostatų ir formuojamos teismų praktikos analizuojamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys