- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-1087-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03397-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB "Hidrostatyba"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (el. b. l. 1-11), prašydama panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. KLAKKS-15 (toliau – ir Pakartotinis privalomas nurodymas) bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. Departamento direktoriaus sprendimą Nr. (3.8)-AD5-15570 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, jog Departamento Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Pakartotinį privalomą nurodymą, kuriuo nurodoma pareiškėjui iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamtinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Bendrovė, nesutikdama su Pakartotiniu privalomuoju nurodymu, jį apskundė, tačiau 2019 m. rugpjūčio 30 d. Departamento direktorius V. L. raštu Nr. (3.8)-AD5- 15570 (toliau – ir Sprendimas) nutarė Pakartotinį privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.
Pareiškėjos nuomone, Pakartotinis privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini.
Pareiškėja nesutinka dėl aplinkos apsaugos pareigūno įgaliojimų, nutarimo formos.
Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo priimtas po 2019 m. rugpjūčio 8 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento specialistų surašyto apžiūros akto Nr. A-15, kuriame nurodyta, kad „Apžiūros metu 2019 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) karjero gamybinės bazės naudingųjų išteklių plovimo įrenginys dirbo <…>, iš plovimo įrenginio išeinančio vamzdžio tekėjo nuotekos. Pakartotiniu privalomuoju nurodymu nurodyta nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamtinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Kaip pareiškėja nurodė ir atsakovui skusdama Pakartotinį privalomąjį nurodymą, jis savo turiniu prilygsta veiklos stabdymui, nes (duomenys neskelbtini) žvyro karjere pareiškėja pagal technologiją, kurią nuo seno naudoja praktiškai visos tokio pobūdžio karjerus valdančios ir eksploatuojančios įmonės, plauna naudingąsias iškasenas, t.y. smėlį/žvirgždą, siekiant jį atskirti nuo molio ir kitų nereikalingų dalelių. Tuo tikslu taip vadinamų inertinių medžiagų išgavimo technologijos procese imamas vanduo iš šalia esančio vandens telkinio, juo praplovus smėlį/žvirgždą, jis grįžta atgal į minėtą vandens telkinį (ciklas ratu). Taigi tam, kad būtų pagaminama inertinių medžiagų produkcija (smėlis, žvirgždas), būtinas plovimo procesas, kuris vykdomas įrenginiu, kuriam, kaip ir teigia atsakovas, reikalingas leidimas. (duomenys neskelbtini) karjere nuotekų, susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą, išleidimo nutraukimas yra tolygus inertinių medžiagų gamybos veiklos stabdymui, nes gamtinių išteklių (smėlio, žvirgždo) plovimas yra pagrindinė inertinių medžiagų gavimo technologijos dalis. Tą pripažino ir atsakovas, pareiškėjos prašymu 2019 liepos 5 d. sprendimu pratęsdamas 2019 m. liepos 1 d. pirmojo privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., kai vienas iš termino pratęsimo argumentų buvo „atsižvelgiant į tai, kad per 9 kalendorines dienas neįmanoma atlikti procedūras, reikalingas taršos leidimui gauti, o inertinių naudingųjų iškasenų praplovimas yra pagrindinė minėtų inertinių medžiagų) gamybos dalis ir tokios veiklos sustabdymas nuostolingas įmonei, o taršos leidimu sunormavus išleidžiamų nuoteku tarša veikla toliau galima".
Atsiliepimas
Atsakovas be pagrindo veiklos stabdymą traktuoja kaip įmonės visų veiklų stabdymą, nurodydamas, kad bendrovės veikla pagal viešai prieinamus duomenis apima platų spektrą: bendrieji ir specialieji statybos darbai; <...>; inertinių medžiagų gavyba ir gamyba; <...>“.
Bendrovė pagamintas inertines medžiagas (smėlį, žvirgždą) tiekia užsakovams ir toks įrenginio veiklos sustabdymas draudžiant išleisti nuotekas sukelia ir sukels pareiškėjai neproporcingai didelę žalą.
Pakartotinis privalomasis nurodymas savo turiniu prilygsta inertinių medžiagų gamybos veiklos stabdymui. Pakartotinį privalomąjį nurodymą priėmė vyresnioji aplinkos apsaugos inspektorė D. Š., kas reiškia, kad šį nurodymą priėmė neįgaliotas aplinkos apsaugos pareigūnas. Įstatymas numato ir konkrečią nutarimo formą dėl veiklos sustabdymo, kurios atsakovas privalėjo laikytis.
Pabrėžia, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą pakartotinį privalomąjį nurodymą, nepatraukė pareiškėjos administracinėn atsakomybėn, taigi Pakartotinis privalomasis nurodymas negalėjo būti priimtas.
Pastebi, kad Pakartotinio privalomojo nurodymo 1 punkte nenurodyta reikalaujama informacija apie pirmąjį privalomąjį nurodymą, 5 punkte nėra jokios informacijos apie tai, kodėl priimtas Pakartotinis privalomasis nurodymas, kas sąlygojo pakartotinio nurodymo priėmimą. Pakartotinio privalomojo nurodymo 5 punkte atkartota pirmojo privalomojo nurodymo informacija.
Atsiliepimas
Atsakovo 2019 m. rugpjūčio 30 d. skundžiamo sprendimo teiginys, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15 yra aiškus ir suprantamas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nepagrįstas.
Priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjekto dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą.
Priimant Pakartotinį privalomąjį nurodymą, remtasi mėginių, imtų iš išleistuvo į nusodinimo baseiną (t. y. tariama tarša nustatyta išleistuve) rezultatais. Mano, kad tyrimų rezultatais, paimtais iš išleistuvo, negalėjo ir negali būti remtasi priimant privalomąjį nurodymą. Išleistuvas, iš kurio buvo imamas nuotekų mėginys ir kurio pagrindu priimtas privalomasis nurodymas, yra (duomenys neskelbtini) karjero bendrovės valdomoje žemės sklypo teritorijoje, naudingųjų iškasenų plovimui panaudotas vanduo išleidžiamas ne tiesiai į aplinką, o į bendrovės teritorijoje esančią vandens nusodinimui skirtą teritoriją (baseiną) t .y. į bendrovės valdomą teritoriją. Panaudoto vandens sėsdinimas arba nusodinimas yra technologinio proceso dalis, kur išplautos mineralinės medžiagos yra atskiriamos nuo vandens ir periodiškai šalinamos. Išleistuvas į nusodinimo teritoriją (baseiną) negali būti vertinamas kaip gamybinių nuotekų išleistuvas, nes čia vyksta technologinis procesas, kuris yra neatskiriama technologijos dalis. Nusodinimo baseiną, kaip tam tikrą funkciją atliekantį įrenginį pripažįsta ir aplinkos apsaugos atstovai, jį nurodydami ir įvardydami tuose pačiuose tyrimų rezultatų protokoluose. Taigi, technologinėje dalyje aptiktos medžiagos negali būti priskirtos prie teršalų. Bendrovė inertinių medžiagų gamybos technologiniame procese jokių pridėtinių cheminių medžiagų ir junginių nenaudoja. Pagal inertinių frakcionuojamų statybinių medžiagų (smėlio/žvirgždo) gamybos technologiją, technologiniai įrenginiai negali veikti be nusodinimo baseino, kuris yra sudedamoji, neatskiriama technologinės įrangos dalis. Tai patvirtina ir 1977 m. (duomenys neskelbtini) žvyro karjero techninis darbo projektas, kuriame numatytas sėsdinimo baseinas. Mėginiai turėjo būti imami už bendrovės teisėtai valdomos teritorijos ribos, todėl tyrimų rezultatai (2019 m. gegužės 8 d. protokolas Nr. P-005-2019-155/1; 2019 m. birželio 10 d. protokolas Nr. P-105-2019-15/1), kuriais buvo remtasi priimant skundžiamą privalomąjį nurodymą, turi būti laikomi niekiniais.
Nuotekose nustatyta gyvsidabrio koncentracija neviršijo didžiausios Reglamentu nustatytos leidžiamos 4 ųg/1 gyvsidabrio koncentracijos nuotekose ribos). Atsakovas be pagrindo skundžiamame 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendime teigia, kad išleidžiamos gamybinės nuotekos daro neabejotiną poveikį, neturėdamas jokių įrodymų. Nuotekų reglamentas nustato leistinas teršalų ribas nuotekoms, kurios gali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką, ir atsakovo nustatytos teršalų koncentracija bendrovės nuotekose neviršija Nuotekų reglamente nurodytų leistinų ribų. Atsakovas jokių tyrimų ar stebėjimų kaip nuotekos veikia iš eksploatuoto (duomenys neskelbtini) karjero vandens telkinio nedarė, todėl tokie teiginiai, kad yra daromas poveikis vandens telkiniui, nepagrįsti, juolab, kad vandens telkinio, kurio vanduo naudojamas, foninė tarša gyvsidabriu užfiksuota 2019 m. birželio 10 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr.P-005-2019-16/1, kuriame mėginio paėmimo vieta- „vandens telkinys, iš kurio paimamas ir į kurį išleidžiamas naudingųjų iškasenų praplovimui naudojamas vanduo“.
Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams. Atsakovas nustatė labai trumpą įvykdymo terminą, kurio pasėkoje privalu nutraukti inertinių medžiagų gamybos veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (el. b. l. 128-131), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog šiuo atveju pareiškėja įpareigota nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Toks įpareigojimas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nebuvo jokio pagrindo, vadovaujantis Įstatymo 31 straipsniu priimti aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Pakartotinis privalomasis nurodymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. turėjo visus įgaliojimus Pakartotiniam privalomajam nurodymui duoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai, kad pakartotinis privalomasis nurodymas negalėjo būti priimtas, kadangi bendrovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn po pirmo privalomojo nurodymo priėmimo, kaip numato Įstatymo 24 straipsnis yra visiškai nepagrįsti, kadangi 2019 m. rugpjūčio 21 d. M. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ karjero (duomenys neskelbtini)) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2264-2019.
Aplinkybė, kad Pakartotinio privalomojo nurodymo 1 punkte nėra nurodyta pirmojo privalomojo nurodymo data, reg. Nr., pareigūno davusio privalomąjį nurodymą, pareigos darbovietė, vardas, pavardė, nėra pagrindas naikinti pakartotinį privalomąjį nurodymą, tai tik formalus informacijos nenurodymas, be to, pareiškėjai tikrai yra žinoma visa informacija apie pirmąjį privalomąjį nurodymą ir jį davusį pareigūną. Pažymėtina, kad Pakartotinio privalomojo nurodymo 5 punkte nurodyta visa būtina informacija.
Aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su paraiška taršos leidimui pakeisti nėra pagrindas panaikinti Pakartotinio privalomojo nurodymo, kadangi Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo duotas nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui, t. y. Pakartotinis privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet nutraukti teršalų išleidimą į gamtinę aplinką neturint leidimo. Tiek Privalomuoju nurodymu, tiek Pakartotiniu privalomuoju nurodymu siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., kuriame nurodyta, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Tame pačiame punkte nurodyta, kad prioritetinių pavojingų medžiagų (t. y. ir gyvsidabrio) išleidimas į gamtinę aplinką turi būti palaipsniui nutrauktas iki 2020 metų, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad taršos leidimo gavimas yra tik formali procedūra, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į tai, kad iki prioritetinių medžiagų išleidimui į gamtinę aplinką nustatyto termino pabaigos liko mažiau nei 2 mėnesiai, gali ir neišduoti taršos leidimo. Pati pareiškėja pripažįsta, jog po naudingųjų iškasenų praplovimo išleidžiamame vandenyje (nuotekose) yra prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio.
Pareiškėja išleisdama gamybines nuotekas į gamtinę aplinką neturint leidimo, išvengia mokesčių mokėjimo už aplinkos teršimą, kaip numato Įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. 2019m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15, kuriuo pareiškėja įpareigota pašalinti aplinkosauginius pažeidimus (el. b. l. 12-13) bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. Departamento direktoriaus sprendimo Nr. (3.8)-AD5-15570, kuriuo Pakartotinis privalomas nurodymas paliktas nepakeistu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. 2019 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė privalomąjį nurodymą Nr. PN15-33 (toliau – Privalomasis nurodymas) nutraukti (duomenys neskelbtini) karjero gamybinėje bazėje naudingųjų iškasenų praplovimo metu susidarančių nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamiems teršalams išleisti. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nurodytas iki 2019 m. liepos 10 d. (el. b. l. 14-15).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 4 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne mažiau kaip dviem mėnesiams.
2019 m. liepos 5 d. sprendimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.
2019 m. liepos 29 d. pareiškėja pateikė prašymą Nr. 110-S-B-0317 pakartotinai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 4 d., kuris 2019 m. rugpjūčio 6 d. Departamento direktoriaus sprendimu buvo nepratęstas. Dėl minėto sprendimo UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (administracinė byla Nr. eI3-978-595/2020). Minėtas sprendimas įsiteisėjo.
Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė ginčijamą Pakartotinį privalomąjį nurodymą nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. rugpjūčio 16 d.
2019 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą Nr. 110-S-B-0346 pratęsti Pakartotinio privalomojo nurodymo termino vykdymą nustatant protingą terminą, per kurį būtų galima atlikti procedūras leidimui gauti.
Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą nepratęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duoto Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Pareiškėja šį sprendimą yra apskundusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (administracinė byla Nr. eI3-978-595/2020).
2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą Nr. 110-S-B-0348 dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo.
2019 m. rugpjūčio 30 d. Departamento direktorius priėmė sprendimą Nr. (3.8)-AD5-15570 Pakartotinį privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Įstatymo 18 straipsnyje.
Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.
Pažymėtina, jog tiek 2019 m. liepos 1 d. Privalomas nurodymas, tiek šioje byloje ginčijamas Pakartotinis privalomas nurodymas buvo priimtas aptikus (duomenys neskelbtini) žvyro karjere paimtame iš šalia esančio vandens telkinio vandenyje, (kuris pagal technologinį procesą naudojamas smėliui/žvirgždui plauti) ir po naudingųjų iškasenų plovimo išleidžiamame vandenyje, prioritetinių pavojingų medžiagų, t.y. gyvsidabrio. Nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-10552, 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (13.2)- AD5-10789 ir vėliau 2019 m. liepos 1 d. Privalomuoju įrodymu bei 2019 m. rugpūčio 9 d. Pakartotiniu provalomuoju nurodymu teikė reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant nutraukti aplinkos taršą (duomenys neskelbtini) karjero gamybinėje, kadangi buvo nustatyta, kad į gamtinę aplinką išleidžiamose gamybinėse nuotekose yra gyvsidabrio, priskiriamo prie prioritetinių pavojingų medžiagų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje akcentuota, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje apibendrinimas, LVAT biuletenis Nr. 28).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminio Privalomojo nurodymo neskundė, todėl, teismo vertinimu, jis yra teisėtas bei pagrįstas, galiojantis ir nėra šios bylos dalykas.
Pareiškėjos teigimu, Pakartotinis privalomasis nurodymas savo turiniu prilygsta bendrovės veiklos sustabdymui, t. y. inertinių medžiagų gamybos veiklos stabdymui, kaip numato Įstatymo 31 straipsnis. Anot pareiškėjos, be kita ko, Pakartotinis privalomas nurodymas yra priimtas pažeidžiant teisės aktus, kadangi neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, be to, priimtas neįgalioto aplinkos apsaugos pareigūno. Pagal Įstatymo 26 staipsnį sustabdyti veiklą turi teisę tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą, kadangi šiuo atveju Pakartotinį privalomąjį nurodymą davė vyresnioji aplinkos apsaugos inspektorė D. Š., o tai, pareiškėjo įsitikinimu, reiškia, kad Pakartotinį privalomąjį nurodymą davė neįgaliotas aplinkos apsaugos pareigūnas.
Įstatymo 25 straipsnis aiškiai reglamentuoja aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindus, t. y.: 1) jei fizinis ar juridinis asmuo neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo; 2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai; 3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pakartotinis privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. pareiškėja buvo įpareigota nutraukti (duomenys neskelbtini) karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui. Teismas sutinka su atsakovu, jog minėtas įpareigojimas neatitinka Įstatymo 25 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nebuvo jokio pagrindo, vadovaujantis Įstatymo 31 straipsniu priimti aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Pakartotinis privalomasis nurodymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. turėjo įgaliojimus Pakartotiniam privalomajam nurodymui priimti.
Pareiškėjos teigimu, Pakartotinis privalomas nurodymas neatitinka šiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, kadangi ginčijamo nurodymo 1 ir 5 punktuose nėra nurodyta reikalaujama informacija, be to, pareiškėjai nėra aišku, kas sąlygojo Pakartotinio privalomo nurodymo priėmimą.
Taigi, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja Pakartotinio privalomojo nurodymo 1 punkte turėtų būti nurodyta pirmojo privalomojo nurodymo data, reg. Nr., pareigūno davusio privalomąjį nurodymą, pareigos darbovietė, vardas, pavardė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės šioje byloje ginčijamas nurodymas atitinka jam keliamus reikalavimus ir laikytina, jog tai tėra pareiškėjos gynybinė pozicija siekiant panaikinti Pakartotinį privalomą nurodymą. Be to, iš UAB “(duomenys neskelbtini)” teiktų prašymų Departamentui bei teismui, akivaizdu, jog pareiškėja yra susipažinusi su pirmojo privalomojo nurodymo turiniu bei yra žinomas Privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Pastebėtina, jog Pakartotinio privalomojo nurodymo 5 punkte nurodyta visa reikalaujama informacija.
Pažymėtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) M. G. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2264-2019 su administraciniu nurodymu už nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 str. 2 d. bei 317 str. 1 d. bei paskirta 150 Eur piniginė bauda, todėl ši faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjos teiginius, jog Pakartotinis privalomasis nurodymas negalėjo būti priimtas, kadangi bendrovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn po pirmo privalomojo nurodymo priėmimo, kaip tai numato Įstatymo 24 str.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog aplinkybė, kad pareiškėja po Privalomojo nurodymo gavimo pateikė paraišką taršos leidimui gauti nėra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Privalomasis nurodymas duotas ir nustatytas terminas ne taršos leidimui gauti, bet nutraukti teršalų išleidimą į gamtinę aplinką. Pažymėtina, jog tiek Privalomuoju nurodymu, tiek ginčijamu Pakartotiniu privalomuoju nurodymu siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte, kuris nustato, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Siekiant geros paviršinių vandens telkinių būklės ir užtikrinant, kad prioritetinių medžiagų koncentracija nuosėdose ir (arba) atitinkamoje biotoje nedidėtų, draudžiama pradėti naują veiklą (arba keisti esamą), dėl kurios su nuotekomis būtų išleidžiamos (į gamtinę aplinką arba nuotakyną) prioritetinės medžiagos (išskyrus atliekų tvarkymo veiklą). Esamas 2 priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas, o 1 priede nurodytų prioritetinių pavojinų medžiagų išleidimas – palaipsniui nutrauktas.
Aplinkybė, kad pareiškėja dėl Pakartotinio privalomo nurodymo vykdymo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime negali būti pagrindas naikinti Pakartotinį privalomą nurodymą. Pareiškėjos individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).
Teismo vertinimu, Departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (3.8)-AD5-15570 pagrįstai Pakartotinį privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog tiek Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15, tiek Departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. (3.8)-AD5-15570 yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo reikalavimus, todėl minėtus sprendimus naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.